TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Virš politikų – įtarimų poveikiu šešėliai

2016 08 12 6:00
Šiais metais teisėsaugininkai politikams pareiškė jau ne vieną įtarimą prekyba poveikiu.

Politikai sunerimę: pastaruoju metu teisėsaugininkai vis dažniau imasi jų persekiojimo, taikydami anksčiau gana retą nuostatą dėl prekybos poveikiu, ir taip esą meta šešėlį visai įstatymų leidybos sistemai. Teisininkas dr. Remigijus Merkevičius įsitikinęs, kad šalies teisėsaugos tarnybų darbas būtų efektyvesnis, jeigu jos ne tik siektų įrodyti padarytą nusikaltimą, bet ir bandytų užkirsti jam kelią. Tačiau viešos akcijos padaro teisėsaugininkų darbą geriau matomą visuomenei, nors rezultatu kartais galima suabejoti.

Įtarimai politikams prekiavus poveikiu šiais metais pasipylė it iš gausybės rago. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė prieš kelias dienas viešai nusistebėjo: kodėl teisėsauga nesiima tokių veiksmų užkardymo, nors anksčiau tai darydavo tirdama kriminalinius nusikaltimus?

„Turiu atkreipti dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso straipsnis „Prekyba poveikiu“ labai „slidus“, nes prokurorams mažiau reikia įrodinėjimo. Pastaruoju metu matau labai pavojingą tendenciją, kad tą „prekybą poveikiu“ bandoma perkelti, pritaikyti teisės aktų rengimo sistemai. Sukeltas įspūdis, jog visi įstatymai perkami ir parduodami, nors tai netiesa“, – žiniasklaidai tvirtino L. Graužinienė.

Advokatų kontoros „Cobalt“ vyresniojo teisininko advokato Lino Kuprusevičiaus, iki praėjusių metų dirbusio prokuroru, manymu, Lietuvos visuomenė vis dar sunkiai suvokia, kur glūdi nusikaltimas pagal prekybos poveikiu nuostatą. „Daugeliui nesuprantama, kodėl nusikaltimu laikomi tokie veiksmai, kai, tarkime, asmuo sėdėdamas kavinėje pasako pašnekovui, kad gali už atlygį paveikti kokį nors pareigūną jo naudai, nors nei to pareigūno pažįsta, nei ketina paveikti. Tačiau jei poveikio centre minimas valstybės tarnautojas, toks elgesys prilyginamas ne sukčiavimui, bet prekybai poveikiu“, – aiškino teisininkas.

Iš pažiūros – nieko blogo

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docento dr. R. Merkevičiaus teigimu, kaip prekyba poveikiu traktuojama situacija, kai asmuo, naudodamasis savo padėtimi, įgaliojimais, tarnyba ar turima įtaka, siekia kam nors naudingo, bet ne visiškai skaidraus veikimo. Pasak jo, problema yra tai, kad kiekvienas piktnaudžiavimo atvejis ir net daugelis nusikalstamų veikų kai kuo panašios į įprastus žmonių elgesio standartus.

Remigijus Merkevičius: „Specialiosioms tarnyboms neretai nesiseka pagauti asmens už rankos imant pinigus ar gaunant kokią nors naudą, nors tam tikroje situacijoje akivaizdu, kad jis naudojasi padėtimi. Prekyba poveikiu – labiau abstrakti sritis, nereikalaujanti konkrečių dalykų įrodinėjimo.“ /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Juk sukčiavimas labai panašus į sandėrį, o piktnaudžiavimas ar prekyba poveikiu – į pavestų funkcijų vykdymą. Tačiau nusikalstama veika peržengia ribą tarp „galima“ ir „negalima“. Ar ta riba peržengta – natūralu, kad specialiosios tarnybos mano vienaip, žmogus, traukiamas atsakomybėn, dažniausiai būna įsitikinęs, jog nieko nepažeidė, na, o teismas vienais atvejais pasako vienaip, kitais – kitaip“, – dėstė teisininkas.

Pasak advokato L. Kuprusevičiaus, daugeliui lengviau suvokiamu kyšininkavimo ar papirkimo atveju sprendimus priimančiam asmeniui kyšis duodamas tiesiogiai. Tuo metu prekiaujant poveikiu kyšis perduodamas tarpininkui, kuris dėl turimų pažinčių, einamų pareigų, visuomeninės padėties ir pan., sudaro įspūdį davėjui, kad gali paveikti valstybės tarnautojo sprendimus.

„Tarkime, jei advokatas sakys klientui galintis perduoti kyšį teisėjui už palankų sprendimą, dažniausiai bus konstatuojama, kad tas klientas galbūt susidarė įspūdį, jog advokatas gali paveikti teisėją, mat dažnai vaikšto į teismus, bendrauja su atitinkamais pareigūnais. Panašių bylų pastaraisiais metais pasipylė labai daug. Pasirodė, kad tokie veiksmai tapo kai kurių nesąžiningų advokatų „verslu“, kai iš klientų reikalaujama pinigų teigiant, jog jie bus perduoti kažin kokiems pareigūnams kaip kyšis, nors nei ketinama jų nešti, nei tie pareigūnai yra paveikiami“, – kalbėjo L. Kuprusevičius.

Užtenka įspūdžio

Pasak advokato, būtent dėl to, kad korupciniai susitarimai būna labai slapti, mat nei kyšio davėjas, nei jį imantis asmuo nenori, jog šie faktai iškiltų į viešumą, daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos teisės aktai numato atsakomybę net už ketinimus prekiauti poveikiu. „Pagal šią normą teisėsaugininkams nereikia įrodinėti nei realiai egzistuojančių pažinčių, nei tarpininko galimybės daryti įtaką, nei stebėti kontaktų su asmeniu, kurį siūlomasi paveikti. Užtenka įrodyti, kad buvo susitarimas dėl atlygio už poveikį, ir kad pagal kyšį duodančio bei tarpininkauti besisiūlančio asmens kokias nors savybes gali susidaryti įspūdis, jog poveikis gali būti padarytas“, – sakė L. Kuprusevičius.

Pasak Lino Kuprusevičiaus, būtent dėl to, kad korupciniai susitarimai būna labai slapti, daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos teisės aktai numato atsakomybę net už ketinimus prekiauti poveikiu. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Tyrimų dėl prekybos poveikiu gausėjimą R. Merkevičius aiškino būtent tuo, kad Lietuvos teisėsaugininkams kuo toliau, tuo sunkiau pavyksta įrodyti tiesioginį kyšininkavimą. „Specialiosioms tarnyboms neretai nesiseka pagauti asmens už rankos imant pinigus ar gaunant kokią nors naudą, nors tam tikroje situacijoje akivaizdu, kad jis naudojasi padėtimi. Prekyba poveikiu – labiau abstrakti, mažiau apibrėžta veikos sritis, nereikalaujanti konkrečių dalykų įrodinėjimo“, – tvirtino teisininkas.

Vis dėlto, anot jo, tokios teisėsaugininkų galios kelia ir tam tikrą riziką. „Specialiosios tarnybos galėtų labiau pasidomėti nusikalstamumo prevencija. Deja, Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas nėra nukreiptas į tai, kad nusikalstama veika nebūtų padaryta, – apgailestavo R. Merkevičius. – Visas Specialių tyrimų tarnybos (STT) darbas orientuotas į tai, kad neteisėtas veikimas būtų baigtas, tarnyba iškeltų faktą į viešumą ir taip parodytų, jog toks elgesys yra baudžiamas.“

Jo manymu, įteisinus nusikalstamų veikų užkardymo mechanizmą, STT veikla iš tiesų taptų efektyvesnė, nes sumažėtų bandymų nusižengti. Kita vertus, tokiu atveju visuomenė mažiau girdėtų apie teisėsaugininkų darbą. „Užkardant nusikaltimus labai efektyviai viešumoje galėtų kilti įspūdis, kad niekas nieko nepersekioja, o tai reiškia, jog tarnybos dirba neefektyviai. Dabar galima galvoti, kad į baudžiamąjį persekiojimą orientuota veikla stengiamasi pateisinti savo, kaip specialiosios tarnybos, statusą, parodyti, jog kai kas daroma“, – svarstė teisininkas.

Triukšmo daug, rezultatai menki

Šiais metais teisėsaugininkai politikams pareiškė jau ne vieną įtarimą prekyba poveikiu. Naujausi įtarimai mesti parlamentarui, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovui Petrui Gražuliui. Jis apklaustas kaip specialusis liudytojas dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo atliekant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei bendrovės „Judex“ galimų neskaidrių susitarimų tyrimą.

Dėl pateiktų įtarimų poveikiu ir galimo kyšininkavimo šį pirmadienį Seimo nario mandato atsisakė Darbo partijos vicepirmininkas ir rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys. Prokurorai įtaria, kad jis paėmė 25 tūkst. eurų kyšį už verslo koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus. Atliekant tą patį ikiteisminį tyrimą įtarimai dėl prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo taip pat pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui eksparlamentarui Eligijui Masiuliui. Už tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus jis esą pažadėjo, susitarė priimti ir savo bei kitų naudai paėmė 106 tūkst. eurų kyšį.

Gegužę prokurorai pranešė baigę ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kuriame žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas kaltinamas sutaręs su partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovu europarlamentaru Rolandu Paksu, kad jis už beveik 10 tūkst. eurų kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, jog šie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

Balandį dėl prekybos poveikiu STT buvo sulaikytas Nacionalinės žemės tarnybos direktorės patarėjas „darbietis“ Gintaras Furmanavičius.

Dar daugiau nerimo tarp politikų prieš kelias savaites pasėjo su „MG Baltic“ susijusią politinės korupcijos bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius. Jis pareiškė, kad prokurorai „turi klausimų“ ir iki šiol tyrime neminėtiems Seimo nariams, tačiau įvardyti juos atsisakė.

Nors viešumoje daugiausia dėmesio sulaukia būtent politinės korupcijos bylos, statistika atskleidžia kitokius duomenis. Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius šių metų pradžioje paskelbė savo atliktą 2006–2013 metų kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu bylų analizę. Ji rodo, kad dažniausiai už kyšio davimą Lietuvoje buvo baudžiami gyventojai, siūlę pinigų kelių policininkui (98 proc. atvejų). Itin retai papirkinėtojai kėsinosi į muitinės darbuotojus (1 proc.), kitus valstybės tarnautojus (0,6 proc.) ar savivaldybių administracijų darbuotojus (0,3 proc.). Tarp nagrinėtų bylų yra tik viena politiko papirkimo byla.

. . .

Prekyba poveikiu

Pagal šią Baudžiamojo kodekso normą, baudžiama ne tik už kyšio davimą, bet ir už pažadą ar provokaciją jį duoti.

Atsakomybė už prekybą poveikiu Baudžiamajame kodekse atsirado Lietuvai 2002 metais ratifikavus Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos. Iki 2011 metų ši nusikalstama veika buvo įvardijama kaip „tarpininko kyšininkavimas“ ir numatė atsakomybę tik kyšio gavėjams.

2011 metų birželio 21 dieną įstatymu atsakomybė už prekybą poveikiu buvo įtvirtinta viename Baudžiamojo kodekso straipsnyje, pakeičiant jo pavadinimą į Prekybą poveikiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad prekybos poveikiu norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir ketinimų paveikti adresatą.

Po 2014 metų rudenį partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje atliktų kratų Seime inicijuotas įstatymo projektas, kuriame siūloma panaikinti baudžiamąją atsakomybę už prekybą poveikiu juridiniams asmenims, taip pat dekriminalizuoti pasiūlymą duoti kyšį, pažadą ir susitarimą duoti ar priimti kyšį, paliekant baudžiamąją atsakomybę tik už patį kyšio davimo ar priėmimo faktą bei už provokavimą ir reikalavimą duoti kyšį. 2015 metais Teisingumo ministerija pasiūlė Vyriausybei nepritarti šioms įstatymo pataisoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"