Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Virginijus Sinkevičius: tikslas – klestinti Lietuva

 
2017 06 13 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius pažymi, kad dabartinė valdžia pasirengusi bendradarbiauti su verslu ir rasti šaliai naudingiausius sprendimus. Kartu politikas akcentuoja, kad pirmiausia parlamentas atstovauja viešajam interesui.

Rytoj valdžios ir verslo atstovai dalyvaus „Lietuvos žinių“ rengiamoje konferencijoje „Verslo ir valdžios dialogas. Kuria kalba bendrauti?“ Joje pranešimą skaitysiantis V. Sinkevičius įsitikinęs, kad verslo ir valdžios bendradarbiavimas – neišvengiamas ir būtinas.

„Būtų nenormalu, jei valdžia nebendrautų nei su verslu, nei su vienu ar kitu klausimu suinteresuotomis šalimis. Mes kriminalizuojame verslą, bet nekriminalizuojame atvejų, kai, pavyzdžiui, ateina sodininkų bendrijų atstovai. Jie lygiai taip pat ateina turėdami kokį nors interesą. Ir čia viskas gerai. Jei politikai, ministerijų atstovai nebendraus su suinteresuotomis grupėmis, bus visiškas atotrūkis“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius.

Kliudo suvešėjusi biurokratija

– Trečiadienį Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Verslo ir valdžios dialogas. Kuria kalba bendrauti?“ Kaip šiandien bendrauja mūsų šalies verslininkai ir valdžios atstovai?

– Į tai žiūrėsiu iš savo, kaip Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko, perspektyvos. Manau, kad dialogas yra. Valdžios darbas – leisti verslui dirbti, užsidirbti, išsilaikyti, sudaryti palankias sąlygas veikti. Tai turėtų būti pagrindinis dialogo principas.

– Kaip vertinate dabartinius verslo ir valdžios santykius? Kokias problemas matote?

– Verslas turi savo asociacijas, tai – arčiausiai politikų esantys žmonės, siunčiantys įvairius raštus, keliantys klausimus, kai svarstomi įstatymai.

Viena pagrindinių problemų – biurokratinis mechanizmas, apsunkinta administracinė našta verslui. Mūsų tikslas – tapti konkurencingiausia valstybe Vidurio ir Rytų Europoje pagal verslui sudaromas sąlygas.

Reikėtų pradėti nuo kai kurių, mano manymu, absurdiškų reikalavimų verslui naikinimo. Pavyzdžiui, kuriant įmonę Lietuvoje jos pavadinimas turi atitikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimus, dėl to kartais prieiname prie kvailų situacijų.

Verslui visada labai svarbu yra mokesčiai. Būtina, kad mokesčių politika būtų kuo paprastesnė, lankstesnė. Bijau, kad šiuo metu esame šiokiame tokiame užburtame rate: krizės metu mokesčiai buvo pakelti, o dabar galiojantis Fiskalinės drausmės įstatymas, priimtas Lietuvai stojant į euro zoną, mus labai varžo.

Net jei norėtume sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), valstybės biudžete atsirastų didesnis deficitas, o tai apsunkina kūrybos laisvę ir galimybę ištiesti pagalbos ranką verslui.

Virginijus Sinkevičius: „Reikėtų pradėti nuo kai kurių, mano manymu, absurdiškų reikalavimų verslui naikinimo.“

Žinome, kad besikuriantis verslas, ypač pirmaisiais metais, norėtų būti atleistas nuo mokesčių. Čia vėl susiduriame su „Sodros“ deficitu. Ne kartą esu kalbėjęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais ir sakęs, kad darbo apmokestinimas Lietuvoje yra nepagrįstai didelis.

Kitas dalykas – procedūros. Daug darome kalbėdami apie užsienio investuotojus, bet pasigendu dėmesio Lietuvoje dirbantiems verslininkams. Vis dėlto turėtų atsirasti kuo daugiau vieno langelio principo, ir jis turėtų būti kuo paprastesnis. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje privalo būti tie, kurie verslą aptarnauja greitai ir sklandžiai. Žinome, kad, užblokavus sąskaitą vienai ar keletui dienų, verslas gali prarasti labai daug, tokių dalykų neturi būti. Tas pats ir su visomis procedūromis. Dabar Seime svarstome poveikio aplinkai vertinimo procedūras, statybos leidimus ir pan.

Manau, kad Lietuva, būdama tokia maža valstybė ir neturėdama daug žmogiškųjų išteklių, privalo būti konkurencinga bent jau pagal biurokratines procedūras, registracijas ir panašiai, kad projektai galėtų kuo greičiau startuoti. Šio Seimo ir Vyriausybės pagrindinis tikslas – kad Lietuva „Doing Business“ reitinguose būtų kuo aukščiau.

Reikia inovatyvesnės ekonomikos

– Kokių sprendimų to siekiant jau imtasi ar ketinama imtis?

– Džiaugiuosi, kad mano iniciatyva poveikio aplinkai vertinimo procedūros buvo sutrumpintos dar 15 dienų, tai yra labai geras laimėjimas. Jau registruoti įstatymų pakeitimai dėl laisvųjų ekonominių zonų (LEZ). Dabar turime leistinų veiklų LEZ sąrašą, tai reiškia, kad visos kitos veiklos yra draudžiamos. Aplinkui regione, pavyzdžiui, Lenkijoje, yra draudžiamų veiklų sąrašas, o tai reiškia, kad visa kita, kas į jį nepatenka, yra leidžiama. Tai daro mus labai nekonkurencingus. Tačiau jau esame įregistravę pakeitimus, kad tokie, atrodytų, fragmentiniai dalykai pasikeistų.

Džiaugiuosi progresu dėl imigracijos procedūrų. Dabar verslas yra aptarnaujamas pagal vieno langelio principą ir Migracijos departamente.

Tačiau žvelgiant į perspektyvą reikia pažymėti, kad svarbiausias dalykas valstybėje – švietimas. Dabar verslininkai turbūt pasakytų, kad neįsivaizduoja, ką veikia universitetai ir ką jie rengia.

Turime pakankamai darbdavių, pasiruošusių mokėti didelius atlyginimus, bet jie negali jų mokėti tiems, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos. Jeigu parengiame kelis tūkstančius teisininkų, kai mums reikia inžinierių, tai yra problema. Manau, kad tokią situaciją reikia keisti. Tai vienas Seimo Ekonomikos komiteto prioritetų. Vasarą rengsime daug klausymų, rinksime informaciją.

Virginijus Sinkevičius: „Žinoma, verslo interesas visada bus pelnas. Mano interesas – darbo vietos ir sumokėti mokesčiai. Turime rasti aukso vidurį.“

Taip pat norėčiau paminėti, kad Lietuvoje matau didžiulį potencialą lėktuvų aptarnavimo srityje. Šiuo metu vienas kliuvinių – Civilinės aviacijos administracija su sertifikavimo procedūra, kuri, mano galva, yra šiek tiek per ilga. Apie tai kalbėjome su susisiekimo ministru Roku Masiuliu, per vasarą stengsimės visus tuos biurokratinius kliuvinius pašalinti ir Seimo rudens sesijoje priimti reikiamus pakeitimus.

Taigi pagrindiniai mūsų tikslai – šalinti biurokratiją, administracinę naštą verslui, kad jis galėtų laisvai dirbti, o kartu – daryti mūsų ekonomiką inovatyvesnę, kad būtų kuriama kuo didesnė pridėtinė vertė, eksportuotume didžiausią pridėtinę vertę turinčius produktus. Ne paslaptis, kad kai eksportuojame apvaliąją medieną, gauname mažiausias pelno maržas, užuot eksportavę plokštes, dėl ko būtų ir darbo vietų, ir gerokai didesnės pelno maržos.

Būtina rasti aukso vidurį

– Galvos skausmu verslui tampa įvairios mokesčių pertvarkos, reguliavimo priemonių pakeitimai, nes dažnai jie nėra išdiskutuojami su visomis susijusiomis šalimis. Verslininkai skundžiasi, kad apie planuojamus pasikeitimus neretai sužino vieni paskutinių ir nespėja jiems tinkamai pasirengti. Koks jūsų požiūris į tai?

– Finansų ministerija iš anksto pateikė planuojamos mokesčių reformos gaires. Toks buvo mūsų pažadas prieš rinkimus, ir čia premjeras Saulius Skvernelis tesi savo žodį, kad pakeitimai turėtų būti pristatomi prieš pusę metų iki jų įsigaliojimo. Tuomet yra laiko aptarimui ir diskusijai.

Jei kalbame apie mokesčius, galiu pasakyti, kad verslas nori kuo mažesnių mokesčių ir ypač lengvatų. Tačiau matant šalies situaciją PVM lengvatos sunkiai įmanomos. Matau didelį nepasitenkinimą iš viešbučių asociacijos dėl planuojamos naikinti PVM lengvatos viešbučiams, bet nežinau, kiek tas nepasitenkinimas yra pagrįstas. Sutinku, kad diskusijų turėtų būti, bet tai turėtų atlikti Finansų ministerija. Per svarstymus Seime galime išgirsti pastabų, bet gauname jau parengtus dokumentus, retai kyla iniciatyvos keisti mokesčius iš esmės Seimo narių teikimu. Tai dažniausiai būna paruošiama ministerijos. Manau, čia verslas yra teisus sakydamas, kad Finansų ministerija turėtų atsižvelgti į jų, kaip pagrindinių mokesčių mokėtojų, pastabas. Mūsų visų tikslas yra, kad Lietuva būtų mokesčių mokėtojų rojus – kur visi norėtų ramiai miegoti ir susimokėti mokesčius, o ne stengtųsi jų nemokėti.

– Lietuvoje į verslo ir valdžios santykius dažnai žiūrima įtariai. Ar įmanomas abejonių nekeliantis bendradarbiavimas tarp verslo ir valdžios?

– Verslo ir valdžios bendradarbiavimas yra neišvengiamas ir būtinas. Deja, turime prastos patirties. Vis dėlto patys verslininkai ir politikai privalo padaryti tą bendravimą kuo atviresnį, kuo prieinamesnį paprastiems žmonėms, žurnalistams. Nematau jokios problemos, jei politikas su kuo nors susitinka, aptaria vieną ar kitą įstatymų pakeitimą ir tai įregistruoja Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. Tai būtų normali praktika.

Būtų nenormalu, jei valdžia nebendrautų nei su verslu, nei su vienu ar kitu klausimu suinteresuotomis šalimis. Mes kriminalizuojame verslą, bet nekriminalizuojame atvejų, kai, pavyzdžiui, ateina sodininkų bendrijų atstovai. Jie taip pat ateina turėdami kokį nors interesą. Ir čia viskas yra gerai. Jei politikai, ministerijų atstovai nebendraus su suinteresuotomis grupėmis, bus visiškas atotrūkis.

Žinoma, verslo interesas visada bus pelnas. Mano interesas – darbo vietos ir sumokėti mokesčiai. Turime rasti aukso vidurį.

– Koks bus valdžios ir verslo bendradarbiavimas artimiausiais metais? Ko valdžia tikisi iš verslo?

– Valdžia nustato taisykles. Įvardyti, ko norime ir tikimės, yra labai sudėtinga. Šiuo metu matau šiokį tokį sutrikimą, išsigandimą, nes Seimas pasikeitė iš esmės. Tačiau noriu pasakyti, kad verslo asociacijos, kiti atstovai nebijotų, kreiptųsi, bendrautų, manau, tikrai rasime dialogą. Pasikeitęs, „šviežias“ Seimas yra daug atviresnis, skaidresnis, tai savo metiniame pranešime paminėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kviečiu megzti dialogą, nes mūsų tikslas – klestinti Lietuva.

Manau, kad ateinančius ketverius metus bendradarbiausime, tik reikia išsiauginti pasitikėjimą vienų kitais. Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kaip didžiausia politinė jėga Seime, esame pasiryžę išklausyti, kviečiame į atvirą dialogą. Kartu pažymėsiu, kad mūsų tikslas – atstovauti viešajam interesui. Labai dažnai man atneša įvairių studijų, atliktų vienos ar kitos asociacijos. Žinote, kokios studijos nesu niekada gavęs? Paprastų žmonių studijos, nes jie neturi pinigų ir asociacijos, kuri jiems atstovautų. Asociacija, kuri jiems atstovauja, yra Seimas. Todėl pirmoje vietoje mums yra viešasis interesas, privalome ginti jį, o ne kokios nors siauros grupės interesus.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"