TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Virusui stabdyti laukiama ir europinės paramos

2013 08 12 6:00
J.Miliaus teigimu, vien pernai į Lietuvos rinką uždrausta tiekti daugiau kaip 886 tonas maisto produktų. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus teigimu, mūsų valstybė ėmėsi reikiamų priemonių, kad apsisaugotų nuo kaimynų šalyse siaučiančio kiaulių maro. Dabar svarstomi techniniai ir teisiniai mechanizmai, kaip pasienio teritorijoje nustatyti buferinę zoną.

Pasak J.Miliaus, Rusijai sustabdžius šviežios kiaulienos ir jautienos importą iš Lietuvos, VMVT inspektoriai atlieka pakartotinį visų į Muitų sąjungą eksportuojančių šalies įmonių patikrinimą. Joms nurodyta sustiprinti gamyboje naudojamų žaliavų atsekamumo kontrolę, įmonės įpareigotos peržiūrėti savo savikontrolės programas, taip pat sugriežtinta eksportuojamų produktų sertifikavimo tvarka.

Apie kiaulių marą, lietuviškos mėsos eksportą į Rusiją, kempinligės stebėseną, maisto produktų saugą ir kokybę – „Lietuvos žinių“ interviu su šalies vyriausiuoju valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Jonu Miliumi.

Buferinėje zonoje – apie 10 tūkst. kiaulių

- Šalia esančioje Baltarusijoje siaučia afrikinis kiaulių maras. Ar mūsų šalis ėmėsi reikiamų priemonių, kad apsisaugotų nuo šio viruso?

- Darome viską, kiek leidžia mūsų jėgos. Siekdamas užkirsti kelią plisti šiai ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, birželio 26 dieną išleidau įsakymą, kuriuo laikinai draudžiama importuoti iš Baltarusijos į Lietuvą afrikiniam kiaulių marui imlius gyvūnus - kiaules ir šernus, jų produktus, šalutinius gyvūninius produktus, žaliavas, pašarus ir jų priedus, ne tik turinčius gyvūninių baltymų, bet ir augalinius. Minėtu įsakymu rajonuose, besiribojančiuose su Baltarusija ir Rusija, taip pat uždrausta prekiauti gyvomis kiaulėmis turgavietėse, organizuoti kiaulių parodas, muges ir kitus renginius. Sugriežtinta prekybos gyvūniniais produktais, žaliavomis, pašarais ir jų priedais turgavietėse valstybinė kontrolė, sustiprinta kiaulių laikymo vietų veterinarinė kontrolė. Kiaulių laikytojai ir privatūs veterinarijos gydytojai perspėti dėl biologinės saugos priemonių sugriežtinimo, pavyzdžiui, draudžiama kiaules laikyti lauke. Įgalioti veterinarijos gydytojai ir medžiotojai įpareigoti imti daugiau kiaulių ir šernų mėginių afrikiniam kiaulių marui nustatyti rajonuose, kurie ribojasi su Baltarusija ir Rusija.

Kaip viena iš viso komplekso prevencinių priemonių, svarstomų pasienio ruože, - 10 km spinduliu nustatyti buferinę zoną, kurioje tam tikrą laikotarpį būtų draudžiama laikyti kiaules, intensyviau būtų naikinami šernai. Be to, VMVT kreipėsi į Europos Komisiją (EK) siūlydama įrengti pasienio teritorijoje fizinį barjerą, t. y. tvorą, apsaugančią nuo laukinių gyvūnų migracijos.

- Ar jau apskaičiuota, kiek kiaulių reikės išskersti buferinėje zonoje?

- Didžiausia rizika pavojingam užkratui plisti kyla smulkiuose ūkininkų ūkiuose, kur biologinės saugos priemonės labai dažnai yra silpnos, ūkiai atviri, neapsaugoti nuo virusą pernešti galinčių veiksnių. Buferinė ligos zona reiškia, kad toje teritorijoje nebūtų auginami ligai imlių veislių gyvūnai, šiuo atveju – kiaulės, šernakiaulės, šernai. Dabar kaip tik yra svarstomi techniniai ir teisiniai mechanizmai, kaip būtų galima tokią priemonę įgyvendinti, numatyti kompensacijų kiaulių laikytojams principus ir dydžius. Mūsų turimais duomenimis, numatomame buferinės zonos ruože laikoma apie 10 tūkst. kiaulių.

- Valstybės lėšos, skirtos transporto priemonių dezinfekcijai pasienyje, netrukus baigsis. Ar, kaip svarstyta, bus įvesta rinkliava transporto priemonėms?

- Kol kas dar turime Vyriausybės skirtų lėšų, dezinfekcija pasienio kontrolės punktuose su Baltarusija vykdoma taip, kaip ir numatyta. Tuo pat metu drauge su Žemės ūkio, Finansų ir Susisiekimo ministerijomis ieškome įvairių galimybių, kurios užtikrintų, kad dezinfekcija pasienio punktuose būtų vykdoma nuolat, taip pat ir žiemą.

- Tvorai statyti ir kitoms priemonėms nuo afrikinio kiaulių maro apsisaugoti EK paprašėte skirti apie 45 mln. litų. Kokio atsako sulaukėte?

- Mūsų prašymai - tiek dėl tvoros, tiek ir dėl veterinarinių priemonių finansavimo - šiuo metu svarstomi EK. Tikslinami skaičiavimai, techninės detalės. Beje, su panašiais prašymais į EK kreipėsi ir Latvija, Estija bei Lenkija.

Pakartotinai tikrina įmones

- Rusija sustabdė šviežios kiaulienos ir jautienos importą iš Lietuvos, nes jos inspektoriai gegužę tikrindami įmones rado latviškos ir lenkiškos mėsos. Buvo suteiktas mėnuo įrodyti, kad laikomasi Rusijos reikalavimų. Kaip ketinama užtikrinti, kad įmonių kaip lietuviška nurodoma mėsa iš tiesų būtų lietuviška?

- Rusijos atsakingų institucijų pateiktoje ataskaitoje žaliavų atsekamumo klausimas nebuvo vienintelis pastebėjimas, todėl ėmėmės viso komplekso priemonių. Mūsų inspektoriai atlieka pakartotinį visų į Muitų sąjungą eksportuojančių šalies įmonių patikrinimą ir, atsižvelgdami į šio patikrinimo rezultatus, atnaujina ir tikslina sąrašus įmonių, atitinkančių eksporto į Rusiją bei Muitų sąjungą reikalavimus. Šie sąrašai artimiausiu metu bus pateikti kompetentingai Rusijos institucijai.

Įvertinus audito ataskaitos išvadas, eksportuojančioms įmonėms nurodyta dar labiau sustiprinti naudojamų gamyboje žaliavų atsekamumo kontrolę. Be to, įmonės įpareigotos peržiūrėti savo savikontrolės programas, numatant papildomus vandens laboratorinius tyrimus,////// bendrai higienos būklei stebėti, kiti papildomi tyrimai.

- Gyvų kiaulių eksportas į Rusiją uždraustas jau kelerius metus dėl Lietuvoje prieš porą metų kilusio kiaulių maro. Ar esama kokių nors žinių, kada šis apribojimas bus atšauktas?

- Stengiamės, kad šie apribojimai būtų atšaukti, tačiau šis sprendimas – Rusijos atsakingos institucijos kompetencija, todėl sudėtinga teikti prognozes. Be to, šiuo metu eksportuoti gyvų kiaulių į Rusiją negali visos ES valstybės narės ir šis draudimas nesusijęs su situacija Lietuvoje.

- Vilniuje mirė, kaip įtariama, kempinlige užsikrėtusi moteris. Šia reta liga galima užsikrėsti nuo produktų, pagamintų iš sergančių galvijų mėsos. Ar gali būti, kad Lietuvoje prekiaujama nesaugiais mėsos produktais?

- Lietuvoje galvijų spongiforminė encefalopatija, arba kempinligė, niekuomet nebuvo pasireiškusi ar diagnozuota. Ypač griežta šios ligos stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų. Per tą laiką Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištirta beveik 800 tūkst. mėginių šiai ligai nustatyti. Tiriami visi sveiki skerdžiami galvijai, kurie yra daugiau nei 72 mėnesių amžiaus, priverstinai paskersti galvijai, kuriems daugiau kaip 48 mėnesiai, nugaišę galvijai, taip pat daugiau nei 18 mėnesių amžiaus avys ir ožkos. Tiriami ir iš kitų šalių atvežti gyvūnai.

Per 12 stebėjimo metų nebuvo nustatyta nė vieno teigiamo šios pavojingos užkrečiamosios ligos atvejo. Viena svarbiausių galvijų kempinligės plitimo priežasčių – pašarai, jei į jų sudėtį įeina užkrėstų gyvūnų audinių dalys, pavyzdžiui, kaulų miltai. Todėl Lietuvoje uždraustas mėsos, kaulų miltų ir pan. importas, jų naudojimas pašarų gamyboje, kasmet atliekami keli šimtai pašarų tyrimų. Tad esame visiškai tikri, kad Lietuvoje prekiaujama saugia jautiena.

Uždraudė tiekti 886 tonas produktų

- VMVT tikrina maisto produktų, papildų saugą ir kokybę, vykdo prekybos įmonių, prekyviečių kontrolę. Su kokiais didžiausiais pažeidimais susiduriate tikrindami maisto produktus, juos gaminančias ir jais prekiaujančias įmones?

- Kelerių metų tendencijos rodo, kad gerokai sumažėjo bandymų įvežti pesticidais ar aflatoksinais užterštų maisto produktų – vaisių, daržovių, riešutų. Tačiau išliko aktualu nustatyti mikrobinę ir cheminę taršą, ar buvo naudojami neleistini maisto priedai. Daugiausia nesaugių produktų sulaikoma vykdant pasienio veterinarinę kontrolę, taip pat tikrinant prekybos ir viešojo maitinimo įmones.

Tačiau mūsų šalies gamybos įmonėse nesaugių produktų nustatoma labai retai. Dažniausiai fiksuojami maisto produktų ženklinimo ir bendri higienos pažeidimai. Taip pat aptinkame įvairių reklamos įstatymo pažeidimų, kai maisto produktui priskiriamos jam nebūdingos savybės, jis reklamuojamas kaip išskirtinis ir ypatingas, nors toks nėra.

- Kiek nesaugių produktų vidutiniškai per metus uždraudžiama įvežti į mūsų šalį arba nurodoma išimti iš prekybos?

- VMVT inspektoriai praėjusiais metais dėl saugos, kokybės, laikymo sąlygų ir pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų į Lietuvos rinką uždraudė tiekti daugiau kaip 886 tonas (t) maisto produktų. Iš jų prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse uždrausta realizuoti daugiau kaip 584 t nesaugių maisto produktų, gamybos įmonėse sulaikyta ir į rinką neleista tiekti beveik 19 t nesaugių maisto produktų. Daugiausia tai buvo vaisiai, daržovės ir jų produktai (64,5 t), aliejus ir augaliniai riebalai (40 t), kava, arbata, kakava, gaminiai iš kakavos (29 t) ir kt.

Vykdant importuojamų į Lietuvą maisto produktų kontrolę, į šalį neleista įvežti beveik 43 t gyvūninių ir daugiau kaip 175 t negyvūninių maisto produktų bei 58 t pašarų. Daugiausia tai buvo rugiai, razinos, riešutai, taip pat žuvys ir jų gaminiai bei įvairi arbata ir maisto priedai. Visi uždrausti netinkami vartoti ar nekokybiški maisto produktai saugiai sunaikinti šiai veiklai patvirtintose ir griežtai kontroliuojamose utilizavimo įmonėse.

- Ar šalies gyventojai tapo atidesni rinkdamiesi maisto produktus?

- VMVT kasmet gauna ir ištiria per 2 tūkst. skundų. 2012 metais buvo užregistruoti 2477 vartotojų skundai, iš kurių 788 pasitvirtino. Pernai daugiausia skundų gauta dėl maisto produktų kokybės – pakitusio ar nebūdingo skonio, konsistencijos, kvapo ir pan. Jie sudarė 47 proc. visų pagrįstų skundų. Gyventojai daugiau skundėsi dėl higienos pažeidimų ir maisto produktų, kurių pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas. Tačiau sumažėjo skundų dėl ženklinimo pažeidimų.

Žmonės tampa vis pastabesni ir reiklesni, nesitaiksto su higienos taisyklių nepaisymo atvejais ir apie tai praneša. Raginame vartotojus būti akylesnius įvairių akcijų metu, kai vykdomas maisto produktų, kurių baigiasi tinkamumo vartoti terminas, nukainojimas. Būtina įvertinti tokių produktų išvaizdą, juslines savybes, perskaityti informaciją ženklinimo etiketėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"