TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Virš Baltijos dingusio lėktuvo surasti nepavyko

2015 05 17 21:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Praėjus beveik parai po to, kai virš Baltijos jūros dingo lietuvių lėktuvas, nėra jokių žinių apie įgulos ar orlaivio likimą. Susisiekimo ministerija žada atlikti įvykio tyrimą.

„Latvijos sraigtasparnis dabar nutūpė Palangoje pasipildyti kuro, kuro pasipildys ir karinių oro pajėgų lėktuvas - jie skraidys toliau. Laivai „šukuoja“ jūrą visą laiką, tačiau nerasta nė jokio mažiausio objekto“, - sekmadienio pavakare BNS sakė Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius.

Kaip skelbta, klaipėdiečių lakūnų pilotuoto lėktuvo padeda ieškoti sraigtasparnis iš Latvijos. Orlaivio taip pat ieško Lieuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „L 410“, jis žvalgo teritoriją ties Lietuvos ir Latvijos riba.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras sekmadienį kreipėsi pagalbos į kolegas Latvijoje, prašydamas padėti surasti virš Baltijos jūros dingusį civilinį orlaivį.

„Pagalbos paprašyta, nes gelbėjimo rajonas peržengė Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centro ribas. Be to, didėja vėjas, kas valandą paieškos rajonas išsiplečia po jūrmylę“, - yra sakęs A.Brencius. Kitų užsienio valstybių pagalbos kol kas neprašoma.

A.Brencius BNS taip pat sakė, kad iš Švedijos gautos šios šalies karinių pajėgų radarų užfiksuotos koordinatės patikslino paieškos teritoriją.

„Pirminė informacija nebuvo tokia tiksli, o gavus iš Švedijos koreguotas paieškos rajonas - daugiau šiaurės rytus, arčiau Latvijos atsakomybės rajono“, - BNS sakė Lietuvos karinių pajėgų atstovas.

Virš Baltijos jūros dingęs vienmotoris civilinis orlaivis „An-2“ skraidino tik du klaipėdiečius lakūnus, keleivių jame nebuvo. Orlaivyje telpa iki 12 keleivių, kelionės metu jų nebuvo.

„Klaipėdos avialinijų“ direktorius Viktoras Šišniauskas BNS sakė, kad Lenkijoje pagamintas lėktuvas buvo nupirktas Švedijoje.

„Jis buvo geros būklės, mes ketinome jį panaudoti savo reikmėms“, - sakė parašiutininkų skraidinimo, trąšų barstymo, fotografavimo ir filmavimo paslaugas teikiančios oro bendrovės vadovas.

Pasak jo, lakūnai skrido iš Danijos į Geteborgą, skrydyje praleidę pusantros valandos teigė, kad nėra jokių problemų. Lėktuvas šeštadienį 17.20 val. turėjo leistis Klaipėdos aerodrome.

Dingusiu lėktuvu „An-2“ skrido du patyrę lakūnai - Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Abiem jiems - per 60 metų, jie ore yra praleidę daugiau nei 15 tūkst. valandų.

„Tai pirmas toks atvejis, kad virš Baltijos jūros dingtų civilinis orlaivis“, - teigė V.Šišniauskas.

Karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-8“, kuris buvo pakilęs sekmadienio rytą, grįžo į Nemirsetą.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šeštadienį apie 18 val. Karinių oro pajėgų ir budėtojai gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu „An-2“, skridusiu virš Baltijos jūros.

Palanga „dažnai neatsiliepia“

Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sako, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos oro uostas kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus.

„Dažnai būdavo, kad skambinu ir nesulaukiu atsakymo. Palangai kartais prireikdavo daug laiko atsiliepti. Nežinau, ką jie veikdavo bokšte, galbūt blogas radijo (ryšys)“, - BNS telefonu iš Švedijos sekmadienį sakė Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas.

Jis sakė pats ne kartą skridęs iš Geteborgo į Klaipėdą. Pasak K.Brattforso, panašių problemų susisiekti su skrydžių vadovais Švedijoje neiškildavo.

„Taip būdavo prieš šešerius septynerius metus. Iš pilotų panašias problemas girdžiu ir dabar“, - teigė švedų pilotas.

Pasak K.Brattforso, lėktuvas An-2, kuriuo skrido lietuviai, paskutinį kartą buvo tikrintas dvi savaites prieš skrydį, o pilotai buvo itin patyrę, todėl negalėjo padaryti klaidos.

„Du vyrai su 15 tūkst. valandų skrydžių patirtimi, Antonov-2 skridę 40 metų nedaro klaidų. Turėjo būti rimtų problemų. Neįsivaizduoju, kokios jos. Galėjo nutikti tūkstantis skirtingų dalykų“, - kalbėjo K.Brattforsas.

Atliks tyrimą

Susisiekimo ministerijos padalinys tirs įvykį, kai šeštadienį be žinios dingo virš Baltijos jūros iš Geteburgo į Lietuvą skridęs vienmotoris civilinis lėktuvas su dviem lakūnais.

Tyrimas tikriausiai bus pavestas Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovui Broniui Merkiui, BNS informavo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.

„Mes tuo neužsiimam, mūsų kitos funkcijos. (..) Latvija čia ne prie ko, nes buvo mūsų skrydžių valdymo zonoje, tai mūsų teritorija. Be to mūsų registro, mūsų aviakompanijos lėktuvas, tyrimo jurisdikcija tenka Lietuvai“, - teigė A.Šumskas.

Pasak A.Šumsku, jeigu orlaivis ir bus surastas ir iškeltas, vadinamųjų juodųjų dėžių jame nebus, nes jų įrengimas tokio tipo lėktuvuose nėra numatytas, yra tik skrydžio aukštį matuojantis prietaisas. Nors lėktuvas neturėjo juodųjų dėžių, jis galėjo skristi per Baltijos jūrą, net tokiam skrydžiui keliami tik gelbėjimo įrangos reikalavimai.

„Jis turėjo pilną gelbėjimo įrangą. Ar ja buvo pasinaudota - čia jau kitas klausimas“, - sakė A.Šumskas.

Jis sakė, kad orlaivių avarijų standartinės priežastys yra keturios - orlaivių gedimas, pilotų klaidos, nepalankios meteorologinės sąlygos ir išorinis poveikis. Jis iš karto atmetė versiją, kad pilotai galėjo padaryti klaidų, oro sąlygos buvo geros.

A.Šumskas sakė kartu studijavęs, baigęs mokslus ir skraidęs su dabar dingusiu pilotu Adolfu Mačiuliu.

„Ypatingai patyręs, lygių Lietuvoje nėra“, - apie kolegą kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"