TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vilnius turės dar vienas kapines

2006 10 24 0:00
Kasmet kapinių priežiūrai Vilniaus miesto savivaldybė išleidžia daugiau kaip 2 mln. litų.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Naujoms kapinėms skirtoje teritorijoje numatyta vieta ir pirmajam Lietuvoje krematoriumui. Tačiau jau kelerius metus Seimas nepriima kremavimo paslaugas reglamentuojančių įstatymų.

Netrukus sostinėje, Naujininkuose, atsiras naujos Liepynės kapinės, kurios pavadintos kažkada čia buvusio kaimo vardu. Praėjusią savaitę Vyriausybė neatlygintinai perdavė Vilniaus miesto savivaldybei 54,4 hektaro žemės sklypą Žirnių gatvėje. Šiame sklype bus įrengtos kapinės, pastatyti ritualinėms paslaugoms teikti skirti statiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat rasis apie šimtą papildomų darbo vietų.

Visa tai numatyta finansuoti sostinės savivaldybės lėšomis, gautomis pardavus naujus valstybinės žemės sklypus, ketinama ieškoti ir privačių investuotojų.

Šį projektą Vyriausybė svarstė prieš pusantrų metų. Kai atsirado problemų dėl žemės savininkų, savivaldybei buvo pavesta jas išspręsti. Vilniaus apskrities viršininko administracija rado išeitį - nuosavybės teisės paveldėtojams atkurtos į kaimyniniame kaime esančią žemę.

Projektas nenaujas

Teritoriją Žirnių gatvėje skirti kapinėms buvo numatyta prieš ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintame detaliajame plane. Sklype numatyta pastatyti per 200 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, dviejų aukštų pastatą, skirtą laidojimo, kapviečių ir kapinių įrengimo bei priežiūros paslaugoms teikti. Kapinėse numatyta įrengti ir kolumbariumą urnoms su palaikais laikyti.

Kapinių teritorija, pasak Vilniaus savivaldybės, buvo parinkta remiantis atliktais tyrimais, įvertinus įvairius gamtinius, fizinius ir kitus veiksnius: ji patenka į lėktuvų kilimo zoną, kur ribojamas statinių aukštis ir didesnis triukšmingumas, joje nėra kultūros paveldo vertybių, gruntas tinkamas kapinėms įrengti.

Kapinių teritorijos plane numatyta ir vieta pirmajam Lietuvoje krematoriumui. "Kilus visuomenės nepasitenkinimui, krematoriumo statybos idėja buvo atidėta, kol Seimas priims šias paslaugas reglamentuojančius įstatymus", - LŽ sakė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus vedėjas Egidijus Dedūra.

Trūksta įstatymų

Kremavimo įstatymo projektas buvo parengtas ir Seimui įteiktas 2003 metų rudenį. Nesukėlęs parlamentarų susidomėjimo dokumentas porai metų tiesiog dingo stalčiuose. Prisimintas šių metų pradžioje, jis buvo įtrauktas į rudens sesijos darbų programą. Tačiau ir vėl nesvarstytas.

Prie Aplinkos ministerijos suburtai darbo grupei iki metų pabaigos pavesta parengti Laidojimo paslaugų įstatymo koncepciją. Pasak vieno jos kūrėjų, Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininko Gintauto Gylio, racionaliausia būtų abu minėtus įstatymus sujungti: "Turėtume bendrą produktą, apimantį visas šios veiklos sritis".

Didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlė vasarą pasirodęs dviejų Seimo Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos narių - Vidos Marijos Čigriejienės ir Antano Matulo - parengtas Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo projektas. Ypač priešiškai buvo reaguota į siūlymą įvesti kapvietės nuomos mokestį. Projektui nepritarė ir TS frakcijos valdyba.

Sostinėje vietų yra

Šiuo metu Vilniuje yra 45 kapinės. Didžiausios, užimančios maždaug 80 hektarų plotą, yra Karveliškių. Nuo 1982 metų veikiančiose kapinėse jau "užimta" du trečdaliai vietų, čia yra 40 tūkst. kapų. Naujausios sostinės Kairėnų kapinės, kurių teritorija - 9 hektarai, kol bus vietų, galės veikti apie porą metų.

Kol kas Lietuvoje privačių kapinių nėra. Kad jos atsirastų, Seimas turėtų pataisyti nemažai įstatymų.

Pasak Vilniaus savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Miesto tvarkymo poskyrio vyriausiosios specialistės Gritos Ambraziejūtės, šiuo metu sostinėje didelės bėdos dėl laidojimo vietų, kaip, pavyzdžiui, Kaune, nėra. Specialistės nuomone, įrengti Liepynės kapines galima maždaug per metus ar pusantrų.

Kasmet kapinių priežiūrai sostinės savivaldybė išleidžia daugiau kaip 2 mln. litų.

Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kur iki šiol mirusieji nėra kremuojami. Visose kaimyninėse šalyse - Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje - kremavimo paslaugos teikiamos. Lietuvos gyventojų palaikai kremuoti dažniausiai vežami į Rygą.

Specialistų manymu, geriausia vieta krematoriumui statyti būtų ne Vilnius, o Vidurio Lietuva, šalia Vilniaus-Klaipėdos automagistralės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"