TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilnius tapo pasaulio politikos elito sostine

2011 07 01 0:00
Petro Malūko nuotrauka

Du aukšto lygio tarptautiniai renginiai į Lietuvą atvedė kelis šimtus politikų, visuomenės veikėjų ir intelektualų iš daugelio užsienio valstybių. Vakar vakare į Vilnių pirmą kartą atvyko ir viena įtakingiausių pasaulio moterų - Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorė Hillary Clinton.

Vakar prezidentūros rūmuose visą dieną vyko konferencija "Moterys - demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavydžiai." Į ją atvyko Suomijos ir Kosovo prezidentės Tarja Halonen bei Atifete Jahjaga, Mongolijos vadovas Elbegdroj Tsakhia, Latvijos ir Albanijos parlamento pirmininkės Solvita Abuoltinė bei Jozefina Coba Topalli. Konferencijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų ir ESBO atstovai, užsienio šalių parlamentų, vyriausybių narės, žmogaus ir moterų teisių aktyvistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Į Seimo Kovo 11-osios salėje vakar surengtą aukšto lygio Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo (DBPF) susitikimą buvo sukviesti 137 pasaulio valstybių atstovai. Susirinkusiuosius sveikinę aukšti Lietuvos politikai ragino sutelkti jėgas "demokratijos ekspansijai į Rytus", prieš naujai kylančias grėsmes bendram demokratijos judėjimui. Į renginį atvykę kitų valstybių delegatai džiaugėsi ir reikšmingu Lietuvos indėliu stiprinant demokratijos plėtrą. Jie gyrė suvažiavimui pasirinktą vietą, kaip tikrąjį demokratijos ir laisvės simbolį.

H.Clinton pagyros

Moterys lyderės konferencijoje aptarė įvairius klausimus: moterų galimybes dalyvauti politikoje, ekonominę nepriklausomybę, kovą su smurtu prieš moteris ir prekybą žmonėmis. Kiek pavėlavusi į paskutinę renginio dalį atvyko JAV valstybės sekretorė H.Clinton. Ji negailėjo pagyrų mūsų kraštui, kuris pagal moterų skaičių aukščiausiuose valstybės postuose esą nustatė aukštus standartus kitoms valstybėms. "Tik pažiūrėkite į Lietuvą šiandien - ji ne tik labai sėkmingai pirmininkavo Demokratijų bendrijai, bet ir nustatė aukštus standartus mums visiems: moteris prezidentė, moteris Seimo pirmininkė, moteris finansų ministrė ir moteris krašto apsaugos ministrė. Gana greitai imsime lyginti Lietuvą su Suomija", - teigė H.Clinton.

Gražių atsiliepimų sulaukė ir asmeniškai D.Grybauskaitė. H.Clinton nuomone, prezidentė nukreipė kraštą į gerovės kelią ir juo veda Lietuvą. Mūsų šaliai valstybės sekretorė taip pat dėkojo už indėlį skatinant moterų verslumą Afganistane, Gruzijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Moterims sunkiau

Ryte konferenciją atidariusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad politikoje dalyvauja vis daugiau moterų: jos tampa merėmis, parlamentų vadovėmis, prezidentėmis. Anot krašto vadovės, iš 192 Jungtinių Tautų organizacijai priklausančių valstybių 12 turi prezidentes, 12 - premjeres ir 8 - parlamento pirmininkes. To esą nepakanka.

Pasak prezidentės, tam, kad taptų lyderėmis politikoje, versle ar mene, moterys privalo dėti gerokai daugiau pastangų nei vyrai. "Vis dėlto toks nusistatymas skatina moteris siekti naujų aukštumų", - teigė D.Grybauskaitė.

Moterų ekonominę laisvę, anot prezidentės, apsunkina išsilavinimo trūkumas, moterų gebėjimų neįvertinimas, diskriminacija atlyginimų klausimu. Ji pateikė pavyzdį iš Lietuvos. Lietuvės yra vienos labiausiai išsilavinusių Europos Sąjungoje (ES), bet tarp krašto įmonių vadovų yra vos 17 proc. moterų. Taip pat lietuvės uždirba apie 20 proc. mažiau nei tą patį darbą dirbantys vyrai.

Kovoja su diskriminacija

Konferencijoje dalyvavusi Afganistano nepriklausomos žmogaus teisių komisijos pirmininkė, buvusi viceprezidentė bei užsienio reikalų ministrė Sima Samar pažymėjo, kad jos šalis - viena pavojingiausių valstybių moterims. "Afganistane dauguma moterų yra neišsilavinusios. Jos mano, kad jeigu yra mušamos vyrų, ištekinamos 10-12 metų, toks jau jų darbas, tam jos gimė", - pasakojo S.Samar.

Nors užaugo moteris diskriminuojančioje visuomenėje, viešnia - šiuolaikiška afganė: nenešioja burkos, trumpai kerpa plaukus. Anot S.Samar, Afganistane yra išsimokslinusių moterų. Tačiau nemaža jų dalis su diskriminacija nekovoja, priešingai, ragina tautietes tylėti, "būti geromis moterimis", nes tokie esą šariato įstatymai.

Patirtimi apie moterų padėtį Egipte dalijosi Arabų moterų aljanso pirmininkė Hoda Badran. Anot jos, per neseniai Egipte įvykusią revoliuciją moterys drauge su vyrais reikalavo permainų ir teisingumo. Tačiau jų lūkesčiai kol kas nepasiteisino: naujojoje Vyriausybėje dirba vos viena moteris, Konstitucijos pataisas kūrė tik vyrai.

Jei bankas būtų ne tik brolių

Pasaulio ekonomikos forumo Moterų vadovių ir lyčių lygybės programos vadovė Saadia Zahidi prisiminė Davose nuskambėjusią frazę, kad jei Lehman Brothers (JAV bankas, kuriam žlugus prasidėjo pasaulinė ekonomikos krizė) būtų buvęs Lehman Brothers and Sisters (vert. Lehman Broliai ir Seserys), pasaulis būtų išvengęs ekonominio nuosmukio.

Anot S.Zahidi, išsilavinimu moterys jau seniai pavijo vyrus, tačiau politiniame gyvenime ir ekonomikoje tai neatsispindi. Tyrimai rodo, kad geriausia moterų padėtis yra Islandijoje. O štai jemenietės turi mažiau nei pusę galimybių ir išteklių, prieinamų Jemeno vyrams.

Konferencijoje svarstyta, ar kvotų įvedimas padėtų užtikrinti didesnį moterų dalyvavimą politikoje. Latvijos Seimo pirmininkės S.Aboltinos nuomone, teisiniai reguliavimai nesunaikins stereotipų apie lyčių vaidmenis. Esą tai reikia daryti šviečiant visuomenę. Priešingos nuomonės laikosi Mongolijos prezidentas E.Tsakhia. Jo teigimu, kol visuomenė nemoka visų vertinti lygiai ir pagal nuopelnus, kvotų sistema yra puiki išeitis.

Aptardamos smurtą prieš moteris, konferencijos dalyvės pažymėjo, kad labai svarbu kelią tam užkirsti įstatymais. Ugandos parlamento narė Christine Bako pasakojo, kad jos šalyje prieš smurtą šeimose nukreiptas teisės aktas politikų stalčiuose pragulėjo 25 metus. "Tačiau pakako vienos dienos, kad jis būtų priimtas. Kas atsitiko? Aukštą kariškį, buvusį Ugandos kariuomenės vadą nužudė draugė", - paaiškino ji.

Siūlė susitelkti

Vakar Seime, Kovo 11-osios salėje, susirinkusius garbingus DBPF atstovus sveikinusi parlamento pirmininkė Irena Degutienė paragino neprarasti budrumo ir tęsti pradėtą darbą "Rytų Europos valstybės tebestovi geopolitinėje kryžkelėje, nes yra įspraustos tarp dviejų erdvių - ES ir stiprėjančių ekonominių, karinių integracinių procesų. Tai esminė konkurencija tarp skirtingų vertybinių ir politinių sistemų. Turime susitelkti, ieškoti naujų krypčių ir kovoti už demokratijos ateitį", - į forumo dalyvius kreipėsi I.Degutienė.

Iš parlamento tribūnos prabilęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį ir į, jo nuomone, grėsmingai artėjantį demokratijos išbandymą. "Ją atmesti, diskredituoti ir pakirsti siekia valdymo sistemos ir režimai", - kalbėjo jis.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžė, kad Moldova, Gruzija, Ukraina, Baltarusija ir kitos demokratijos siekiančios valstybės visada gali tikėtis Lietuvos paramos. "Šių valstybių dar laukia itin sunkus darbas, tad sveikinu visus, kurie yra pasiryžę padėti šalims, gyvenančioms priespaudos sąlygomis", - sakė A.Ažubalis.

Giria Lietuvos įnašą

Kaip LŽ teigė Lenkijos atstovas europarlamentaras Michalas Tomaszas Kaminskis, dvejus metus DBPF pirmininkavusi Lietuva įnešė itin reikšmingą indėlį ir suteikė forumui antrąjį kvėpavimą. "Dabar turėtume didžiulį dėmesį skirti ne tik demokratijos procesams Baltarusijoje ir Ukrainoje, tačiau remti ir didžiulį spaudimą patiriančius Rusijos demokratus. Po Lietuvos pirmininkavimo tik dar labiau tikime, kad rytiniai kaimynai įsilies į demokratinių valstybių būrį", - teigė europarlamentaras.

Tačiau JAV veikiančio Nacionalinio demokratijos fondo (NDF) prezidentas Carlas Gershmanas atkreipė dėmesį, kad iš šalies ar prievarta demokratijos primesti neįmanoma. "Jos prigimtis rodo, kad tai turi kilti iš vidaus. Demokratijos plėtra nėra tiesioginis jos eksportas, tačiau režimo priespaudoje gyvenančius žmones turime remti ir palaikyti", - aiškino jis. NDF prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos demokratinė santvarka yra puikus pavyzdys mūsų rytinėms kaimynėms.

Bulgarijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkė Tsetska Tsacheva perspėjo ir apie grėsmes, kylančias net ant tvirtų demokratinių pamatų stovinčioms valstybėms. "Šiandien Lietuva ir kitos demokratinės valstybės, kaip ir autoritariniai ar totalitariniai režimai, nėra apsaugoti nuo kibernetinių atakų, keliančių itin rimtą grėsmę šalių saugumui", - sakė T.Tsacheva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"