TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilnijos lietuvių mokykloms - pamestinukių dalia

2007 07 23 0:00
S.Macaitis gali tik paraginti rajonų savivaldybes neskriausti lietuviškų mokyklų.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Triukšmingai nuvilnijęs pasipiktinimas dėl lietuviškų mokyklų diskriminacijos Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse aprimo. Vilnijos krašto lietuviškų mokyklų bendruomenės taip ir nesulaukė pagalbos iš valdžios institucijų. Žmonės toliau maitinami pažadais.

Neapsikęsdamos dėl pamestinukių dalios kai kurios lietuviškos Vilnijos krašto mokyklos vis dar nepraranda vilties rasti kitų globėjų. Vilniaus rajono Maišiagalos Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla nebenori priklausyti Vilniaus rajono savivaldybei, o tikisi tapti pavaldžia Vilniaus apskrities viršininko administracijai. To paties siekia ir Šalčininkų rajono Tetėnų "Šalčios" pradžios mokykla. Neseniai į Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyrių kreipėsi ir lietuviškos Nemenčinės vidurinės mokyklos mokinių tėvai, nepatenkinti mokymo įstaigos priklausomybe Vilniaus rajono savivaldybei. Prastos mokymo sąlygos, nuolatinis lėšų stygius ir antrą dešimtmetį dalijami rajono savivaldybės vadovų pažadai skaudina mokinius, jų tėvelius ir mokytojus.

Mokykla ūkio kontoroje

Maišiagalos Algirdo vidurinės mokyklos direktorė Kristina Zajevienė teigė, jog mokyklos steigėja Vilniaus rajono savivaldybė beveik nesirūpina šia mokymo įstaiga. "Todėl mokinių tėveliai, mokytojai norėtų, kad ją priglaustų Vilniaus apskritis", - sakė direktorė. Tėvai raštu kreipėsi į administracijos vadovus, ne kartą buvo su jais susitikę ir prašė išspręsti mokyklos pavaldumo klausimą, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės taryba nesutiko atsisakyti steigėjos teisių.

Prieš penkiolika metų lietuvių mokykla, primaitinta pažadų apie naujo pastato statybą, atsiskyrė nuo daugiakalbės rusų ir lenkų mokyklos. Ji laikinai įsikūrė ūkio kontoroje, nors čia nebuvo tinkamų sąlygų vaikams mokytis. Netrukus paaiškėjo, kad laikini buvo tik pažadai, o lietuvių moksleiviai iki šiol mokosi tam nepritaikytame pastate. "Mokinių daugėja, nebetelpame, vaikai priversti mokytis dviem pamainomis", - skundėsi mokyklos direktorė. Keturios pradinės klasės glaudžiasi darželio patalpose. "Aukštesnių klasių vaikai neturi nei kabinetų, nei aktų, nei sporto salės", - kalbėjo K.Zajevienė. Ji sakė girdėjusi, kad Finansų ministerija buvo skyrusi milijoną litų naujai mokyklai statyti, tačiau šios lėšos Maišiagalos dar nepasiekė. "Kažkur buvo "užklydęs" statybos projektas ir visi kiti darbai, apie kuriuos mes nelabai žinome", - teigė direktorė. Vadovei ir mokytojų kolektyvui labai graudu pripažinti, kad savivaldybė, užuot rėmusi mokyklą, kiekvienais metais iš jos "krepšelio" paima 140 tūkst. litų ir remia tais pinigais kitas mokymo įstaigas.

Tuo metu, kai ankštoje Algirdo vidurinėje spaudžiasi 280 mokinių, lenkiškos mokyklos apylinkėje klesti. "Jos nesugeba surinkti net 200 mokinių, tačiau turi didžiules patalpas, finansinę savivaldos paramą. Neseniai jiems pastatė naują sporto salę", - guodėsi K.Zajevienė.

Naikinamos prievarta

Šalčininkų rajono Tetėnų "Šalčios" pradžios mokyklos direktorė Vitalija Voronovič teigė, jog apginti prievarta mažinamos jų mokyklos Vilniaus apskrities administracija nesugebėjo. Žmonės kalba, kad su mokykla susidorota sąmoningai. Lenkų rinkimų akcijos vadai, nenorėdami prieš savivaldos rinkimus erzinti rinkėjų, net liepė rajono savivaldybei neskubėti jos naikinti.

Lietuviška "Šalčios" mokykla buvo įsteigta 1992 metais. Ji užėmė dalį lenkų mokyklos patalpų. Vėliau nuo šios atsiskyrė, persikėlė į darželio patalpas ir tapo pagrindine. Dabar Tetėnuose teliks pradinio ugdymo skyrius. Pasak direktorės, savivaldybė neleidžia išlaikyti aukštesnių klasių, teigia, esą mokykloje nėra tam sąlygų. Pamokos išties tebevyksta darželio patalpose, tačiau, V.Voronovič manymu, jų būtų pakakę vietos vaikams mokyti. Direktorei kelia susirūpinimą tai, kad keturias klases baigę apylinkės moksleiviai nebeturės kur toliau mokytis. "Jie bus priversti kiekvieną dieną važinėti į mokyklas Eišiškėse, Paluknyje ar net Valkininkuose", - sakė ji.

Ragina neskriausti

Vilniaus apskrities administracijos viršininkas Alfonsas Macaitis patvirtino, jog lietuviškų Vilnijos krašto mokyklų vadovai nuolat kreipiasi į jį, tačiau pakeisti tų mokymo įstaigų pavaldumo neleidžia dabar galiojantys įstatymai. "Lieka tik raginti savivaldybes, kad jos šių mokyklų neskriaustų", - kalbėjo A.Macaitis. Anot jo, viršininko administracija gali steigti tik naujas mokyklas. Per A.Macaičio vadovavimo laikotarpį buvo įsteigtos 9 tokios mokymo įstaigos. "Ačiū Dievui, visos jos gyvos, sveikos ir išaugusios", - džiaugėsi apskrities viršininkas, dirbęs Vilniaus apskrities valdytoju ir 1995-1997 metais. Pasak jo, sprendimą dėl mokyklų priklausomybės turėtų priimti įstatymų leidėjai. Tačiau A.Macaitis teigė tikįs, jog tokios perėjimų ir prašymų praktikos bus įmanoma išvengti. Šiuo metu apskrities administracija, Švietimo ministerija ir rajono savivaldybė kuria mokyklų išdėstymo planą. Jame bus numatytos geresnio mokymo įstaigų finansavimo, optimalesnio lėšų paskirstymo ir "krepšelio" perskirstymo galimybės. "Dalyvauju šiame procese ir stengiuosi, kad mokyklos nebūtų skriaudžiamos", - tikino A.Macaitis.

Remontuoti mokyklos neskubama

Geresnių mokymosi sąlygų šiais mokslo metais Maišiagalos Algirdo vidurinės moksleiviai neturės. "Galiu tik paraginti savivaldybę. Mes sutvarkėme žemės dokumentus, kad jiems nestrigtų projektai", - kalbėjo A.Macaitis ir stebėjosi, kodėl dar nieko nenuveikta, nors lėšos mokyklos pastato rekonstravimo ir priestato statybos techniniam projektui parengti buvo skirtos dar pernai. Jis teigė raginęs ir švietimo ministrę R.Žakaitienę pasidomėti, kaip rajono savivaldybei sekasi panaudoti pinigus ir pagaliau pradėti darbus. "Kas ten žino, gal savivaldybės vadovai turi visai kitokių planų nei mes? Jei taip, reikėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, o gal ir prievartos", - svarstė apskrities viršininkas.

Kodėl Vilniaus rajono savivaldybei taip sunkiai sekasi panaudoti pinigus, LŽ teiravosi laikinai Švietimo skyriaus vedėjo pareigas einančios Lilijos Andruškevič. "Nė viena mokykla į mus nesikreipė", - tvirtino skyriaus vedėja. Anot jos, Algirdo vidurinės mokyklos problemas bandoma spręsti. "Taip nėra, kad nieko nedarytume", - sakė L.Andruškevič ir patikino, jog Vyriausybės skirtos lėšos niekur nedingo. Pasak vedėjos, šiuo metu mokyklos statybų planai - projektuotojų rankose, atliekamas jų vertinimas. "Laukiame to projekto ir tikimės, kad jis greitai mus pasieks", - kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"