TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilnius ieško skolintis dešimtis milijonų litų

2013 08 29 6:00
Skolose skendinti sostinės savivaldybė teigia turinti planą, kaip sumažinti įsipareigojimų kuprą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vilniaus miesto savivaldybė penkeriems metams ketina imti beveik 31 mln. litų paskolą turimoms skoloms grąžinti ir sutartiniams įsipareigojimams vykdyti.

Sostinės savivaldybė paskelbė paskolos iš trijų dalių konkurso techninę specifikaciją. Ketinama penkeriems metams imti 30,9 mln. litų paskolą, kurią sudaro trys atskiros dalys: apie 7 mln. litų, apie 13,6 mln. litų ir maždaug 10,3 mln. litų. Nurodoma, kad visa paskolos suma arba jos dalys dar gali būti didinamos iki 30 procentų.

Viešojo pirkimo būdu taip pat ieškoma, kas suteiktų beveik 4,9 mln. eurų (apie 16,8 mln. litų) paskolą bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ turimoms skoloms refinansuoti. Trumpalaikę apie 12 mln. litų paskolą merijai yra žadėjusi suteikti ir Vyriausybė. Skolose skendinti sostinės savivaldybė teigia turinti planą, kaip sumažinti įsipareigojimų kuprą.

Pradėtų grąžinti kitąmet

Kaip nurodoma techninėje specifikacijoje, pirmąją paskolos dalį Vilniaus miesto savivaldybė norėtų gauti per du kartus: spalio 20 dieną ir lapkričio 23-iąją. Antrą paskolos dalį irgi norima gauti dviem mokėjimais: gruodžio 23 dieną ir kitų metų sausio 31-ąją. Trečia paskolos dalis merijai turėtų būti pervesta 2014 metų vasario 18-ąją.

Paskolą Vilniaus savivaldybė nori pradėti grąžinti nuo kitų metų lapkričio pabaigos ir tai darytų lygiomis dalimis kas ketvirtį. Palūkanų dydis priklausys nuo banko pasiūlytos maržos ir 6 mėnesių EURIBOR ar VILIBOR palūkanų, atsižvelgiant į tai, kokia valiuta – eurais ar litais – bus suteikta paskola.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto Andrejaus Žukovskio teigimu, paskelbta techninė specifikacija, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, nėra įpareigojantis dokumentas ir dar gali keistis pasikeitus aplinkybėms. „Tik paskelbus konkurso sąlygas paaiškės, kam bus naudojama paskola ar jos dalis“, - sakė jis.

Įmonei „Vilniaus viešasis transportas“ paskola reikalinga 2009 metais paimtiems kreditams grąžinti. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio, įmonė jau grąžino didžiąją dalį paimtos apie 56 mln. litų paskolos. Tačiau likusiai skolos daliai padengti pinigų neturi. „Negauname finansavimo iš savivaldybės. Ji mums yra skolinga 94 mln. litų. Jeigu savivaldybė mums skolą grąžintų, mes taip pat galėtumėme grąžinti savo skolą“, - aiškino G.Nakutis.

1,25 mlrd. litų skolų

Vilniaus biudžeto deficitas 2008-2012 metais vidutiniškai sudarė 120-175 mln. litų per metus. Šiuo metu savivaldybė kreditoriams skolinga 1,25 mlrd. litų. A.Žukovskis aiškino, kad viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios miesto skolos gerokai didėjo 2007–2010 metais, buvo Vyriausybės netinkamai planuotos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamos. Vilniuje liekanti šio mokesčio dalis šiemet siekia 42 proc. – mažiau nei kituose didžiuosiuose miestuose.

A.Žukovskis sakė, kad savivaldybė yra numačiusi priemonių kompleksą, skirtą biudžeto deficitui mažinti ir kredito įstaigų pasitikėjimui didinti. Nuo kitų metų sostinėje bus didinami nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai. „Prognozuojamas žemės mokesčio surinkimas 2014 metais padidėtų 7,3 mln. litų. Nekilnojamojo turto mokesčio surinkimas 2014 metais siektų 110,4 mln. litų. Viešojo transporto optimizacija ir pertvarkymas kasmet leis sutaupyti apie 20 mln. litų“, - teigė savivaldybės valdininkas.

Daug vilčių dedama ir į Vyriausybės planus iki 50 proc. padidinti Vilniui tenkančią GPM dalį. Esą kitąmet dėl to miestas papildomai gautų daugiau nei 70 mln. litų.

Papildomi pinigai nebūtinai padės

Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, vien žiūrint į Vilniaus miesto savivaldybės skolą sudėtinga pasakyti, ar ji didelė, ar maža. Palyginti su tuo, kiek bendrojo vidaus produkto sukuriama sostinėje, skola nėra didelė. Tačiau lyginant su savivaldybės pajamomis tai yra didelė skola, santykinai didesnė nei kitų savivaldybių.

N.Mačiulis nemano, kad įvairių mokesčių ar Vilniui tenkančios GPM dalies didinimas yra geras sprendimas siekiant mažinti skolas. Kaip rodo patirtis, pajamų padidėjimas iš mokesčių nesumažina deficito. Priešingai, tai suteikia galimybių politikams išleisti dar daugiau pinigų, ieškoti dar daugiau projektų, kur investuoti ar steigti savivaldybės įmones, kaip neseniai padarė Vilniaus merija. „Vien tai, jog bus padidintos pajamos iš nekilnojamojo turto, gyventojų pajamų mokesčių, tikrai nereiškia, kad Vilniaus skola pradės mažėti. Galbūt su padidėjusiomis pajamomis Vilnius sugalvos dar kokių nors naujų projektų, kuriems reikės daugiau finansavimo, - pažymėjo N.Mačiulis. - Čia reikia labai aiškios bendros valstybės politikos, kiek gali sudaryti savivaldybės deficitas kiekvienais metais, kokia yra maksimali suma, kurią savivaldybė galėtų skolintis.“

Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus GPM dalį Vilniui nukentės kitos savivaldybės, kurioms šio mokesčio teks mažiau. Dėl to dar labiau augs regioninė atskirtis. „Reikėtų ieškoti priežasčių, kodėl Vilniui kiekvienais metais būtinai reikia išleisti daug daugiau lėšų, nei gaunama pajamų, ir užkirsti kelią tokioms aplinkybėms“, - teigė N.Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"