TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilniuje - šokas, kitur - ramuma

2011 03 01 0:00

Didžiausia savivaldybių tarybų rinkimų staigmena politikų laukė Vilniuje. Sostinės taryboje triumfuoja lenkai, čia "gresia" Artūro Zuoko renesansas, o visišką fiasko patyrę liberalai kalba apie vienijimąsi.

Nuo euforijos iki žlugusių iliuzijų - tokia jausmų gama atsispindėjo politikų, vakar atidžiai sekusių tikslinamus krašto savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, vertinimuose. Vieni džiaugėsi, kad niūrios prognozės nepasitvirtino, kiti slapčia rijo kartėlį ir planavo baudžiamąsias akcijas, treti prakalbo apie būtinybę prasiblaivyti.

Politologų teigimu, nepamatuotos opozicinių partijų ambicijos apšokti rinkimuose valdančiuosius virto šnipštu. Tai tik patvirtina, kad ir aukščiausioje valdžioje artimiausiu metu neverta tikėtis kokių nors permainų. Su tuo nesutinkanti opozicija tikina nesiskundžianti potencija ir ketina Seime tęsti interpeliacijų karą.

Politinės partijos jau pradėjo braižyti galimų koalicijų tarybose kontūrus. Nuo susitarimų priklausys ne tik merų, kurių pavardės aktyviai linksniuojamos nuo rinkimų nakties, kandidatūros. Dvi dešimtys Seimo narių ir trys europarlamentarai, dalyvavę savivaldos rinkimuose, turės apsispręsti, kuris mandatas jiems mielesnis. Neabejojama, kad beveik visi rinksis Seimą ir Briuselį, nes kandidatavimas tebuvo masalas rinkėjams.

Kas Vilniaus meras?

Lyg riteris ant balto žirgo vakar jautėsi Lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. "Nuostabu, labai gerai", - taip jis įvertino savo partijos rezultatus savivaldos rinkimuose. V.Tomaševskis priminė neketinąs atsisakyti europarlamentaro mandato ir varžytis dėl sostinės mero posto. Tačiau patikino, kad į kovą dėl šios kėdės tikrai stos vienas iš trijų partijos kandidatų. Beje, stulbinamų rezultatų lenkams pavyko pasiekti ir Šalčininkuose - čia iš 25 mandatų iškovoti net 22, taip pat Vilniaus rajone - 19 mandatų iš 27.

Nepartinių komandą į pergalę sostinėje atvedęs A.Zuokas vakar mintyse jau matavosi mero regalijas. Buvusio sostinės vadovo optimizmo netrikdė ant kulnų minančio V.Tomaševskio bloko ambicijos šioje kėdėje matyti saviškį - A.Zuokas akivaizdžiai tiki savo atgimimu.

Vakar paaiškėjo, kad į draugiją dviem daugiausia mandatų sostinėje laimėjusioms jėgoms besiperšantiems "darbiečiams" patrauklesnis būtų A.Zuokas. To neslėpė ir Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas, dėl mero posto net žadėjęs palikti Europos Parlamentą. Toks jėgų suvienijimas leistų apsieiti be konservatorių pagalbos. Tačiau šie vakar pareiškė, kad į Vilniaus merus puikiausiai tiktų dabartinis miesto vadovas Raimundas Alekna.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sostinėje A.Zuoko ir Vilniaus koalicija iškovojo 12 mandatų iš 51, V.Tomaševskio blokas - 11, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - 10, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei partija "Tvarka ir teisingumas" (TT)- po 5.

Kaunas kėdžių nestumdys

Kaune, kurio gyventojai per bet kokius rinkimus tradiciškai balsuoja už konservatorius, meras gali ir nesikeisti. TS-LKD laimėjus taryboje 12 mandatų, laikinosios sostinės vadovu greičiausiai liks dirbti Andrius Kupčinskas. LSDP Kauno taryboje teko 6, koalicijai "Vieningas Kaunas" - 5, TT, "Jaunajai Lietuvai" ir DP - po 4, Liberalų ir centro sąjungai (LiCS) bei Liberalų sąjūdžiui (LS) - po 3 mandatus.

Galimas pretendentas į Klaipėdos miesto mero postą Seimo narys, LS atstovas Vytautas Grubliauskas vakar spėjo, kad valdančioji koalicija uostamiestyje bus formuojama liberalių jėgų pagrindu, prisidedant Rusų aljansui. LS Klaipėdos taryboje turės 7, TS-LKD ir LiCS - po 5, LSDP, Rusų aljansas, TT, DP - po 3, Lietuvos rusų sąjunga - 2 mandatus.

Šiauliuose pergalę vietos valdžios rinkimuose švenčia socialdemokratai, gavę 10 mandatų. TT, TS-LKD šioje taryboje turės po 4, Naujoji sąjunga (NS), DP, LiCS - po 3, LS - 2 mandatus. Taryboje dirbs ir du patys išsikėlę kandidatai.

Panevėžys liko ištikimas konservatoriams - TS-LKD čia laimėjo 9 mandatus. LSDP gavo 7, TT - 4, DP, LS ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga - po 3 vietas. Taryboje taip pat dirbs du savarankiškai rinkimus laimėję politikai.

Alytuje sekėsi socialdemokratams, jie laimėjo 7 mandatus. TS-LKD, NS ir TT čia turės po 4, DP ir LiCS - po 3, LS - 2 vietas. Marijampolėje taip pat daugiausia mandatų pelnė LSDP - 9. TS-LKD jų gavo 6, TT, LS - po 3, DP, Socialdemokratų sąjunga ir Krikščionių partija - po 2.

Blaivėjimo metas

Seimo pirmininkės, TS-LKD vadovo pavaduotojos Irenos Degutienės nuomone, rinkimų rezultatai parodė, kad "rinkėjas - kur kas protingesnis ir sąmoningesnis nei kartais prieš rinkimus yra piešiamas". "Įvertinus tai, kad šie savivaldos rinkimai vyko sudėtingu tiek politiniu, tiek ekonominiu metu, mano įsitikinimu, opozicinės partijos, kurios intensyviai kritikuoja dabartinę valdančiąją koaliciją, tikrai negavo tiek mandatų, kiek tikėjosi", - vakar kalbėjo I.Degutienė.

Didžiausiu LS praradimu per rinkimus partijos lyderis Eligijus Masiulis pavadino nesėkmę Vilniuje. Čia LS negavo nė vieno mandato, nors dabar turėjo keturis. E.Masiulio manymu, liberalų rinkėjus nuviliojo A.Zuokas.

LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius vakar taip pat neslėpė nusivylęs Vilniaus ir Klaipėdos socialdemokratų pasirodymu, todėl šių miestų skyrių laukia permainos. Visišką nesėkmę sostinėje patyrė ir liberalcentristai. LiCS vadovas vicemeras Gintautas Babravičius vylėsi, kad šių rinkimų rezultatai padės liberalioms partijoms atsikratyti visų iliuzijų.

"Tai blaivėjimo periodas liberaliai mąstantiems politikams. Akivaizdu, kad daugelyje savivaldybių suvienijus pastangas buvo galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų. Tas blaivėjimo laikotarpis, matyt, eina į pabaigą", - svarstė G.Babravičius.

Partijos išsaugojo vietą

Politologas Antanas Kulakauskas mano, kad rinkimai parodė rinkėjų paramą partinei sistemai, o viso krašto mastu nepateisino opozicinių partijų lūkesčių. Pirmą kartą rinkimuose dalyvavę nepartiniai kandidatai, jo nuomone, politinio klimato savivaldybėse nepakeis. Kalbėdamas apie savivaldos rinkimų poveikį centrinei valdžiai A.Kulakauskas pabrėžė, kad opozicinėms partijoms "reikės ieškoti kitų motyvų" bandant inicijuoti pokyčius, nes rinkimai tam nedavė pagrindo.

Politologo Tomo Janeliūno teigimu, opozicinės partijos rinkimuose pasirodė prasčiau nei planavo, o valdantieji konservatoriai, krizės laikotarpiu ėmęsi griežtų taupymo priemonių, turėtų būti patenkinti rezultatais. Eksperto manymu, opozicija per šiuos rinkimus negavo tvirto pagrindo planuoti permainų nacionalinėje valdžioje. "Pralaimėjo ne tiek balsų ar mandatų, kiek neįgyvendintų lūkesčių požiūriu. Opozicija, pasirodo, neturi tiek pasitikėjimo ar galimybių jau šiuo metu planuoti valdžios perėmimo platesniu nacionaliniu lygiu", - sakė jis.

Politologas Lauras Bielinis aiškino, kad opozicinės partijos gavo mažiau balsų nei prognozavo, nes dalis jų rinkėjų savo balsus greičiausiai atidavė nepriklausomiems kandidatams. Anot jo, rezultatai rodo, jog tradicinės politinės partijos sugeba "išsaugoti savo rinkėją, sugeba atrasti instrumentus, kurie mobilizuotų ir priverstų jų rinkėjus ateiti prie balsadėžių".

Politologas Algis Krupavičius atkreipė dėmesį, kad kai kuriose savivaldybėse rinkėjų balsai pasiskirstė pagal "partijų tėvonijų" principą - čia daugumą mandatų iškovojo tos partijos, kurios ten laimi tradiciškai. Kalbėdamas apie partijų įtakų persiskirstymą politologas pažymėjo, kad santykinai didesnio nei per ankstesnius rinkimus palaikymo sulaukė socialdemokratai, tuo metu TS-LKD dalį mandatų prarado.

Iškalbingi skaičiai

VRK pirmininko Zenono Vaigausko manymu, kandidatų į savivaldybių tarybas prieš rinkimams surinkti pinigai - suma viršija 10 mln. litų - rodo krizės pabaigą. "Iš tikrųjų tai daug pinigų, nors ankstesnių metų rinkimuose būdavo ir 20 mln., ir dar daugiau", - sakė VRK vadovas. Jo teigimu, daugiau kaip po milijoną litų surinko keturios partijos - TS-LKD, LSDP, LiCS ir DP.

Sekmadienį savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 1 160 891 žmogus, arba 44,08 proc. visų krašte įregistruotų rinkėjų. Jų Lietuvoje yra 2,635 milijono. Šįkart savivaldos rinkimuose dalyvavo beveik 3 proc. daugiau rinkėjų nei per vietos valdžios rinkimus 2007-aisiais. Tuomet prie balsadėžių atėjo 41,3 proc. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Sekmadienį aktyviausi buvo Raseinių rajono, Birštono ir Pagėgių savivaldybių gyventojai. Čia į rinkimus atėjo gerokai daugiau kaip pusė visų rinkėjų. Pasyviausi - Klaipėdos miesto, Marijampolės ir Skuodo rajono gyventojai. Šių savivaldybių rinkimuose dalyvavo tik trečdalis visų registruotų rinkėjų. Vilniuje iš 432 tūkst. rinkėjų prie balsadėžių atėjo 190,5 tūkst., arba 44,02 procento.

Per rinkimus 60 savivaldybių tarybų padalyti 1526 mandatai. Iš viso šiuose savivaldos rinkimuose dalyvavo 16 404 kandidatai, iš jų 505 - savarankiškai. Į tarybas išrinkti 76 tokie politikai.

Naujas Seimo narys

Pakartotinius rinkimus į Seimo nario vietą Marijampolės rinkimų apygardoje laimėjo socialdemokratas Albinas Mitrulevičius. Pasak VRK vadovo, balsuoti atėjo per 34 proc. rinkėjų. Savo balsą už A.Mitrulevičių atidavė 55 proc. piliečių, o jo oponentą, TS-LKD narį Valdą Pilecką parėmė 44 proc. rinkėjų.

Parlamentaras buvo renkamas vietoj praėjusią vasarą mirusio socialdemokrato Algio Rimo, kuris buvo išrinktas Marijampolėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"