TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Virš A.Boso elnyno tvenkiasi nauji debesys

2012 06 28 7:50

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Ši patarlė iliustruoja situaciją pajūrio milijonieriaus Antano Boso valdomame elnyne, esančiame netoli Klaipėdos. Ryškėja vis naujų faktų, kurie kelia pagrįstų įtarimų dėl veiklos elnyne teisėtumo.

Šią savaitę į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) dėl elnyno tolesnės veiklos ketina kreiptis Pajūrio regioninio parko (PRP) direkcija. Negana to, surengti išvažiuojamąjį posėdį į elnyną svarsto ir jo teisėtumu besidominti Seimo Antikorupcijos komisija, jau paprašiusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pagalbos.

Paaiškėjo, kad draustinyje esančiame elnyne laikomi ne tik elniai, bet ir meška, vilkas, šernai, fazanai. Jie auginami galbūt neteisėtai suręstuose voljeruose. Elnyne veikia ir oficiali skerdykla, esą pardavinėjama gyvūnų mėsa, o prieš keletą metų buvo įrengta šaudykla.

Visa tai pribloškė ir aplinkosaugininkus, ir Seimo Antikorupcijos komisijos narius. Jie nesupranta, kaip galima taip elgtis unikalioje saugomoje teritorijoje.

Keisto rašto galia

LŽ pradėjus domėtis A.Boso elnyno, kurį oficialiai valdo žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) "Aglaura", istorija, praėjusią savaitę buvo surengtas Seimo Antikorupcijos komisijos posėdis. Per jį bandyta sužinoti, ar šiuo metu apie 150 hektarų užimantis ir PRP Šaipių kraštovaizdžio draustinyje esantis elnynas įsteigtas teisėtai. Tačiau Aplinkos ministerijos (AM) ir jai pavaldžių institucijų atstovai parlamentarams nesugebėjo pateikti atsakymo į šį klausimą, todėl buvo kreiptasi į STT ir generalinį prokurorą Darių Valį.

Komisijai pavyko gauti 1995 metų birželio 12 dieną tuomečio aplinkos ministro, dabartinio Seimo nario Broniaus Bradausko pasirašytą raštą, adresuotą ŽŪB "Aglaura".

Jame pažymima, jog minėta bendrovė Šaipių kraštovaizdžio ir Karklės botaninio draustinių teritorijose nori įrengti aptvarą elniams bei danieliams auginti. Rašte taip pat pabrėžiama, kad minėtose teritorijose pirmenybė teikiama kraštovaizdžiui ir jo komponentams išsaugoti. "Iš principo neprieštaraujame, kad bendrovei "Aglaura" būtų išnuomota žemė", - rašė B.Bradauskas.

Tačiau drauge išvardytos ir atitinkamos sąlygos. Viena jų - žemės nuomininkas negali trukdyti žmonėms patekti į regioninio parko teritoriją, privalo sudaryti sąlygas pažintiniais tikslais lankytis aptvaruose, įrengti pažintinius takus, numatytus parko planavimo schemoje.

Seimo Antikorupcijos komisijai šis B.Bradausko raštas pasirodė įtartinas, nes jis labiau panėšėjo į susirašinėjimo lapą, o ne į oficialų dokumentą. "Viskas išguldyta ne ant ministerijos firminio blanko, nėra jokios įsakymo formos. Tai labai keista, nejaugi ministro paprasto rašto pakako, kad būtų įsteigtas elnynas? Jau kreipėmės į AM, kad ji paaiškintų, ar toks dokumentas galėjo būti pagrindas steigti elnyną, ar jis parengtas pagal tuometes raštvedybos taisykles ir apskritai ar jis galėjo būti teisinis, tinkamai paruoštas dokumentas", - LŽ sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė.

Ne paslaptis, kad B.Bradauskas ir buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Bosas - aistringi medžiotojai.

"Dėl to rašto galiu pasakyti, kad jūs turite, matyt, antrąjį raštą, nes pirmasis, oficialus, tikrai turėjo būti ant firminio ministerijos blanko", - vakar LŽ teigė B.Bradauskas.

Elniai pajūryje nesiganė

Tuomečio aplinkos ministro leidimas steigti elnyną itin patrauklioje ir gamtiniu požiūriu unikalioje teritorijoje jau seniau kėlė rimtų įtarimų.

"Tačiau anuomet niekas nieko negalėjo padaryti, nes 1995 metais dar nebuvo regioninių parkų direkcijų. Dabar steigti tokio elnyno neleistume. Pirmiausia pagal tuomet galiojančius teisės aktus, remiantis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, specializuotų ir žvėrininkystės ūkių, nesusijusių su draustinio steigimo tikslais, steigti nebuvo galima", - LŽ aiškino PRP vadovas Darius Nicius.

Kita ne mažiau svarbi aplinkybė - PRP teritorijoje niekada anksčiau nesiganė elnių ar danielių bandos. "Suprantu, jei būtų buvęs statomas aptvaras juodagalvėms avims, kurios yra būdingos pajūriui. Bet elnių bandų čia nebuvo", - LŽ patvirtino PRP ekologas Erlandas Paplauskis.

Šiuo metu apie 150 hektarų teritorijoje, aptvare, auginama apie tūkstantį elnių. Juos nuo žmonių skiria 3 metrų aukščio tvora, nors parke leidžiamas tvoros aukštis, - tik 1,5 metro.

Pristatė voljerų

Įtartina ir tai, kad elnyne laikomi fazanai, vilkas, meška, šernai. Visa ši fauna glaudžiasi jai pritaikytuose voljeruose.

"Plečiantis elnynui buvo nuspręsta išplėsti ir auginamų gyvūnų rūšių sąrašą. Tad koks gi čia elnynas? Tai jau mini zoologijos sodas, o tokio statuso teritorija neturi. Kiek žinome, yra minčių kreiptis į atitinkamas institucijas ir įteisinti zoologijos sodo statusą. Todėl ir norime padiskutuoti su AM, VSTT apie tai, kokia yra tos teritorijos ateitis, jei ten jau vilkas ir meška gyvena", - dėstė D.Nicius.

Teoriškai voljerai gali būti prilyginami inžineriniams statiniams, kuriems pastatyti reikia leidimų, arba jie gali rastis tose vietose, kuriose galima nauja statyba.

"Tačiau elnyne, žemės ūkio paskirties žemėje, nauja statyba negalima, todėl tie voljerai galbūt stovi neteisėtai. Prieš keletą metų dėl voljerų kreipėmės į atitinkamas institucijas, tačiau ir tuometė statybų inspekcija, ir žemėtvarkininkai atsakė, jog voljerai ten gali stovėti. Jie taip traktavo. Esą jei teritorija aptverta tvora, joje gali būti dar daugiau tvorų, šiuo atveju - voljerų. Tačiau mes manome, kad tai inžineriniai statiniai, kurie stovi be leidimų", - pažymėjo D.Nicius.

Pusiau viešas, pusiau privatus

Minėtame B.Bradausko rašte aiškiai nurodyta, kad elnynas turi būti atviras visuomenei, jame įrengti pažintiniai takai.

Tačiau ten nėra ne tik jų, bet ir vaizdinės informacijos, kad šalia Karklės kaimelio įrengtas visuomenei atviras elnynas. Prie kelio stovi tik informacinis stendas su lentele, bylojančia, jog netoli įsikūrusi ŽŪB "Aglaura".

"Prieš dešimtmetį tuometė parko direkcija kreipėsi į A.Bosą ir prašė įrengti stendą, tačiau verslininkas nerado galimybių ar nematė reikalo pakabinti informacijos", - pasakojo D.Nicius.

Kalbėdamas apie pažintinio tako įrengimą, PRP direktorius buvo atsargesnis. Esą parko vadovybė niekada ir nespaudė elnyno šeimininkų tokiu taku pasirūpinti. "Suprantate, mes visada abejojome to elnyno steigimo teisėtumu, todėl būtų buvę nelogiška reikalauti įrengti ir pažintinį taką. Taip, ministro įsakyme toks punktas buvo, bet taip mes prieštarautume patys sau. Žinoma, čia yra paties A.Boso geranoriškumo klausimas, nes juk jis galėtų įrengti tą taką, apžvalgos bokštelį ir padaryti elnyną labiau prieinamą bei patrauklų visuomenei. Žemė juk yra parko teritorijoje, dalis jos - valstybinė", - pažymėjo D.Nicius.

Pėsčiųjų pažintinių takų elnyne įrengimas pažymėtas dar 2003 metais patvirtintoje PRP planavimo schemoje. "Tad matome, kad A.Bosui elnyno prieinamumas visuomenei mažiausiai rūpi. Esą galima paskambinti ir susitarti dėl apsilankymo. Bet juk ne kiekvienas gaus tą informaciją, žinos, kur skambinti ir kam. Užsienio turistai apskritai nežino esant tokį elnyną", - sakė parko direktorius.

Skerdykla ir šaudykla

LŽ susisiekus su bendrove "Aglaura" buvo maloniai paaiškinta, kad elnyne lankytis galima ir nemokamai, tačiau tai bus įmanoma anksčiausiai po mėnesio.

Mat A.Boso elnyne šiuo metu rekonstruojami pastatai, kuriuose bus įrengti žvėrienos restoranas ir nakvynės namai. LŽ duomenimis, "Aglaurai" pavyko gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą kaimo turizmui plėtoti. Oficialioje duomenų bazėje galima rasti tokį įrašą: "Aglauros" sodyba. Veiklos: viešbučiai, moteliai."

Iš vietos žmonių LŽ pavyko sužinoti, kad elnyne galima nusipirkti elnienos, todėl teritorijoje turėtų būti ir žvėrių skerdykla.

Klaipėdos apskrities Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje LŽ žurnalistas buvo patikintas, jog elnyne išties veikia skerdykla. "Taip, ji oficialiai registruota, tvarkinga maža skerdykla, kuri tikrinama kartą per metus, nes yra mažos rizikos sąrašuose", - LŽ paaiškino minėtos tarnybos valdininkas.

Kaip pavyko sužinoti, už kilogramą šviežios elnienos prašoma 15 litų, be pridėtinės vertės mokesčio. Skerdžiami dažniausiai 25-30 kilogramų sveriantys jauni elniukai.

Be skerdyklos, elnyne buvo įrengta ir šaudykla. Pasak D.Niciaus, ji veikė prieš trejus metus, žmonės šaudė į skraidančias lėkšteles. "Leidimą šaudyklai buvo išdavęs Klaipėdos rajono policijos komisariatas, oficialiai veikė sportinio šaudymo klubas, kuris buvo sudaręs teritorijos nuomos sutartį su "Aglaura". Šaudydavo iki vėlyvo vakaro savaitgaliais, už kelių šimtų metrų nuo dviračių tako, todėl žmonės pagrįstai ėmė skųstis dėl triukšmo ir baimintis dėl savo saugumo. Tik po to, kai išsiuntėme raštus AM, ta šaudykla buvo uždaryta. Tokie atvejai dar kartą įrodo, kad elnynas naudojamas asmeniniais tikslais, nėra jokio geranoriškumo", - tikino D.Nicius.

Jo žiniomis, elnyne esą buvo šaudoma ir dėl sportinio intereso, ir siekiant išbandyti naujai įsigytus šaunamuosius ginklus.

LŽ pasiteiravus, ką apie tokią veiklą elnyne mano jo "krikštatėvis" B.Bradauskas, politikas tikino seniai toje teritorijoje nesilankęs ir pateiktą informaciją girdintis pirmą kartą. "A.Bosas mane prieš kokius penkerius metus buvo pasikvietęs parodyti aptvare laikomų vilkų, iškamšų. Na, nežinau, jei ten skerdykla yra... Saugomoje teritorijoje neturėtų būti plėtojama tokia pramoninė veikla... Šaudykla dar buvo? Matyt, buvo gauti atitinkamų institucijų leidimai, bet iš principo tai nesuderinama su veikla draustinyje. Kai pasirašiau tą dokumentą, kalbėta tik apie aptvarą elniams ir danieliams. O dėl to, kad ten daugiau žvėrių yra, nieko bloga nematau. Juk žmonėms gražu pažiūrėti į gyvus vilkus", - svarstė B.Bradauskas.

Vadovai nustebę

LŽ pateikta informacija apie skerdyklą elnyne buvo staigmena ir PRP direktoriui, ir VSTT vadovei Rūtai Baškytei.

"Pirmą kartą girdžiu apie skerdyklą. Tam, kad ji veiktų, turi būti visi aplinkosaugininkų leidimai, nes utilizavimo sąlygos, sanitarijos normos yra labai griežtos", - teigė D.Nicius.

R.Baškytė tikino apskritai nesuprantanti, kaip saugomoje teritorijoje gali būti voljerai, skerdykla ir šaudykla. "Jokio fazanyno ten negali būti. Kai A.Bosas dar vadovavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, jis buvo mane išsikvietęs ir bandė derinti tuos reikalus. Paaiškinome, kad turi būti gauti leidimai, viskas privalo atrodyti estetiškai. Bet dabar įvertinus jūsų surinktą informaciją matyti, kad tame elnyne kuo toliau, tuo didesnė netvarka. Privalu toliau aiškintis visas tas aplinkybes", - pažymėjo VSTT direktorė.

Pats A.Bosas LŽ atsisakė komentuoti elnyne vykdomą veiklą ir grasino teismais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"