TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Virš Konkurencijos tarybos tvenkiasi debesys

2015 02 11 6:00
Šarūnas Keserauskas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nerimstant aistroms dėl galimų kartelinių susitarimų maisto sektoriuje, politikai vis rūsčiau žvilgčioja į Konkurencijos tarybos vadovą Šarūną Keserauską. Institucija savo ruožtu tvirtina, kad labiausiai jos veiklai trukdo politikų skubėjimas viešai paskelbti apie kylančius įtarimus, užuot pranešus apie juos specialistams.

Prieš ketverius metus Konkurencijos tarybos (KT) pirmininku paskirtas Š. Keserauskas viešai paskelbė daugiausia dėmesio skirsiantis karteliniams susitarimams išaiškinti. Vis dėlto nuo 2011-ųjų vartotojams viename svarbiausių – maisto produktų - sektorių KT išaiškino du neteisėtus susitarimus, o kartelių egzistavimo taip ir neįrodė.

„Maisto produktų sektoriuje KT neparodo jokių teigiamų rezultatų. Daug kas dėjo viltis į Š. Keserauską, jo vakarietišką patirtį, bet dabar akivaizdu, kad jis yra užsidaręs, nenorintis kalbėti su politikais, neinantis į Seimo komiteto posėdžius žmogus. Nededu vilčių, kad jam vadovaujant KT situacija šioje srityje keisis“, - LŽ teigė buvęs žemės ūkio ministras parlamentaras Kazys Starkevičius.

KT gebėjimais kontroliuoti maisto produktų rinką, pirmiausia pieno sektorių, kuriame teisinantis Rusijos krize neseniai buvo drastiškai sumažintos žaliavos supirkimo kainos, bet produktų kaina parduotuvėse nemažėjo, suabejojo ir daugiau politikų. Praėjusių metu gruodžio 18-ąją Seimas priėmė rezoliuciją, kuria, „atsižvelgiant į tai, kad KT yra nepajėgi efektyviai tirti padėties pieno perdirbėjų rinkoje“, buvo pasiūlyta įsteigti atskirą stebėjimo tarnybą prie Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos.

Patys konkurencijos prievaizdai teigė, kad pirmiausia jų veiklai trukdo viešos politikų kalbos. „Viešoje erdvėje dažnai girdime politikų, įvairių organizacijų kalbas apie kartelius, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Gaila, kad dažniausiai informacija dalijamasi viešoje erdvėje ir retai kada kreipiamasi į KT tiesiogiai, apie tai nepranešant viešai“, - LŽ nurodė KT narė Jolanta Ivanauskienė.

Didelių kainų nepamatė

Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD, konservatorių) partijos atstovas Kęstutis Masiulis, šių metų pradžioje pasipiktinęs kainų skirtumais Lietuvos ir, jo teigimu, pigesnėse Vokietijos parduotuvėse, paprašęs konkurencijos kontrolierių tyrimo, LŽ teigė sulaukęs akibrokšto.

„Kad ir kaip žiūrėtum, Vokietijoje būtiniausios prekės – duona, pienas, miltai, cukrus ir panašiai - kainuoja pigiau nei pas mus. Tačiau kai kreipiesi į atsakingas institucijas, jos randa „gerą“ argumentą: apibendrina Vokietijos – milžiniškos rinkos, turinčios ir labai brangių, ir labai pigių parduotuvių – kainų vidurkį ir palygina su lietuviškuoju, kuris yra šiek tiek mažesnis. Bet juk mes šiuo metu kaunamės dėl pigiausio prekių segmento, skirto skurdžiausiai gyvenančiam visuomenės sluoksniui!“ - piktinosi politikas.

K. Masiulio manymu, kainas Lietuvoje gali didinti galbūt egzistuojantys susitarimai tarp gamintojų ir pardavėjų, nors viešai situacija aiškinama neva pernelyg maža mūsų šalies rinka. „Jei taip yra, kodėl telefonijos paslaugos pas mus – vienos pigiausių pasaulyje? - LŽ aiškino Seimo narys. - Akivaizdu, kad telefonijos rinkoje mes turime tikrą konkurenciją, visai nesusijusią su valstybės dydžiu. Tada mąstau: kodėl Lietuvos ūkininkai grūdus parduoda pigiai, bet iš jų iškepta duona – brangesnė nei Vokietijoje? Kodėl ūkininkai už superkamą pieną gauna ašaras, o pienas parduotuvėje daug metų nepinga? Peršasi išvada, kad grandinėje nuo pigiai pieną parduodančio ūkininko iki brangaus pieno produkto kažkas negerai. Hipotetiškai mąstau, kad gali būti susitarimai siekiant pelno: nedidelėje Lietuvos rinkoje labai nesunku rasti bendrą kalbą trims keturiems didiesiems pieno gamintojams su keturiais penkiais didžiausiais prekybininkais. Prašau tirti tą situaciją, bet sulaukiu atsakymų, kad viskas gerai, tik aš kreivai žiūriu.“

Kartelių nenustato

Kaip nurodoma LŽ pateiktame KT narės J. Ivanauskienės atsakyme, nuo 2007 metų ši institucija yra gavusi 9 skundus, susijusius su galbūt draudžiamais susitarimais maisto produktų gamybos ir prekybos sektoriuje. Per tą patį laikotarpį KT atliko penkis draudžiamų susitarimų tyrimus, trimis atvejais buvo nustatyti Konkurencijos įstatymo pažeidimai, o du tyrimai buvo nutraukti, nenustačius pažeidimų.

Iki šiol nuo 2007 metų KT vos tris kartus nustatė buvus Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius susitarimus maisto produktų sektoriuje. 2008-ųjų pradžioje konstatuota, kad 7 pieno supirkimo ir perdirbimo bendrovės keitėsi konfidencialaus pobūdžio informacija, už tai joms skirtos baudos (vėliau dviem įmonėms teismas jas panaikino).

Praėjusių metų kovą taryba nustatė, kad Lietuvos aludarių gildija ir kai kurie jos nariai 2004-2013 metais buvo sudarę susitarimą negaminti tam tikro stiprumo alaus. Prieš kelis mėnesius KT paskelbė išaiškinusi bendrovių „Maxima LT“ ir „Mantinga“ susitarimą neparduoti šios įmonės gaminamos duonos bei kitų prekių mažesne nei bazinė kaina. Už 10 metų trukusį draudžiamą susitarimą Konkurencijos taryba skyrė „Mantingai“ 4,4 mln. eurų (15,3 mln. litų), o „Maxima LT“ – 16,9 mln. eurų (58,3 mln. litų) baudas.

„KT tyrimai dažnai trunka ilgiau nei metus, nes tyrimo eiga dažnai priklauso nuo gautos ir surinktos informacijos. Mūsų tyrimai ir ypač bendrovėms pareiškiami kaltinimai yra grindžiami tik labai konkrečiais draudžiamų susitarimų įrodymais, todėl ne kiekvienas Konkurencijos tarybos tyrimas baigiasi pažeidimo nustatymu“, - nurodė tarybos atstovė.

Šiuo metu KT vykdo daug triukšmo sukėlusios situacijos, kai praėjusių metų pabaigoje pieno perdirbėjai 30 proc. atpigino žaliavos supirkimą, bet nekoregavo pagaminamų pieno produktų kainos, tyrimą. Tačiau, kaip viešai pranešė Š. Keserauskas, taryba atlieka tik bendrą rinkos tyrimą, o ne galimų kartelinių susitarimų.

Piktinasi vangumu

„Kartelių egzistavimą ypač pajaučiau dirbdamas žemės ūkio ministru. Jie akivaizdūs pieno sektoriuje, kur tarsi turėtų būti konkurencija, bet ją keičia kažkokie susitarimai. Panaši situacija duonos, mėsos gamybos sektoriuose. Ne kartą kreipiausi dėl to į KT, bet rezultato nesulaukiau. Skamba standartiniai atsakymai: tiriame, stebime, bet visi tie tyrimai baigiasi taip pat“, - LŽ aiškino buvęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius.

Politikas neslėpė įsitikinimo: jo manymu, KT yra bedantė, nekontroliuojanti jai stebėti pavestų procesų institucija. „Kodėl KT elgiasi taip vangiai, nežinau: gal geri atlyginimai užmigdo? Iki šiol neturime nė vieno atvejo, kai galėtume pasakyti, kad, įsikišus KT, buvo suvaldytos krizės. Greičiau viskas vyksta atvirkščiai. Panaši situacija anksčiau buvo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės tarnyboje, bet dabar matome jos aktyvią veiklą, dėl to mažėja šilumos kaina. Deja, KT veikloje to aktyvumo nematau“, - kalbėjo buvęs ministras.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis siūlo neversti visos atsakomybės už problemas KT šios institucijos vadovui. „Didžiausia Lietuvos problema yra ta, kad valstybės tarnyboje neturime kompetentingų pareigūnų, galinčių nustatyti draudžiamus susitarimus – juk normalus teisininkas neis dirbti už kelis tūkstančius. Kitas dalykas, kad mūsų institucijoms, taip pat ir KT, neretai pritrūksta noro įrodyti, kas iš tiesų vyksta. Verslo šakų, kurios dažniausiai minimos kaip galbūt galinčios sudaryti kartelius, atstovai yra labai įtakingi, be abejo, turintys kontaktų su politikais. Pasižiūrėkite, kokių partijų sąrašuose figūruoja didžiųjų perdirbėjų atstovai ar jų remiami asmenys, pagalvokite, kodėl tokios kompanijos tampa aukštų politikų globojamų renginių rėmėjais, gal tada viskas taps aišku“, - svarstė politikas.

R. Žemaitaičio manymu, karteliniais susitarimais, kuriuos įrodyti labai sunku, turėtų domėtis ne tik KT, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, kitos institucijos. „Slapti susitarimai akivaizdūs visiems. Tačiau nepakanka, kad KT tik revizuotų kainas parduotuvėse ar stebėtų sąskaitas faktūras. Yra gamintojų ir perdirbėjų susitikimai, bendri pobūviai, neformalūs vakarėliai. Tarkime, kaip įrodysite, kad vienos perdirbimo įmonės atstovai žvejojo su kokio nors prekybos centro vadovais? Pažvejojo, gal ką nors susitarė – kas žino. Tarnybų darbo stebint tokias situacijas šiandien labai pasigendu“, - aiškino jis.

Konkurencijos tarybos tyrimai maisto produktų sektoriuje

2002 m. KT nutraukė tyrimą, vykdytą kilus įtarimų, kad pieno perdirbimo įmonės, sumažindamos pieno supirkimo kainas, galėjo tarpusavyje susitarti. Konstatuota, kad pieno supirkimo kainos mažintos dėl ekonominio būtinumo.

2008 m. KT nustatė, kad 7 pieno supirkimo ir perdirbimo bendrovės keitėsi konfidencialaus pobūdžio informacija apie jų superkamo žalio pieno bei parduodamų pieno produktų kiekius. Už tai buvo skirtos baudos septynioms įmonėms, vėliau teismai dviem bendrovėms jas panaikino. KT, pristigusi įrodymų, nutraukė tyrimą dėl kartelinio susitarimo derinant kainų kėlimą.

2008 m. KT nutraukė tyrimą dėl mėsos supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančių bendrovių ir jas vienijančių asociacijų. Tyrimas vykdytas įtarus, kad bendrovės galėjo planuoti bei tarpusavyje derinti kainų kėlimą mėsos žaliavos supirkimo bei mėsos ir mėsos gaminių gamybos ir pardavimo rinkose.

2012 m. birželį KT nubaudė prekybos tinklą „Iki“ 0,36 mln. litų bauda už neteisėtas sutartis su tiekėjais dėl akcijų metu tiekiamų maisto prekių kainų apribojimo, bet kitų didžiųjų prekybininkų kaltė nebuvo įrodyta.

2013 m. liepą KT nutraukė beveik trejus metus trukusį tyrimą, kurio metu buvo stebimi maisto produktų kainų pokyčiai, nes kontrolieriai esą ir taip gali stebėti maisto produktų kainas prekybos centruose.

2014 m. kovą KT nustatė, kad Lietuvos aludarių gildija ir kai kurie jos nariai 2004-2013 m. buvo sudarę susitarimą negaminti tam tikro stiprumo alaus. Sankcijos nebuvo skirtos, nes aludariai dar vykstant tyrimui nutraukė konkurenciją ribojančius veiksmus.

2014 m. gruodį KT išaiškino bendrovių „Maxima LT“ ir „Mantinga“ susitarimą neparduoti šios įmonės gaminamos duonos bei kitų prekių mažesne nei bazinė kaina. Už 10 metų trukusį susitarimą „Mantingai“ skirta 4,4 mln. eurų (15,3 mln. litų), o „Maximai LT“ – 16,9 mln. eurų (58,3 mln. litų) baudos. KT surinktų duomenų nepakako įrodyti, kad susitarimuose dalyvavo ir kitos didžiosios prekybos bendrovės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"