TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilniuje - pasaulio diplomatijos žvaigždynas

Aptarti svarbiausių pasaulio saugumo ir bendradarbiavimo klausimų susirinkę aukšto rango užsienio svečiai negailėjo gražių žodžių svarbų renginį organizavusiai Lietuvai, dėkojo už šiltą priėmimą ir svetingumą.

Šiandien Vilniuje baigiasi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos renginys. Jis į Lietuvą sukvietė keliasdešimt užsienio reikalų ministrų, kelis šimtus diplomatų ir žurnalistų iš viso pasaulio. Tiesa, į Vilnių neatvyko keli anksčiau dalyvauti ESBO renginyje žadėję svečiai. Tarp jų - Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton ir Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis.

Vakar Vilniuje buvo svarstomi klausimai, susiję su užsitęsusiais konfliktais, tarptautinėmis grėsmėmis, žmogaus teisėmis. Šiomis temomis pasisakę garbingi svečiai nepamiršdavo padėkoti Lietuvai už pirmininkavimą ESBO ir aukšto lygio renginio organizavimą.

Po intensyvių darbų garbingi svečiai vakar rinkosi į vakarienę Taikomosios dailės muziejuje, vėliau vyko priėmimas Nacionalinėje dailės galerijoje.

Kvietė tęsti darbus

ESBO Ministrų tarybos sesiją atidariusi ir aukšto lygio svečius pasveikinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino valstybių atstovus žmogaus teisėms ir demokratiniams principams atrasti daugiau vietos nacionalinėje politikoje ir praktikoje. "Gyvybiškai būtina žmogaus teises ir pamatinius demokratijos principus perkelti į nacionalinę šalių politiką ir praktiką. Tai apima visas žmogaus teises ir pamatines laisves - nuo laisvų rinkimų iki žurnalistų saugumo", - į renginio svečius kreipėsi krašto vadovė.

Po jos įžanginį žodį taręs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis priminė euroatlantinės ir Eurazijos saugumo bendruomenės viziją. "Pirmininkaujanti Lietuva skatino mūsų bendruomenę veikti vardan bendro tikslo ir remtis Astanos susitikimu. Ėmėmės reikšmingų ir konkrečių žingsnių, nepažeisdami esminių ESBO principų ir įsipareigojimų", - sakė A.Ažubalis.

Jam antrinęs ESBO generalinis sekretorius Lambertas Zannieris kėlė tikslą per artimiausias dvi dienas tam skirti išskirtinį dėmesį, kad pirmininkavimą perimsiančios valstybės galėtų įgyti varomąją jėgą sprendžiant šiuos klausimus.

Karui vietos nėra

Kalbėdama sesijos metu D.Grybauskaitė kėlė branduolinio saugumo ir konfliktų sprendimo Pietų Kaukaze klausimus. "Karui ar grasinimui karu Europoje vietos neturi būti. Kviečiu atviresnio pokalbio branduolinio saugumo klausimais. Diskusijų metu galime ir turime įgyvendinti branduolinių jėgainių technologijų, statybos ir priežiūros saugumo kriterijus, o geranoriškiau dalindamiesi ataskaitomis apie atominių reaktorių saugumo testų rezultatus ir siekdami skaidrumo atliekant poveikio aplinkai vertinimus padidintume vieni kitų saugumą", - akcentavo prezidentė.

Valstybės vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad po penkerių su puse metų pertraukos buvo atnaujintos daugiašalės derybos dėl konflikto Padniestrėje sureguliavimo ir paragino viešinčių valstybių atstovus sutelkti tam reikalingą politinę valią, kad būtų priimtas ilgalaikis ir tvarus sprendimas. "Lietuva pirmininkavimu ESBO demonstruoja pasirengimą pirmininkauti ES 2013-aisiais ir kad sugebėsime tai atlikti labai gerai", - vėliau teigė D.Grybauskaitė.

Negailėjo kritikos

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton kalbėdama daug dėmesio skyrė žmogaus teisėms ir demokratijos padėčiai kai kuriose valstybėse. Ji pažymėjo, kad vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus esančioje Baltarusijoje nuolat persekiojami žmogaus teisių gynėjai.

H.Clinton prisiminė neseniai ne be Lietuvos pagalbos įkalintą žmogaus teisių gynėją Alesių Beliackį. Jis, pasak JAV diplomatijos vadovės, nuteistas, nes padėjo valstybės priespaudos aukoms. Taip pat ji paminėjo ir tebekalinčius buvusius demokratinės opozicijos kandidatus į Baltarusijos prezidento postą Andrejų Sanikovą ir Nikolajų Statkevičių.

Vilniuje H.Clinton pareiškė susirūpinimą dėl to, kaip šį savaitgalį vyko Rusijos Dūmos rinkimai. "Rusai, kaip ir bet kurie kiti žmonės, turi teisę būti išgirsti, o jų balsai įskaityti. Jie nusipelno laisvų, teisingų, skaidrių rinkimų ir lyderių, kurie yra jiems atskaitingi", - pažymėjo ji.

H.Clinton atkreipė dėmesį ir į Ukrainą, kurioje nuteista buvusi premjerė Julija Tymošenko. "Matome persekiojimus, tokius kaip J.Tymošenko Ukrainoje, kurie kelia rimtų klausimų dėl politinių motyvų. Kai valdžios institucijos teisiškai nepersekioja tų, kurie puldinėja žmones, ginančius savo teises ar pranešančius apie piktnaudžiavimus, jos iškreipia teisingumą ir pakerta žmonių pasitikėjimą savo vyriausybėmis", - įsitikinusi H.Clinton.

Aptarė saugumą regione

Vėliau D.Grybauskaitė ir H.Clinton susitiko dvišalio pokalbio. Pusvalandį trukusio susitikimo metu daugiausia kalbėta apie saugumą regione, taip pat buvo aptarti rinkimai kaimyninėse valstybėse.

Prezidentės teigimu, Lietuvos ir Baltijos valstybių kaimynystėje didėja kariuomenės ir ginkluotės skaičius, vykdomi intensyvūs kariniai mokymai, todėl NATO matomumas ir realus buvimas yra ypač svarbūs. "Taip pat kalbėjome apie oro policijos misijos pastovumą Lietuvoje ir apie galimybes mums prisidėti prie šios misijos užtikrinimo", - pasakojo D.Grybauskaitė.

H.Clinton vakar taip pat susitiko su kelių valstybių visuomenininkais. Po susitikimo ji išskubėjo į oro uostą, iš kur pakilo skrydžiui į Ženevą.

Dėmesys A.Paleckio kalboms

ESBO renginyje dalyvavęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nesusilaikė neįgėlęs Lietuvai ir paragino atkreipti dėmesį į politikos marginalo Algirdo Paleckio suburtos organizacijos teiginius.

S.Lavrovas aiškino, kad pastaruoju metu net senas demokratines tradicijas turinčiose valstybėse auga rasinis, religinis nepakantumas, ksenofobija. "Neįmanoma ignoruoti ekstremistų grupių, neonacių veiklos, ką jau kalbėti apie pervadinimą didvyriais nacių ir jų parankinių, kurių veikla Niurnberge pripažinta nusikalstama. Manome, kad labai svarbu atsiliepti į nevyriausybinės organizacijos "Lietuva be nacizmo" kreipimąsi, kuriuo prašoma atkreipti dėmesį į nacionalizmo ir neonacizmo apraiškų augimą Europoje", - vakar tvirtino Rusijos užsienio reikalų ministras.

Naudojosi proga

Nuošalyje neliko ir euro krizės bei 2014-2020 metų ES finansinės perspektyvos klausimai, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skiriamų lėšų stygiaus problema. Juos A.Ažubalis kėlė dvišaliame susitikime su Prancūzijos Europos reikalų ministru Jeanu Leonetti. Savo ruožtu Prancūzijos diplomatijos šefas pažymėjo, kad rengiamasi taikyti naujas priemones biudžetinei disciplinai ir solidarumui užtikrinti.

Autoritarizmo šešėlį metantį Ukrainos buvusios ministrės pirmininkės J.Tymošenko įkalinimo klausimą ir šios valstybės integracijos į Europą kryptį užsienio reikalų ministras aptarė su Ukrainos užsienio reikalų ministru Kostiantynu Hryščenka.

Italijos užsienio reikalų ministrui Giulio Terzi di Sant'Agata buvo primintas iki šiol neišspręstas Lietuvos ambasados pastato "Villa Lituania" Romoje atgavimo klausimas ir išgirstas pažadas, esą bus siekiama "teisingo sprendimo".

Tuo metu Turkijos diplomatas Ahmetas Davutoglu išgirdo raginimą prisidėti prie Baltijos ir Juodosios jūros regionus jungiančio konteinerinio traukinio "Vikingas" susitarimo.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

ESBO Ministrų tarybos renginys į Lietuvą sukvietė keliasdešimt užsienio reikalų ministrų, kelis šimtus diplomatų ir žurnalistų iš viso pasaulio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"