TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilnijos gerovę kurs brangesnis alkoholis ir tabakas

2014 09 24 6:00
Valentinas Stundys. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ekonomiškai atsilikusį Pietryčių Lietuvos regioną keli Seimo nariai konservatoriai sugalvojo stiprinti įkuriant nuo vietos valdžios nepriklausomą specialų paramos fondą, į kurį lėšos plauktų iš planuojamo didinti akcizo mokesčio.

Idėja apie specialų fondą Pietryčių Lietuvai plėtoti gimė praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje. Šios iniciatyvos ėmėsi konservatorius Valentinas Stundys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis ir tuometės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas užsienio politikos klausimais politologas Laurynas Kasčiūnas.

Daug dėmesio skirti Rytų Lietuvai ragino ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji Vyriausybei yra nurodžiusi, kad būtina numatyti specialią plėtros programą su socialiniais sunkumais susiduriančiam Rytų Lietuvos regionui. Vien šį mėnesį D. Grybauskaitė jau lankėsi Lavoriškėse, Vilniaus rajone, ir Šalčininkuose.

Tačiau valdančiųjų partijų atstovai sakė abejojantys, ar teisinga kitų Lietuvos regionų atžvilgiu, kad pagalbos ratas metamas tik dviem šalies savivaldybėms. Parlamentarų demonstruojamą dosnumą ir susirūpinimą Pietryčių Lietuva Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių vadovai vertina kaip akciją prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus.

Neprileis vietos valdžios

Vienas iš Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo steigimo sumanytojų konservatorius V. Stundys LŽ teigė, jog norima, kad šio krašto žmonėms, bendruomenėms būtų sudaryta galimybė teikti įvairius projektus, kurių finansavimas nepriklausytų nuo vietos valdžios sprendimų. „Vietos valdžia, būdama vienos partijos (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – aut.) rankose, kartais elgiasi labai tendencingai“, - pabrėžė parlamentaras.

Įsteigtas paramos fondas nebus priklausomas nuo vietos valdžios, tad, pasak jo, bus galima skaidriau skirstyti lėšas įvairių tautinių bendruomenių iniciatyvoms. „Paramos sritys yra labai plačios“, - pasakojo Seimo narys. Numatyta, kad Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo lėšomis bus remiama vietos socialinė, sporto ir kultūrinė veikla. Parama bus skiriama bendruomenių veiklai, joms kurtis, taip pat numatyta lėšų infrastruktūrai gerinti, viešiesiems pastatams tvarkyti, vaikų žaidimo aikštelių ir ugdymo įstaigų remontui bei statybai.

Lėšas skirstys fondo taryba, kurią sudarys vietos valdžios ir bendruomenių bei valstybės valdymo institucijų atstovai. Pastarųjų bus daugiausia. „Svarbu, kad lėšų skirstymas būtų kuo mažiau priklausomas nuo vietos valdžios“, - tvirtino V. Stundys.

Reikalinga ypatinga globa

Seimo Teisės departamentas prieš dvejus metus, kai buvo pateikta pirmoji Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto redakcija, suabejojo, ar jį priėmus nebus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas kitų Lietuvos regionų atžvilgiu. „Mūsų supratimu, tam tikrais atvejais, kai siekiama visuomeniškai veiksmingų tikslų, gali būti taikoma diferencijuota politika, o šis fondas kaip tik ir būtų diferencijuotos ir tikslingos politikos instrumentas“, - į Seimo teisininkų kritiką ir abejones atsakė V. Stundys.

Pasak parlamentaro, Pietryčių Lietuvos regionui, kurį sudaro Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, šiuo metu būtina skirti daug dėmesio. Jis pažymėjo, kad šis regionas yra ekonomiškai vienas silpniausių šalyje. „Visame pasaulyje vyrauja tendencija, kad šalia valstybių sostinių esantys regionai ekonomiškai yra labai stiprūs, o Lietuvoje turime paradoksą“, - nurodė V. Stundys.

Be to, socialinės ir ekonominės problemos veikia šioje Lietuvos dalyje gyvenančią nevienalytę tautinę žmonių bendruomenę. „Etninė įvairovė vienareikšmiškai yra istorinis ir kultūrinis turtas, tačiau atsilikusiuose regionuose tai tampa prielaida nesutarimams“, - pažymėjo įstatymo projekto rengėjai.

Prasmingas tikslas

Parlamentarai pripažįsta, kad fondo veikla pareikalaus nemažai išlaidų, tačiau kol valstybės biudžetas yra deficitinis, Pietryčių Lietuvos regiono plėtra būtų finansuojama iš planuojamų padidinti alkoholio ir tabako akcizų. „Tam, kad įstatymo įgyvendinimas nereikalautų papildomų valstybės biudžeto išlaidų, planuojama 1 proc. didinti akcizus, gaunamus už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Tai leis Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą finansuoti nemažinant finansavimo kitoms ūkio sritims“, - aiškino įstatymo projekto iniciatoriai.

Teigiama, kad akcizinis mokestis vartotojams didelio poveikio nedarys, nes ir alkoholio, ir tabako gaminiai turėtų nedaug brangti, kainų pasikeitimai esą bus vos juntami. „Tikslas yra prasmingas. Solidarumas reikalauja, kad visi prisidėtume ir padėtume šiam Lietuvos regionui“, - tikino V. Stundys.

Priešrinkiminė iniciatyva?

Marija Rekst. / vrsa.lt nuotrauka

Jau dešimtmetį Vilniaus rajono savivaldybei vadovaujanti Marija Rekst kol kas skeptiškai nusiteikusi dėl Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo steigimo. „Apie tai nebe pirmą kartą girdime, tad neskubu vertinti galbūt priešrinkiminės iniciatyvos“, - LŽ teigė ji. Papildomos lėšos Vilniaus rajonui, pasak M. Rekst, praverstų kaip ir kiekvienai šalies savivaldybei. „Išbridome iš krizės, tačiau savivaldybė vis tiek gauna mažiau biudžeto lėšų savarankiškoms funkcijoms vykdyti nei iki 2009-ųjų, o Vilniaus rajono savivaldybei nuolat skiriama mažiausiai lėšų vienam gyventojui Lietuvos mastu“, - pažymėjo merė.

M. Rekst taip pat abejojo, ar naudinga, kad Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas būtų nepriklausomas nuo vietos valdžios. „Mano manymu, apie rajono gyventojų poreikius geriausiai žino vietos valdžia, nes ji yra arčiausiai jų, išrinkta tų žmonių“, - aiškino Vilniaus rajono merė.

Tuo metu Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdislavas Palevičius atmetė kai kurių Seimo narių samprotavimus ir tikino, kad „vietos valdžios atstovai elgiasi labai tendencingai“ yra be pagrindo. „Nelabai įsivaizduoju, kaip galima efektyviai padėti gyventojams be bendradarbiavimo su vietos savivalda. Bendradarbiavimas turi būti, nes tikslas yra vienas: gerinti žmonių gyvenimą“, - LŽ tvirtino jis.

Z. Palevičius pripažįsta, kad papildomų paramos lėšų reikia keliams, infrastruktūrai, švietimui bei sveikatos apsaugai. „Reikia galimybių investuotojams pritraukti, kad regionas galėtų būti plėtojamas“, - pabrėžė Šalčininkų rajono vadovas.

Kelia abejonių

Seimo Valstybės valdymo savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas „darbietis“ Valentinas Bukauskas stebėjosi, kodėl išskirtinai dėmesio skiriama tik dviem – Vilniaus ir Šalčininkų rajonų – savivaldybėms. „Manau, kad ne fondas turėtų užsiimti regiono stiprinimu. Tai - Vyriausybės darbas!” - LŽ tvirtino jis.

Pasak V. Bukausko, taip pat nėra labai teisinga, kad iš akcizo mokesčio surinktos lėšos būtų skiriamos tik Pietryčių Lietuvos regiono plėtrai. „Už akcizą mokame mes visi, todėl ir surinkti pinigai turėtų būti skiriami visai visuomenei, o ne mažai jos dalelytei“, - įsitikinęs parlamentaras. Panašios nuomonės laikosi ir Seimo VVSK pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Milda Petrauskienė. Parlamentarė priminė Seimo Teisės departamento išvadą, kurioje teigiama, jog šis įstatymo projektas gali prieštarauti Konstitucijai, mat gali būti pažeistas Lietuvos regionų lygiateisiškumo principas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"