Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Virš „vaivorykštės“ – ambicijų rūkai

 
2016 10 26 6:00
Su socialdemokratais vakar susitikę "valstiečiai" leido suprasti, kad jie sukalbesni, nei konservatoriai.
Su socialdemokratais vakar susitikę "valstiečiai" leido suprasti, kad jie sukalbesni, nei konservatoriai. Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) idėja formuoti nacionalinės vienybės Vyriausybę nesulaukia nei konservatorių, nei socialdemokratų pritarimo. Visos ankstesnės pastangos burti „vaivorykštės“ koalicijas, nors jas laimino pareigas ėję šalies vadovai, žlugo.

Vakar konsultacijas su galimais koalicijos partneriais Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradėję Seimo rinkimų nugalėtojai „valstiečiai“ nesulaukė pritarimo siūlymui suburti plačią daugumą, kurioje dirbtų visos trys jėgos. Po dvišalių susitikimų LVŽS atstovai palankiau atsiliepė apie socialdemokratus, kurie esą nekėlė išankstinių sąlygų.

„Galima konstatuoti, kad socialdemokratai nekelia išankstinių sąlygų dėl papildomų privalomų partnerių. Aptarėme vertybines nuostatas, susijusias su socialiniais, ūkio, ekonomikos, švietimo klausimais. Daugeliu atvejų mūsų programiniai požiūriai sutampa, be abejo, skirtumai išlieka“, – po beveik dvi valandas trukusio „valstiečių“ ir socialdemokratų susitikimo sakė LVŽS konsultacinės grupės vadovas Povilas Urbšys.

Kėlė sąlygas

Pirmiausiai LVŽS atstovai kalbėjosi su TS-LKD derybininkais, abi šalys optimizmu netryško. „Su konservatoriais buvo justi išankstinė nuostata tik susėsti, pakalbėti, bet nuo pat pradžių buvo aišku, kad jie nelabai nori eiti į koaliciją“, – apie šį susitikimą vėliau kalbėjo P. Urbšys.

Konservatoriai galimiems partneriams pakartojo savo principinę nuostatą: bendroje koalicijoje negali būti neatsinaujinusių socialdemokratų, tačiau į konsultacijas būtina įtraukti papildomą partnerį – Liberalų sąjūdį (LS). Dar viena sąlyga – kad visi asmenys, dalyvausiantys pasirašant koalicijos sutartį, būtų patikrinti Valstybės saugumo departamento.

LVŽS toliau tvirtina nematanti bendro darbo su liberalais galimybių dėl nepasibaigusio ikiteisminio tyrimo, kuriame buvęs LS vadovas Eligijus Masiulis įtariamas ėmęs kyšį. Bendradarbiauti su „valstiečiais“ nesiveržia ir patys liberalai – jų atstovai tikina apie konservatorių iniciatyvą sužinoję tik iš žiniasklaidos. „Skaičiau apie tokią konservatorių sąlygą (kad į derybas dėl koalicijos būtų įtrauktas LS – aut.). Tačiau po susitikimo konservatoriai man dar neskambino, jokio signalo iš jų negavau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė vienas LS lyderių Eugenijus Gentvilas.

Po susitikimo su LVŽS konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad vienodai realūs variantai jam atrodo tiek jo partijos darbas koalicijoje, tiek buvimas opozicijoje. „Kol kas abi opcijos yra lygiavertės“, – teigė jis.

Pasidžiaugė atmosfera

Po susitikimo su socialdemokratais P. Urbšys pareiškė, kad „pokalbio atmosfera“ buvusi visai kitokia. Esą socialdemokratai taip pat nepritarė didžiosios koalicijos būrimui, bet nekėlė jokių reikalavimų dėl dar vienos partijos priėmimo ir buvo gerokai konstruktyvesni. Tačiau sąlygos šiame susitikime taip pat nuskambėjo – šį kartą „valstiečiai“ pareikalavo, kad į būsimąją Vyriausybę LSDP nesiūlytų jokių šiuo metu pareigas einančių savo ministrų.

„Tai detalės. Pirmiausia reikia nuspręsti, ar mums pakeliui, ar mes visgi dirbame skirtingose barikadų pusėse. Jei mes sutinkame dirbti kartu, bus tolesnės konsultacijos, derybos“, – apie šį susitikimą sakė vienas LSDP lyderių Algirdas Sysas.

Sprendimą – dalyvauti buriamoje koalicijoje ar likti opozicijoje – Seimo rinkimus pralaimėję socialdemokratai žada priimti penktadienį vyksiančiame partijos prezidiume. Greičiausiai tik tada paaiškės, kokia kryptimi judės valdančiosios daugumos telkimas. Kitą savaitę „valstiečiai“ žada apsispręsti, su kuriomis partijomis toliau tęs konsultacijas arba pereis prie derybų.

Nori konstitucinės daugumos

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis vakar „Lietuvos žinioms“ tvirtino toliau besilaikantis nuomonės, kad Lietuvai naudingiausia būtų plačioji koalicija. Jei dabar konsultacijose dalyvaujančioms partijoms pavyktų susitarti, kartu jos Seime galėtų turėti 104 vietas iš 141. „Tuo atveju galėtume kalbėti apie nacionalinius susitarimus daugeliu klausimų. Koalicija, kurioje veiktų konstitucinė dauguma, būtų pajėgi priimti visus sprendimus. Kitu atveju balsų gali neužtekti“, – aiškino jis.

Konstitucinė dauguma – tai trijų penktadalių Seimo narių (85) balsai, leidžiantys priimti sprendimus be didesnių trukdžių. Ji buvo susidariusi po 2012 metų Seimo rinkimų, susivienijus išrinktiems LSDP, Darbo partijos (DP), „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovams. 2014-ųjų rugpjūtį LLRA iš koalicijos pasitraukus, dabartiniai valdantieji liko su paprasta balsų dauguma (daugiau kaip 71 parlamentaras).

Pasak R. Karbauskio, nepavykus susitarti su TS-LKD ir socialdemokratais, jo atstovaujama partija koaliciją vis tiek suburtų. Politikas planuoja darinį be konservatorių, socialdemokratų, LS bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų, tačiau geriausiu atveju tokia koalicija, į kurią, be LVŽS, įeitų LLRA atstovai bei pavieniai Seimo nariai, gautų 71 balsą.

„Lietuvoje niekada nebuvo bendro susitarimo dėl esminių dalykų. Dažniausiai einama į opoziciją ir daroma viskas, kad atėjus naujiems rinkimams valdžia vėl pasikeistų. Tačiau Lietuva patiria absoliučią egzistencinę krizę – šalis tiesiog išsivaikšto. Taigi arba spręsti šiam klausimui mes visi susitarsime veikti kartu, arba vėl bus žaidimai vienų prieš kitus, bet mes stengsimės juose nedalyvauti“, – kalbėjo LVŽS pirmininkas.

Įžvelgia pavojus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius dr. Giedrius Česnakas stebėjosi LVŽS siekiu Seime sutelkti konstitucinę daugumą. „Kyla klausimas, kam ta konstitucinė dauguma reikalinga? Vadinasi, LVŽS nori kažkokių pokyčių Konstitucijoje – galbūt šeimos politikos klausimais, tačiau neatmestina, kad yra ir kitų interesų. Būtent konstitucinės daugumos formavimas, reikalaujantis mažiau konsultacijų su opozicija, šiek tiek verčia nerimauti“, – sakė jis.

Po 2012-ųjų Seimo rinkimų buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris išaiškino, kad minima trijų penktadalių parlamentarų dauguma neleidžia valdantiesiems pakeisti Konstitucijos – tam reikia ne mažiau kaip 94 balsų. Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad 3/5 parlamentarų balsų prireikia siekiant atleisti šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, padariusius nusikaltimą Respublikos prezidentą, teisėjus, Seimo narius. Pareikšti nepasitikėjimą premjeru ar ministru, taip pat norint atmesti prezidento veto užtenka 71 balso daugumos.

VDU profesoriaus Lauro Bielinio manymu, šiuo metu LVŽS keliama trijų partijų suvienijimo idėja yra ne tiek kalbėjimas apie realios koalicijos kontūrus, kiek kreipimasis į visuomenę, tokiu būdu siekiant parodyti, kad „valstiečiai“ išsiskiria iš kitų ir yra virš politinių bei ideologinių kategorijų. „Techniškai tokia koalicija įmanoma, tačiau tam, kad ji susikurtų, reikalingos ypatingos aplinkybės šalies viduje – ekonominės ar nulemtos išorinių jėgų veikimo, kurios priverstų skirtingomis kryptimis žiūrinčias politines jėgas staiga susėsti prie vieno stalo ir susitarti. Nesant didelių pavojų, manau, neturėsime ir tokios plačios koalicijos“, – aiškino L. Bielinis.

Egzaminas partijoms

Pirmą kartą skirtingas partijas galinčios suvienyti „vaivorykštės“ koalicijos idėja Lietuvoje aiškesnius kontūrus buvo įgijusi po 2004 metais vykusių Seimo rinkimų, bandant iš valdžios eliminuoti tuo metu pergalę pelniusią neseniai susibūrusią populistinę DP. Dar prieš rinkimus tuo metu Seimui vadovavęs nebeegzistuojančios Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas pasiūlė kaip priešpriešą populistams Seimo rinkimams burti plačią koaliciją, kurioje galėtų veikti skirtingų partijų atstovai, o pagrindiniu jų atrankos kriterijumi būtų ne konkrečios partinės ideologijos išpažinimas, bet deklaruotas garbingumas, nepriekaištinga reputacija ir valstybinis požiūris.

Šis sumanymas nebuvo įgyvendintas, tačiau po 2004-ųjų spalį vykusių rinkimų, kuriuose daugiausia – 39 vietas – gavo DP, socialdemokratai, konservatoriai, socialliberalai bei liberalcentristai sėdo derėtis dėl „vaivorykštės“ koalicijos. Tokį sprendimą rėmė tiek prezidentas Valdas Adamkus, tiek nuo TS-LKD vairo pasitraukęs partijos patriarchas Vytautas Landsbergis, tiesa, abejojęs, ar skirtingų ideologijų partijoms pavyktų susitarti dėl pagrindinių bendros politikos tikslų. „Reikia pamėginti. Tai įdomu. Tai būtų egzaminas, jei partijos tokį žingsnį žengtų. Linkėčiau joms sėkmės ir kuo galėdamas prisidėčiau, kad toks darbas būtų išties bendras valstybės labui“, – tuo metu kalbėjo V. Landsbergis.

„Vaivorykštės“ koalicija tąkart nebuvo suburta, nugalėjus politinėms atskirų partijų ambicijoms. Tačiau po 2008-aisiais vykusių Seimo rinkimų kadenciją baigiantis prezidentas V. Adamkus vėl prabilo apie tai, kad ekonomikos krizės akivaizdoje valdžią formuoti turėtų rinkimuose panašų skaičių balsų gavę TS-LKD bei socialdemokratai. Plačios koalicijos idėja buvo prisiminta ir po 2012 metų rinkimų, kai prezidentei Daliai Grybauskaitei pasisakius prieš DP dalyvavimą šalies valdyme, koaliciją būrusių socialdemokratų lyderiai pasvarstė apie „vaivorykštės“ galimybę.

Pastarąjį kartą „vaivorykštės“ koalicijos sudarymas svarstytas pernai, valdantiesiems socialdemokratams pasiprašius konsultacijų su TS-LKD, kai partneriai „darbiečiai“ ėmėsi reikšti kitokią nei bendrai suderintą poziciją. Tačiau toliau pokalbių ir vėl nebuvo nueita.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"