TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Virš pacientų galvų - ŽIV šmėkla

2012 09 28 7:53
Gali būti, kad virusas donorės organizme jau tūnojo, tačiau jo nebuvo įmanoma aptikti dėl latentinio periodo. /LŽ archyvo nuotrauka

Kelių šalies ligoninių pacientams galėjo būti perpiltas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užkrėstas kraujas. Tokią galimybę imta tirti, kai aktyviai kraujo donorei buvo diagnozuotas šis pavojingas virusas. 

Kovo pabaigoje Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filiale kraujo davusiai moteriai rugpjūtį buvo diagnozuotas ŽIV. Susirūpinta, ar iš jos paimtas ir vėliau šalies gydymo įstaigoms patiektas kraujas nebuvo užkrėstas šiuo virusu. Situacijai ištirti sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys sudarė specialią komisiją.

Atlikus pakartotinius tyrimus esą nebuvo nustatyta, kad ligoninėms paskirstytas moters kraujas buvo užkrėstas. Tačiau laikotarpis nuo tada, kai donorė davė kraujo, iki dienos, kai jai buvo diagnozuotas ŽIV, yra trumpas. Todėl gali būti, kad virusas jos organizme jau tūnojo, tačiau jo nebuvo įmanoma aptikti dėl latentinio periodo (nuo infekcijos patekimo į organizmą iki simptomų atsiradimo). Dėl to išlieka tikimybė, kad ir pacientams galėjo būti perpilta užkrėsto kraujo.

Atskleidė šaltinis

Apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atliekamą tyrimą LŽ papasakojo vieno kraujo donorystės centro darbuotojas. Anot jo, neseniai paaiškėjo, kad NKC Klaipėdos filiale kraujo davusi donorė yra užsikrėtusi ŽIV. Tai nustatyta jai atsidūrus ligoninėje. Duodama kraują moteris esą nežinojo, kad yra užsikrėtusi šiuo virusu, to nenustatė ir kraujo centro ekspertai.

Tačiau, anot LŽ šaltinio, realu, kad duodama kraują donorė jau buvo užsikrėtusi ŽIV. Jo nuomone, kraują tyrę ekspertai galėjo pernelyg atlaidžiai pažiūrėti į nustatytą ribą kiek viršijančius tam tikrus kraujo rodiklius. "Atliekant tyrimą laboratorijoje, yra skalė nuo 1 iki 10, ji rodo, kiek kraujyje yra antigenų. Pavyzdžiui, jų norma gali būti 2, o kraujyje nustatoma 5. Tokiu atveju gali būti, kad žmogus yra tiesiog peršalęs. Toks asmuo nėra nušalinamas nuo donorystės. Tiesiog tąkart paimtas jo kraujas nėra išduodamas ligoninėms, o žmogus po poros mėnesių pakartotinai kviečiamas atlikti tyrimo", - aiškino LŽ šaltinis.

Sveikatos apsaugos viceministras A.Klišonis neatskleidė, keliems pacientams buvo perpiltas abejonių sukėlęs kraujas ir kokioms ligoninėms jis buvo pateiktas. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Patikrino pacientą

Donorės kraujas galėjo būti perduotas kelioms šalies ligoninėms. Šaltinio duomenimis, jis buvo perpiltas ir vienam Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) besigydančiam pacientui.

Šios ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis tai patvirtino. Jo teigimu, donorės, kuriai vėliau nustatytas didelis AIDS titras, kraujas buvo perpiltas asmenims keliose šalies ligoninėse. "Tai įvyko ne tik mūsų ligoninėje. Mes čia niekuo dėti. Už viską atsakingas kraujo tiekėjas, šiuo atveju - NKC", - pažymėjo V.Janušonis.

Pasak jo, pacientas, kuriam KUL buvo perpiltas minėtos donorės kraujas, jau patikrintas. "Ačiū Dievui, žmogus yra sveikas. Jis patikrintas neseniai ir yra neužsikrėtęs. Tai yra visiškai patikimas rezultatas. Kaip yra kitose ligoninėse, negaliu pasakyti, nes neturiu informacijos", - teigė V.Janušonis.

Paklaustas, ar po tokio incidento vis dar pasitiki kraują ligoninėms tiekiančiais centrais, jis pažymėjo, kad pasitikėjimas visada yra santykinis. "Tokių atvejų iki šiol neturėjome nė iš vieno kraujo centro. Todėl iš principo pasitikime", - aiškino gydytojas.

Grėsmingas periodas

ŽIV užsikrėtusi kraujo donorė buvo gana aktyvi. Sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio teigimu, pernai ji kraujo davė tris kartus, šiemet - vieną. Būtent dėl pastarąjį kartą kovo 29 dieną duoto kraujo SAM pradėjo tyrimą.

Anot A.Klišonio, patikrinus NKC saugomus visus minėtos donorės kraujo mėginius, nukrypimų nuo normos nenustatyta. "Viskas nuosekliai tikrinama. Mums pateikiama informacija, kokie tyrimai buvo atlikti, kokie jų rezultatai buvo pirmųjų donacijų metu ir kokie jie yra dabar, atlikus tyrimus iš saugomų mėginių, taip pat - kam buvo perpilti kraujo komponentai", - sakė viceministras. A.Klišonis neatskleidė, keliems pacientams buvo perpiltas abejonių sukėlęs kraujas ir kokioms ligoninėms jis buvo pateiktas.

Tačiau viceministras pripažino, kad blogojo scenarijaus tikimybė vis dėlto išlieka. "Latentinis, arba vadinamasis lango, periodas visada yra. Tada jokiais tyrimais neįmanoma nustatyti, yra infekcija ar ne. Tačiau Lietuvoje atliekami ne tik serologiniai, bet ir nukleino rūgščių tyrimai. Jų tikslumas labai ženklus. Labai didelė tikimybė, kad donacijos metu donorė nebuvo viruso nešiotoja", - ramino jis.

A.Klišonis situacijos nedramatizuoja, esą nieko skandalingo neįvyko. Jis tikino, kad ligoninėms teikiamas donorų kraujas yra visiškai saugus.

Pavojus lieka

"Kaip sako rusai, atrodo, "proneslo", - situaciją įvertino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas. Tačiau jis taip pat pripažino, jog esama tikimybės, kad paėmus donorės kraują kovo pabaigoje ji jau buvo užsikrėtusi ŽIV, o atliekant tyrimus tai nenustatyta dėl latentinės fazės. "Dabar, ištyrus jos anksčiau duoto kraujo porciją, panašu, kad ŽIV jame nėra. Tačiau tikimybė, žinoma, lieka", - aiškino jis.

S.Čaplinskas pažymėjo, kad tol, kol rizikos grupėms priklausantys žmonės bus kraujo donorai, kol jie bus suinteresuoti duoti kraujo už pinigus, užkrečiamųjų ligų pavojus visada išliks. "Dabar didelės dalies kraują už tam tikrą atlygį duodančių žmonių gyvenimo būdas yra toks, kad jie priklauso didelės rizikos grupei. Hepatito paplitimas tarp mūsų šalies kraujo donorų yra nuo 300 iki 400 kartų didesnis nei Vokietijoje. ŽIV paplitimas tarp mūsų donorų yra daug didesnis nei Estijoje, nors ten šis virusas yra 20 kartų labiau paplitęs nei Lietuvoje. Kodėl? Todėl, kad ten donorystė seniai yra neatlygintina", - pabrėžė ekspertas.

Nieko nežino?

NKC Klaipėdos filialo direktorė Rasa Oginskienė LŽ teigė apie SAM atliekamą tyrimą nieko nežinanti. "Tikrai nieko nežinau, nes jame nedalyvauju", - aiškino ji.

Klausiama, ar žino, kad jos centre kraujo davusi donorė, kaip vėliau paaiškėjo, yra užsikrėtusi ŽIV, ir kraujas galėjo būti nesaugus, R.Oginskienė tvirtino telefonu apie tai nekalbėsianti. "Negaliu nieko komentuoti. Ne aš tyrimą atlieku, negaliu komentuoti neturėdama faktų. Nieko negaliu pasakyti", - sakė ji.

NKC direktorius Vytenis Kalibatas pareiškė galintis garantuoti, kad iš jo vadovaujamo centro ligoninėms perduodamas kokybiškas ir saugus kraujas. "Tikrai negalime atsakyti už žmogų, kuris davė kraujo prieš penkis mėnesius, ir už tai, kas jam yra dabar. Tuo metu, kai buvo duotas kraujas, viskas buvo saugu, patikrinta ir, gavus atitinkamos informacijos, pertikrinta. Visi tyrimai yra neigiami", - tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"