TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilniuje iškils paminklas patriarchui

2014 10 15 6:00
Į Rapolo Jakimavičiaus tarpukariu sukurtą Jono Basanavičiaus biustą atsigręžta muziejininkų, kitų ekspertų siūlymu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui, sostinėje rengiamasi statyti paminklą tautos patriarchui, Nepriklausomybės Aktą 1918 metais paskelbusios Lietuvos Tarybos pirmininkui dr. Jonui Basanavičiui. Svarstoma, kad geriausias variantas - žinomo skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus 1930-aisiais sukurtas iškilaus veikėjo biustas.

Mūsų šalies sostinėje iki šiol nėra paminklo vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų. Siekiama ištaisyti šią istorinę klaidą ir iki 2018 metų, kai minėsime valstybės atkūrimo šimtmetį, įamžinti J. Basanavičiaus atminimą skulptūra Vilniaus centre - priešais Nacionalinės filharmonijos pastatą ar Signatarų namus.

Kituose miestuose planuojama statyti paminklus mūsų valstybės kūrėjams, seniūnijose - įamžinti nepriklausomybės kovose dalyvavusių asmenų atminimą.

Neįamžintas atminimas

Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo ir valstybės kūrėjų įamžinimo pogrupiui vadovaujančio premjero padėjėjo Viliaus Kavaliausko nuomone, gėda, kad šalies sostinėje iki šiol nėra paminklo J. Basanavičiui. „Turime paminklus Vilkaviškyje, Utenoje, o neturime Vilniuje, kur J. Basanavičius skelbė nepriklausomybę kaip Lietuvos Tarybos pirmininkas. Tokiam paminklui seniai laikas. Prieš kokį dešimtmetį Gediminas Jokūbonis buvo sukūręs projektą, bet tada nesugebėjome: viskas nuėjo į apklausas, diskusijas ir baigėsi tuo, kad šio skulptoriaus darbas, kaip žinomas, negalėjo dalyvauti konkurse. Tada tą mažą J. Basanavičiaus skulptūrą pastatė Filharmonijos fojė“, - pasakojo jis.

V. Kavaliausko teigimu, į R. Jakimavičiaus tarpukariu sukurtą J. Basanavičiaus biustą atsigręžta muziejininkų, kitų ekspertų siūlymu. Jis šiuo metu stovi Vilniaus arkikatedroje.

A. Butkevičiaus pageidavimas

Linkstama prie to, kad J. Basanavičiaus biustas būtų pastatytas priešais Nacionalinės filharmonijos pastatą, kur 1905 metais buvo sušauktas Didysis Vilniaus Seimas, pirmą kartą iškėlęs Lietuvos politinės autonomijos reikalavimą. Pasak V. Kavaliausko, taip pat svarstoma, kad skulptūra galėtų būti pastatyta prie Šv. Jonų bažnyčios varpinės, priešais Signatarų namus, kur 1918 metų vasario 16-ąją buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. „Šiuos klausimus dar reikia aptarti. Tai - ne mūsų kompetencija. Esame iškėlę idėjas, galvojame, kaip sutelkti pinigus, bet nespręsime dalykų, kuriuos turi išspręsti architektai ir skulptoriai“, - pažymėjo V. Kavaliauskas.

Anot jo, data, kai bus atidengtas paminklas J. Basanavičiui, priklausys nuo daugelio aplinkybių, pradedant mero rinkimų rezultatais, baigiant finansavimu. „Esame suinteresuoti, kad viskas vyktų kuo greičiau, nebūtų laukiama iki paskutinės akimirkos“, - aiškino V. Kavaliauskas.

Paminklo statyba būtų finansuojama valstybės biudžeto ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Bent jau premjeras Algirdas Butkevičius žada tam rasti lėšų. Taip pat ministras pirmininkas išreiškė savo pageidavimą, kad paminklas tautos patriarchui būtų įspūdingesnis nei Vilkaviškyje, kur prie statybų jis prisidėjo.

Pažinojo J. Basanavičių

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys pasakojo, kad skulptorius R. Jakimavičius buvo matęs ir bendravęs su J. Basanavičiumi. Nors patriarcho biustą jis sukūrė praėjus keletui metų po jo mirties, tai daryta pagal eskizus, pieštus iš natūros. „R. Jakimavičius yra žinomas skulptorius, vilnietis. Jis J. Basanavičių matė, pažinojo. Sukūrė ir Vytauto Didžiojo biustą, kuris yra Šv. Mikalojaus bažnyčioje. R. Jakimavičius buvo portretų meistras. Vienas dalykas daryti viską iš nuotraukos, kitas - mačius, iš natūros. Manyčiau, kad R. Jakimavičiaus skulptūra būtų neblogas pagrindas“, - kalbėjo R. Budrys.

Pasak jo, būtų prasminga ir gražu, jeigu sostinėje atsirastų solidus paminklas J. Basanavičiui. „Vilnius skurdus paminklų istorinėms asmenybėms. J. Basanavičius – patriarchas, Lietuvos atgimimo simbolis. Būtų gerai, jeigu tai būtų aukšto lygio paminklas“, - pažymėjo R. Budrys.

Valstybę kūrė tūkstančiai

Norima įamžinti ir kitų Nepriklausomybės Akto signatarų, iškilių tarpukario Lietuvos veikėjų atminimą. Kalvarijoje svarstoma pastatyti paminklą Vasario 16-osios Akto signatarui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Petrui Klimui, Telšiuose - Stanislovui ir Gabrieliui Narutavičiams. Vienas klojo pamatus Lietuvos nepriklausomybei, kitas tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu.

Esama siūlymų ir pastatyti dar vieną paminklą prezidentui Antanui Smetonai. Kol kas svarstoma, kokiame mieste jis galėtų stovėti. „Reikia pagalvoti ir apie Augustiną Valdemarą, kuris buvo pirmasis ministras pirmininkas“, - sakė V. Kavaliauskas.

Žadama, kad rengiantis valstybės atkūrimo šimtmečiui užribyje neliks ir nepriklausomybės kovų dalyviai, 1918-1920 metais kovoję su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija. Miestelių seniūnams jau pristatyta idėja kiekvienoje seniūnijoje pakabinti po paminklinę lentą su vardais tų, kurie kilę iš šių vietovių ir tapo savanoriais. „Taip būtų pagerbti 10 254 žmonės. Kai kurių jų šeimos dar gyvos. Manau, daug kam patiktų, kad jų senelius prisimename. Lietuvą kūrė ne keli politikai, o tūkstančiai žmonių - visa Lietuva“, - pabrėžė V. Kavaliauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"