TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilnius - Europos kultūros Babilonas (2)

2008 12 23 0:00
V.Gergijevas - magiškas vardas muzikoje, o pastaruoju metu ir politikoje.
LŽ archyvo nuotrauka

VEKS biudžetas, nors ir karpomas, tačiau išlaiko keletą ypač didelių išlaidų grafų. Naujasis kultūros ministras Remigijus Vilkaitis antrą ar trečią savo ministravimo dieną spėjo įvertinti jas kaip "tobulai parengtą projektą". Tobulu jis pavadino Tarptautinį operos festivalį, įkainotą 3 mln. litų.

Trys Gergijevai vienai Europos sostinei.

Laima Vilimienė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto (LNOBT) direktoriaus pavaduotoja, kuri "Paskutinei instancijai" buvo pristatyta kaip už festivalį atsakingas asmuo, atskleidė ką kitą. Anot jos, Vilniaus - Europos kultūros sostinės operos festivalis sudarytas viso labo iš dviejų Peterburgo Marijinskij teatro spektaklių, vieno Izraelio teatro spektaklio ir keturių repertuarinių (t. y., kasdienių) LNOBT spektaklių. Vienas iš jų jau pastatytas VEKS lėšomis. Vengro Peterio Etvošo "Meilė ir kiti demonai". Už 350 tūkst. litų, kai kitiems muzikiniams Lietuvos teatrams operas siūloma statyti už 50 tūkst. litų.

Kadangi esame girdėję, kad festivaliai turėtų turėti koncepciją, klausiame to L.Vilimienės. Ji sutrinka. Sako, kad renkama pagal "aukštą meninį lygį", dar kad būtų šiuolaikiška, tačiau - ne, ne - tai bus ne šiuolaikinės operos festivalis. Tai koks?! Kodėl Peterburgo, o ne kuris nors kitas teatras? "Dėl asmenybės, kuri jam vadovauja", - per nuleistas blakstienas praneša ponia Laima. Pagaliau gauname atsakymą: Valerijus Gergijevas! Magiškas vardas muzikoje, o pastaruoju metu ir politikoje. Dabar - labiausiai joje.

Ponas Gergijevas, dirigentas, buvo tas žmogus, kuris rusų tankams įriedėjus į Cchinvalį, surengė ten koncertą. Jį transliavo centrinė Rusijos televizija. Ponas Gergijevas visai Rusijai ir pasauliui pranešė, jog Cchinvalio žydų kvartalą gruzinai sunaikino žydiškais ginklais, kad gruzinai yra agresoriai, o rusai - išvaduotojai. Pareiškimas buvo pakartotas angliškai.

Sužinojęs, kad V.Gergijevas reprezentuos Vilnių kaip Europos kultūros sostinę, Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis labai nuliūdo: " Mano, ir ne vien tik mano akyse, jis tapo labai menku žmogumi. Labai mažu žmogumi. Taip dideli žmonės neturėtų elgtis." Ambasadorius patvirtino, kad ši Kremliaus propagandinė akcija buvo ne vienintelė, kurioje V.Gergijevas sudalyvavo.

"Kas įsakinėja Gergijevui? Rusija motinėlė. Rusija savo propagandiniams tikslams skiria milijardus dolerių. Jie perka tokius žmones, kurių, kaip mes manome, negalima nupirkti. Bet yra posakis: ko negalima nupirkti už didelius pinigus, galima nupirkti už labai didelius pinigus."

Pinigai, kuriuos V.Gergijevui ir jo svitai sumokės VEKS, mūsų skaičiavimais, svyruoja tarp 2 ir 2,5 mln. litų. Tokia buhalterija paaiškėjo, kai L.Vilimienė mums patvirtino, jog lietuviai artistai festivalyje dirbs už algą.

Lietuvių uždarbius keliasdešimt kartų viršijantys honorarai numatyti tik kviestiniams solistams. Ką jau, nėra lietuvių dainininkų? "Tokių nėra ir nebus", - atkerta L.Vilimienė ir priverčia mus susigūžti. Vadinasi, kas tinka La Scalai, netinka Vilniaus operai. Violeta Urmana ir kiti pasaulio scenas pakerėję lietuviai muzikai į VEKS programą neįtraukti.

Vadinasi, tuos 3 mln. nelygiomis dalimis pasidalys V.Gergijevo komanda ir Izraelio opera. Kadangi pirmasis atveža du spektaklius, o izraeliečiai - vieną, tai V.Gergijevui turėtų atitekti apie du trečdalius festivalio biudžeto.

Bet tai dar ne viskas, nes VEKS programoje atskira eilute numatytas V.Gergijevo koncertas su Londono simfoniniu orkestru. VEKS ponios jam yra numačiusios - tik nenukriskite nuo kėdės - 425 tūkst. mūsų litų. Čia už vieną koncertą.

Mėginam tą politinį kazusą išsiaiškinti su Elona Bajoriniene, juk Lietuva kaip Europos Sąjungos (ES) narė iš visų Briuselio tribūnų reikalavo Rusijos atsakomybės už Gruzijos teritorijos okupaciją. V.Gergijevas su Kremlium ten pat dėsto ką kitą. "Aš nežinau", - šituos žodžius E.Bajorinienė labai išdidžiai kartojo tris kartus. Po to pareikalavo palikti jos kabinetą, nes ji vėluojanti į Briuselį. Taip ir nespėjome paklausti, kodėl mes kaip europiečiai, šelpdami V.Gergijevą, demonstruojame solidarumą su Kremliumi, o ne su Ukraina, Gruzija? Juk būtent taip elgėsi vakariečiai devintą dešimtmetį, kai masiškai kvietė pas save besivaduojančios sovietijos artistus.

30 procentų - į kišenę

Ar tiesa, kad paskui V.Gergijevą į Rusiją bus išvežti mažiausiai du VEKS skirti milijonai? L.Vilimienė negali atsakyti. Su V.Gergijevu derasi pats LNOBT direktorius G.Kėvišas, vienas iš trijų valstybės pinigais penėtų žmonių, kuriems buvo leista savo pinigus investuoti už skandalingosios Laurų kvartalo tvoros, greta "maksimų" savininkų. Leista pasistatyti namą ten, kur kuklutis sklypukas kainavo ne mažiau nei milijoną.

O kas tose derybose atstovauja V.Gergijevui? Gal Ettore Volontieri? L.Vilimienė ir šito nežino. Siunčia vėl pas G.Kėvišą. Šis iš pradžių žada kalbėti, paskui pareikalauja tiesioginio televizijos eterio. Kadangi tai - neįveikiama sąlyga, "Paskutinei instancijai" belieka ieškoti kitų šaltinių. Vienas toks, gerai išmanantis posovietinių muzikų rinką, atsako: "Volontieri - jis turėtų atstovauti Gergijevui."

Toks atkaklus VEKS organizatorių ir vykdytojų prieraišumas V.Gergijevui, G.Kėvišo pavardė ir užuomina apie E.Volontieri atmintyje atgaivina seną, bet bjaurią istoriją. Po jos prof. Saulius Sondeckis Lietuvos scenose tapo ypač retas svečias. Tai vyko 2001-2002 metų sandūroje. G.Kėvišas, vos tik netekęs kultūros ministro posto, neteisėtai (juk ką tik vadovavo tai įstaigai kaip politikas) skiriamas vadovauti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui. Tačiau paskyrimą remia pats A.Brazauskas, saviškių ratelyje kalbantis, kad menas yra labai, labai didelis biznis.

S.Sondeckis viešai priešinasi G.Kėvišo skyrimui. Jis ištraukia gausybę faktų, liudijančių, jog valdydamas kultūros pinigus G.Kėvišas elgiasi savanaudiškai. Atsiranda liudijimų, esą tarpininkaudamas Lietuvos atlikėjams užsienyje, G.Kėvišas imdavęs didesnę dalį jų honorarų.

Galiausiai S.Sondeckis perduoda tą reikalą valstybės kontrolieriui.

Auditoriai kedena Lietuvos nacionalinės filharmonijos buhalteriją. Jai ilgiau nei dešimtmetį dar nuo sovietmečio vadovavo G.Kėvišas. Kontrolieriai nustato, jog vietiniams atlikėjams Filharmonija moka 45 kartus mažesnius honorarus nei kviestiniams, nors lietuviai tuo metu muzikavo su pasaulinio masto dirigentais - M.Rostropovičiumi, J.Menuhinu. Bet vis vien tėvynėje jiems buvo mokami grašiai, o bet kuris atvykėlis atsiimdavo dešimteriopai.

VEKS pavyzdys rodo, kad nuo to laiko toks lietuvių kūrėjų vertinimas tapo norma. Lietuviai ne tik Operos festivalyje dirba už algą, už savikainą. Kas tai - nepagarba ar šis tas daugiau?

Minėtoji Valstybės kontrolės išvada leidžia manyti, jog lemia išskaičiavimas. Ten ištisame puslapyje aprašytas vienas keistas atsitikimas. Filharmonija atsikvietė į Lietuvą La Scalą. Tarpininkavo italas E.Volontieri, ir sutartį pasirašė jis. Sutartyje - 100 tūkst. JAV dolerių. 70 tūkst. Filharmonija įsipareigojo pervesti per banką, o 30 tūkst. USD bus atskaičiuoti grynaisiais. Filharmonijos kasoje tikrintojai randa dokumentą apie 30 tūkst. išmokėjimą asmeniškai E.Volontieri. Tik parašai ant čekio ir po sutartimi - skirtingi. Vienas iš jų, tikriausiai antrasis - suklastotas, nes kontrolieriai nustatė, kad grynųjų atsiėmimo dieną italo jau nebuvo Lietuvoje.

Tačiau ir ne tai įdomiausia. Įdomiausia, kad nei La Scala, nei E.Volontieri dėl dingusių, galima sakyti - pavogtų, pinigų triukšmo nekėlė.

Nepaisant S.Sondeckio pastangomis sukauptos demaskuojančios informacijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atsisakė tirti muzikinio biznio išvirkščiąją pusę. Esą sunku - pinigai keliauja per užsienio bankus, o ten mūsų FNTT neturi galių. Suprask, nėra nei ES, nei jai bendrų įstatymų prieš pinigų plovimą.

Korupcija? Menas!

Tai, kas tuomet tebuvo užuomazga - slaptos, užkulisinės derybos, kuriose dosniai dalijami Lietuvos valstybės pinigai - visai neseniai įgavo įstatymo galią. G.Sodeika tuomet, kai jį kalbinome, vis dar buvo kultūros viceministras. "Norime paklausti apie viešuosius pirkimus", - bėgdama pavymui prašė žurnalistė. "Per spaudos tarnybą", - nekultūringai, veik neatsisukdamas atkirto kultūros viceministras. Aiškiname, kad jau mėnesį mėginame gauti jo interviu - nesiseka. "Tai susitarkit, kad pasisektų", - ir trink durimis. Mokesčių mokėtojai iš jų pinigų leidėjo paaiškinimo negaus.

O juk būtent G.Sodeika 2007 metų rudenį Seime gynė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, leidusią kultūrines paslaugas pirkti neskelbiant konkursų ir neviešinant informacijos apie sudaromus sandorius. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl šito projekto linksniavo žodį "korupcija".

"Gali iš tikrųjų gauti finansavimą nebūtinai pats geriausias projektas. Na, nesąžiningi komisijos nariai turi galimybę, kai tokios didelės sumos, pasitelkti į pagalbą savo pažįstamus, sau artimus ir pasidalyti", - taip aiškino kultūrinio pirkimo metodiką Audrius Bereišis, STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas.

Tačiau Kultūros ministerija apkvailino seimūnus paaiškinimais, esą konkursuose bet koks studentas visuomet įveiks grandą, nes pasiūlys pigiau. Niekas nepaprieštaravo, kad rinktis reikėtų iš to paties kalibro menininkų, ir pakėlė rankas.

Paskutinę ministravimo savaitę J.Jučas dar spėjo pameluoti apie tą reikalą. Iškišęs galvą pro kabineto duris, jis pareiškė: "O STT tada atsitraukė." "Nieko panašaus", - atrėmė melą A.Bereišis.

"Meno vertinimas visam pasauly yra labai subjektyvus. Visada jis toks buvo ir toks, matyt, bus. Ir jeigu kaina yra mažiausia, tai dar nereiškia, kad tai yra meno vertybė. Tai netinka meno vertinimui - tai gali tikti tušinuko, mašinos vertinimui", - it šuo kaulo J.Jučas laikėsi savo teisės pirkti už mūsų pinigus brangiai "Gyvūnus", Bjork, triskart Gergijevą ir pigiai - Lietuvos talentus. O kur šie dings? Gal tik į Ispaniją pomidorų rinkti. Bet kaip tik ten J.Jučas sykį juos jau siuntė.

Beje, išeidamas J.Jučas dar spėjo palikti savotišką pėdsaką ministerijoje. Įstaigai saugoti buvo pasamdyta ta pati "maksiminė" "Eurocash", kuri saugo naujus G.Kėvišo namus Lauruose. "Maksimų" krautuvininkų dovana meno krautuvininkams... Kai panorome patekti į valstybės įstaigą, apsaugininkas išsižergęs mums liepė išjungti kamerą ir eiti lauk. Mes įėjome vidun.

"Manau, kad Lietuvos menininkai net neįsivaizduoja, kokiais mastais jie yra mulkinami. Mes padarysim viską, kad visa faktinė medžiaga, kurios yra labai daug, visa būtų išviešinta, ir kad visi piliečiai savo akimis pamatytų tą beribį cinizmą, įžūlumą ir šitų veikėjų nežabotą apetitą", - žada ir tęsi A.Nakas.

"Paskutinė instancija", savo ruožtu, irgi ketina nesustoti. Lygiai po savaitės ji pakvies žiūrovus į teatrą ir parodys, kaip atrodo 32 mln. litų. LNOBT vadovybė jau ėmėsi žygių, kad laida nepasiektų eterio. Tai reiškia, kad esame teisingame kelyje...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"