TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vis iš naujo mokomės skaityti Konstituciją

2007 02 22 0:00
Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros profesorius Gediminas Mesonis
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ne vienas Konstitucinio Teismo sprendimas sukėlė audringų emocijų ir prieštaringų vertinimų. Visuomenė domisi šia institucija, stengiasi suvokti jos veiklą. Apie Konstitucinį Teismą, jo vietą valstybėje ir aktualiausius sprendimus "Lietuvos žinios" kalbasi su Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros profesoriumi Gediminu MESONIU.

- Kodėl tiek emocijų visuomenėje sukelia būtent šios institucijos sprendimai?

- Konstitucinis Teismas (KT) yra reikšminga mūsų valstybės institucija, turinti teisę ir pareigą oficialiai aiškinti svarbiausią valstybės teisės aktą - Konstituciją. KT sprendžia tokias bylas, kurių sprendiniai yra aktualūs visai valstybei. Todėl suprantama, kad tiek politinės ir visuomeninės organizacijos, tiek pavieniai asmenys neabejingi KT sprendimams, noriai juos komentuoja, išsako savas pozicijas ir ypač abejones. Kai taip gausu prieštaringų nuomonių, visuomenė pasigenda aiškumo ir reaguoja gana emocionaliai.

Deja, KT funkcijos suvokiamos ne visada tiksliai.

- Kai kurie KT kritikai teigia, kad šis teismas neturi funkcijos oficialiai aiškinti Konstituciją.

- Konstitucijos oficialus aiškinimas yra svarbiausia KT funkcija, sudaranti prielaidas užtikrinti teisės aktų konstitucingumo kontrolę. Kaip KT gali spręsti, ar aktas atitinka Konstituciją, jeigu ne jis aiškina Konstitucijos turinį? Akivaizdu, kad tik pasakęs, kaip suprasti tą ar kitą Konstitucijos nuostatą, KT gali pasakyti, ar koks nors įstatymas atitinka ją. Jeigu KT, kaip sako kritikai, neturi teisės oficialiai aiškinti Konstituciją, tai logiška būtų klausti, o kas tada turi vykdyti šią funkciją? Kas tas asmuo, institucija, kurios žodis dėl Konstitucijos turinio galutinis? Į ką turi kreiptis KT, kad sužinotų tikrąjį Konstitucijos turinį, be kurio jis negali vykdyti savo konstitucingumo kontrolės funkcijos? Žinoma, šie klausimai yra retoriniai, nes į juos tiek pasaulio konstitucinės justicijos doktrinoje, tiek Lietuvos teisėje yra atsakyta. Konstitucijas oficialiai aiškina konstitucinės justicijos institucijos, Lietuvoje tai - Konstitucinis Teismas.

- Kaip visuomenė turėtų reaguoti į Konstitucinio Teismo sprendimus?

- Bet kuri išsakyta nuomonė apie KT sprendimus turėtų demonstruoti, kad nuomonės reiškėjas išsamiai susipažino su byla ir suvokia to sprendimo juridinę galią. Manau, daugelio komentuotojų ir kritikų nuomonės sušvelnėtų, jeigu jie nuolat prisimintų, kad nepagarbiai kalba apie Lietuvos Respublikos vardu priimtą galutinį ir nebeskundžiamą KT sprendimą. Tad nepagarba tokiam sprendimui yra nepagarba Konstitucijai ir ją referendume priėmusiai tautai.

Beje, neretai išsakomi kritiniai teiginiai yra abejotino profesionalumo, kartais jau vien todėl, kad išsakomi akivaizdžiai, nesusipažinus su komentuojamos bylos turiniu. Neretai "diskusijose" "analizuojami" ne Teismo sprendimai ar pagrindimo argumentai, o trumpi žiniasklaidos pranešimai apie juos (neretai netiksliai perpasakojantys esmę), ir dar tolesni šaltiniai - jų komentarai.

Manau, visuomenė turėtų oriai reaguoti ne tik į pačius sprendimus, bet ir į žiniasklaidoje išsakomus kritinius komentarus. Ramumas ir orumas turėtų atspindėti suvokimą, kad tai sprendimas galutinis ir kitokio nebus, o kritinės pastabos - tik proto mankšta arba emocijos.

- Ar neturėtų KT, priimdamas sprendimus, atsižvelgti ir į visuomenės nuomonę?

- Tai būtų blogiausias valstybės raidos scenarijus, jeigu visuomenės apklausų rezultatai (t.y. visuomenės nuomonių kaita) darytų įtaką KT jurisprudencijai. Žinoma, KT turi matyti visą problemos aplinką, bet ją sprendžiant gali būti taikomas tik vienas instrumentas - Lietuvos Respublikos Konstitucija. Būtent jos nuostatos apsaugo KT nuo visuomenės nuomonių kaitos ar kitokios įtakos, įpareigojančios teisėjus priimti sprendimus vadovaujantis tik šalies Konstitucija.

- Neretai KT kaltinamas dėl politikavimo. Ar pagrįsti tokie kaltinimai?

- Visiškai nepagrįsti. Dažniausiai tokie priekaištai pasirodo tada, kai Teismas išsprendžia bylą ne taip, kaip kas nors norėjo ar tikėjosi. Jau minėjau, kad Konstitucija yra labai griežta teigdama, jog eidami savo pareigas teisėjai vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija (104 straipsnis).

- KT, pripažindamas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas antikonstitucinėmis, "savo iniciatyva" "leido" tęsti rinkimų kampaniją. Gal tai buvo jau kitos institucijos kompetencijos klausimas?

- Manau, KT pasielgė labai toliaregiškai. Įsivaizduokime, jei būtų pasielgta kitaip, jei KT būtų pripažinęs įstatymo nuostatas antikonstitucinėmis, bet nebūtų nieko nepasakęs apie jau įsibėgėjusios rinkimų kampanijos teisėtumą. Toks sprendimas sukeltų didelį teisinį neapibrėžtumą ir politinį chaosą. Akivaizdu, kad viena politikų grupė siūlytų stabdyti rinkimų kampaniją, kita primygtinai siūlytų ją tęsti. Tokiu būdu išrinktų savivaldybių tarybų veiklos ir sprendimų teisėtumas būtų ginčijamas neapibrėžtą laiką ir po rinkimų. Visuomenė patektų į nesibaigiančių politinių debatų ir teisinio neapibrėžtumo situaciją. O dabartinis KT sprendimas nepalieka jokio teisinio neapibrėžtumo. Pirma, Seimas turės koreguoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą taip, kad būtų numatytos galimybės asmenims dalyvauti rinkimuose ne tik partijų sąrašuose. Antra, dabar išrinktų savivaldybių tarybų įgaliojimų ir veiklos teisėtumas negalės būti ginčijamas.

- Daug diskusijų ir net nusivylimo sukėlė KT sprendimas, uždraudęs dvigubą pilietybę. Teismui pareikšta rimtų kaltinimų, kad toks sprendimas riboja mūsų išeivių teises. Kaip vertinate šį KT sprendimą?

- Kalbant apie dvigubos pilietybės problematiką reikėtų aiškiai skirti kelis aspektus, kurie nuolat suplakami, dėl to įsisiūbuojančiai diskusijai trūksta nuoseklumo.

Pirmiausia reikia akcentuoti, kad KT nėra ta institucija, kuri gali įteisinti ar panaikinti dvigubos pilietybės galimybę. Teismo išaiškinimas tik atskleidžia tikrąjį Konstitucijos turinį. Abejoju, ar tie, kurie, kaip sakote, "nusivylė" KT išaiškinimu, yra skaitę 1992 metų Lietuvos Konstituciją. Susipažinus su jos nuostatomis jokių iliuzijų dėl kitokio sprendimo neturėjo būti. Pacituokime Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnį, kuriame, be kita ko, teigiama, kad "niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis". Leiskite paklausti skeptikų, kaip jie įsivaizduoja, ką, jų nuomone, turėjo pasakyti KT, kai Konstitucijos nuostata tokia nedviprasmiška? Akivaizdu, kad šiuo atveju priekaištauti KT yra neteisinga tiek teisės, tiek politikos aspektu. Tai pati tauta referendume 1992 metais priėmusi Konstituciją uždraudė dvigubos pilietybės galimybę.

Taigi dvigubos pilietybės institutas (kaip masinis reiškinys) yra draudžiamas Konstitucijoje, todėl tai ne KT ar Konstitucijos interpretavimo "problema". Tai visai kitas aspektas, tai pačios Konstitucijos turinio klausimas. O dėl jo, dėl dvigubos pilietybės galimumo, diskusija dar tik prasideda. Šiuo metu visuomenėje yra daugiau emocijų ir politikavimo negu argumentų ir racionalių pasiūlymų. Ar tikrai reikia įteisinti dvigubą pilietybę? Ar verta dėl to "eiti" teisiškai sudėtingu ir politiškai komplikuotu intervencijos į konstitucinį reguliavimą keliu? Ką laimės ir ką pralaimės valstybė, apsisprendusi keisti Konstituciją ir įteisinti dvigubą pilietybę? Kokios bus politinės pasekmės, jei apsisprendus keisti Konstituciją paaiškėtų, kad nepavyksta (mūsų Konstitucijoje numatytas labai sudėtingas jos keitimo mechanizmas!) pakeisti galiojančių nuostatų, draudžiančių dvigubą pilietybę? Tai tik keli klausimai iš gausybės, kuriais gali ir turi būti išsamiai diskutuojama demokratinėje visuomenėje prieš priimant sprendimus. Kalbant apie šią problemą būtina akcentuoti tik tai, kad šioje situacijoje skuboti "apsisprendimai" ir hipertrofuotos pastangos juos įgyvendinti gali turėti reikšmingų pasekmių visuomenei ir valstybei. Todėl, manau, skubėti nėra jokios būtinybės. Esame demokratinė valstybė, tad visuomenė gali leisti aprimti emocijoms ir diskutuoti tiek, kiek reikės. Radus priimtinus sprendimus, juos įgyvendinti niekada nebus per vėlu.

- Kokia ateitis laukia Konstitucinio Teismo? Kaip jis turėtų "atrodyti" žvelgiant į valstybės raidos perspektyvą?

- Jeigu mūsų valstybės geopolitinis pasirinkimas (Europos Sąjunga ir NATO) bei demokratinis politinis režimas bus realija ir ateityje, tuomet ir mūsų KT, jo veikla ir sprendimai atkartos patirtį ir tendencijas, vyraujančias laisvuose ir demokratiniuose kraštuose. O ten jau seniai neabejojama tuo, kad tik Konstituciniai Teismai (JAV Aukščiausiasis Teismas) oficialiai aiškina Konstitucijas, ten jau seniai šių institucijų sprendimų galutinumas ir neginčijamumas yra pabrėžtinai gerbiamas tiek valstybės institucijų, tiek visuomenės. To nebuvo pasiekta per penkerius ar dešimtį metų. Jungtinėse Amerikos Valstijose konstitucinė justicija turi dviejų šimtų metų istoriją, daugelio Europos valstybių Konstituciniai Teismai aktyviai veikia jau daugiau nei penkias dešimtis metų. Taip turi būti ir bus Lietuvoje. Alternatyvos? Jos gali būti per daug niūrios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"