TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Visa naujoji kariauna

2012 03 27 6:00

Šiandien, Tarptautinę teatro dieną, pažvelkime į politinės scenos "aktorius". Protingas krašto vadovas jėgos struktūrų vadus ar ministrus renkasi ne pagal grožį. Pavyzdžiui, prezidentės Dalios Grybauskaitės paskirtų FNTT, GP, VSD, EM vadovų grožio perteklium tikrai neapkaltinsi. Būtų logiška manyti, kad jie parinkti pagal kompetenciją, patirtį, pelnytą autoritetą. Ar matote tai?

Iš tiesų: anksčiau būdavo ir žolė žalesnė, ir jausmai tikresni, ir vyrai visi - kaip mūrai, kaip lietuviški ąžuolai.

Dabar, kur bepažiūri, - menkystė ir tiek. Ir iš kur patarėjai, prezidentei kandidatus į svarbius postus siūlantys, tokių atranda? Nes juk niekas nepatikės, kad juos iš kokių pakampių ištraukia pati krašto vadovė, tarsi norėdama, kad jos, tikro vyro tarp menkystų gvardijos, impozantiško stoto ir plataus akiračio koks nors kelnėtas sutvėrimas nenustelbtų?

Vaizdelis lyg klasiko apdainuotame epe, kur "ant lauko pliko vos kelios pušelės apykreivės liko". Ar žvilgsnis nukryps į Vidaus saugumo departamentą (VSD), kur nuo 2010-ųjų pavasario triūsia fizikas Gediminas Grina, ar į Generalinę prokuratūrą (GP), kur panašiu metu atsirado inžinierius-elektrikas Darius Valys, ar į Energetikos ministeriją (EM), pagal susitarimą atiduotą kompiuterininkui Arvydui Sekmokui, ar nuo praėjusio penktadienio žmogumi be praeities Kęstučiu Jucevičium apdovanotą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), - vaizdelis tas pats, ir, pasak kito, jau šių dienų, klasiko - "nekoks".

Ant svarstyklių

Kad ir šiomis dienomis į FNTT vadovo kėdę, iš jos išmetus ilgamečiu darbu pavaldinių ir kolegų pagarbą pelniusius vidaus tarnybos generolą Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją majorą Vytautą Giržadą, sėdęs K.Jucevičius. Iš anksto įvardytas pagrindiniu pretendentu į postą ir surengtame konkurse nugalėjęs visą nulį konkurentų. Paskirtas paskutinę susikompromitavusio vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio darbo dieną. Nors R.Palaitis, kaip girdėjome, šioje situacijoje yra "ne prie ko". Bent jau jo teigimu, konkurso pabaigimas - vienas iš prezidentūroje sudaryto politinio susitarimo punktų.

Ankstesni vadovai, nešokę pagal įtakos veikėjų dūdelę ir dėl to apkaltinti - vadovaujantis prieštaringais melo detektoriaus parodymais - informacijos apie banko "Snoras" bankrotą nutekinimu (nors Seimo Antikorupcijos komisija tvirtina, kad įtarimai tokiu veikimu pirmiausia turėtų kristi ant GP ir vieno jos vadovų Dariaus Raulušaičio galvos), gali ramiai vardyti nuveiktus darbus. Dar dirbdami Kriminalinės policijos biure ir vėliau, vadovaudami FNTT, nagrinėdami nužudyto einant tarnybines pareigas saugumo karininko Vytauto Pociūno ir muitinės bei policijos pareigūnų, gynusių Lietuvos valstybės sieną ir jos nepriklausomybę Medininkuose, žudynių bylas, vykdydami korupcijos ir finansinių aferų, padariusių beveik milijardo litų vertės žalą valstybės biudžetui, tyrimus, jie smogė vadinamosios valstybininkų grupuotės, vis glaudesniu žiedu dabar supančios Simono Daukanto aikštę, interesams, užčiuopė ir identifikavo šį tinklą bei jo kolaborantus valstybės ir teisėsaugos institucijose. Dirbo - ir krito nelygioje kovoje su korumpuotu klanu, su kuriuo bandė kovoti ir nuo jo ginti valstybę bei piliečius.

Naujasis FNTT vadovas K.Jucevičius, išskėstais pirštukais ir įraudusiu veidu iššokęs iš tarnybos užkaborių, kol kas gali girtis tik jo paties neigiamais įtarimais pradanginus šimtą slaptų dokumentų - apie tai praėjusią savaitę oficialiai pranešė Seimo Antikorupcijos komisija. K.Jucevičius, beje, ir neneigia, kad tokie faktai buvo. Tik esą ne jo darbo metu, o gerokai anksčiau, kol dabartinis FNTT vadas darbavosi Utenos apskrities skyriaus viršininku ir apie karjerą sostinėje greičiausiai net nesvajojo.

Vienas ir vienintelis

Keista: dar visai neseniai, komentuodama V.Gailiaus ir V.Giržado atleidimą, prezidentė D.Grybauskaitė tvirtino, kad "FNTT vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių". Dabar, laimindama K.Jucevičiaus kandidatūrą, valstybės vadovė aiškina priešingai, kad keliamos abejonės nėra jokia kliūtis paskyrimui, nes jos esą neparemtos faktais.

"Girdėjau tik "galimai" ir "tariamai". "Galimai" ir "tariamai" komentuoti negaliu, o komentuoti galiu tik faktus. Dėl pačio paskyrimo: turi būti gautos visos pažymos apie patikimumą ir tai, atrodo, yra padaryta, kiek žinau", - aiškino prezidentė.

Pažymos iš tiesų gautos. Maža to - greitai, nes kas geriau gali žinoti apie K.Jucevičiaus patikimumą, jei ne pats K.Jucevičius. Juk būtent jis pasirašė raštą duomenis pateikusiai Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), kuriame konstatuota, kad FNTT neturi būsimąjį vadovą kompromituojančios medžiagos. Nuo šiol turbūt bet kuris ne pagal grožį, bet pagal kitas savybes renkamas pretendentas į postą galės pats rengti jį rekomenduojančias pažymas, ir tokie dokumentai bus laikomi pačiais patikimiausiais.

Kita vertus, fantasmagorija, įgyvendinta praėjusios savaitės pabaigoje, greičiausiai yra tik tęsinys proceso, pagreitį įgavusio 2010-ųjų pavasarį. Būtent tuo metu prezidentūra, visuomenei karštai pritariant, pakeitusi galutinai pasitikėjimą praradusius GP vadovą Algimantą Valantiną ir VSD šefą Povilą Malakauską mažai kam žinomais, neimpozantiškais, bet būsimų pertvarkų ir ateisiančio skaidrumo šviesuliais įvardytais Akmenės prokuratūros vadovu Dariumi Valiu bei kontržvalgybininku Gediminu Grina, rodė didelį interesą ir permainomis FNTT. Ir pratrūko pykčiu būtent tada, kai iš 9 pretendentų į FNTT vadovo postą buvo pasirinktas V.Gailius, o ne antroje vietoje likęs K.Jucevičius.

Pastarajam pretendentui, kuris, kaip dabar tvirtino ministras R.Palaitis, buvo "pats tinkamiausias kandidatas", buvo sudarytos visos sąlygos - net leista laikyti ne konkurso nuostatose numatytą anglų kalbos, bet rusų kalbos patikrinimą. Ir vis tiek neišėjo! 2010 gegužę, paaiškėjus, kad FNTT vadovo postą teisėtai užims V.Gailius, prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius - tas pats, kuris pastaruoju metu jau nebesislėpdamas diriguoja naujosios prezidentūros kariaunos paradui - išreiškė nedviprasmišką nuomonę, esą naujasis vadovas iš karto tampa "spekuliacijos įkaitu", o pokyčių FNTT jo paskyrimas neatneš, nes nepadės išspręsti šios institucijos problemų.

"Prezidentės manymu, FNTT užprogramuota susidurti su tomis pačiomis problemomis, nesvarbu, koks bus vadovas", - pareiškė jis.

Prie gražių ponų

FNTT nuo V.Gailiaus paskyrimo akivaizdžiai buvo tapusi ašaka gerklėje tiek prezidentūrai, sėkmingai perėmusiai kitų jėgos struktūrų įtakos svertus, tiek atsitiesusiems ir aplink Liberalų ir centro sąjungą susibūrusiems vadinamiesiems valstybininkams, per šią partijėlę sėkmingai atnaujinusiems įtakos žaidimus. Tuo labiau kad S.Daukanto aikštės rūmų pakeisti GP bei VSD vadovai lyg alaviniai kareivėliai vykdė tai, ką vis labiau stiprėjanti grupė sugebėdavo pateikti lyg S.Daukanto aikštės galutinį ir neskundžiamą sprendimą.

Sunerimti vertėjo jau tada, kai LŽ užfiksavo neseniai iš Akmenės į generalinio prokuroro postą svieste įsviesto D.Valio - to, kurį premjeras Andrius Kubilius savo bendražygiams apibūdino kaip visišką bejėgį, vargu ar sugebėsiantį ką nors nuveikti keičiant sustabarėjusią sistemą - susitikimą su "valstybininkų" grietinėlės atstovais atkampioje Vilniaus senamiesčio kavinėje.

Pačio mažiausio rajono menkutis prokuroras turėjo alpti iš laimės, atsidūręs tarp įtakingiausių veikėjų, iki šiol jo greičiausiai matytų tik per televizorių. Juk susitikime dalyvavo pats Konstitucijos dvasių vyriausiasis šamanas Egidijus Kūris, jo asmeninės tribūnos valdovė žurnalistė Rita Miliūtė, kitos žvaigždės. Sunerimti reikėjo ne todėl, kad Poligrafą Poligrafovičių Šarikovą iš nemirtingos Michailo Bulgakovo "Šuns širdies" savo povyza priminti galintis mažasis generalinis prokuroras pateko į tokią draugiją, bet todėl, kad jį po savo sparnu priglaudusi prezidentūra į šio susitikimo paviešinimą niekaip nesureagavo. Žinojo? Pritarė?

Netrukus pasipylę didžiojo prokuroro sprendimai, ir toliau laiminami iš S.Daukanto aikštės, - sujaukiant prokuratūros sistemą, atsikratant savo nuomonės apie prasidėjusius absurdus išdrįstančių pasisakyti pareigūnų, leidžiant toliau plėtotis sveiku protu nesuvokiamiems procesams teroriste verčiamos Eglės Kusaitės bei panašiose rezonansinėse bylose, - buvo lyg to svarbiausio susitikimo tąsa. Atvedusi iki FNTT sutriuškinimo.

Žmogus geromis akimis

Šioje brolijoje negalima nutylėti ir dar vieno išstypusio herojaus, ne mūsų, bet daktaro Gedimino Degučio pavadinto "žmogumi su gaidžio sindromu" - naujojo VSD vadovo G.Grinos. "Jo geros akys, o tokios struktūros vadovams ne visada tai būdinga", - ar toks apibūdinimas, balsavimo už kandidatą Seime dieną išsakytas tuomet dar liberalcentristams priklausiusio Žilvino Šilgalio, nėra pats aiškiausias rodiklis, kokių asmenų ieškota į svarbiausius jėgos struktūrų postus?

Tas žmogus su "geromis akimis" bent nesislapstė - jau prisistatydamas parlamentarams vienu svarbiausių būsimos veiklos prioritetų įvardijo santykio tarp sprendimo priėmėjo ir vykdytojo nustatymą. "VSD nėra nacionalinio saugumo politikos formavimo institucija. VSD turėtų vykdyti valstybės vadovo ir institucijų pavedimus", - patikino G.Grina. Tuo metu jam niekas neprieštaravo.

Netrukus naujasis VSD vadovas, beje, aktyviai remtas jau minėto prezidentės patarėjo J.Markevičiaus, praskleidė paslapties uždangą, parodydamas, kokius pavedimus vykdo. Prezidentei viešumoje tvirtai pasisakant už klano taikinyje atsidūrusią teisėją Neringą Venckienę, iš paskutinių jėgų bandančią apginti pedofilų išnaudotą mažutę dukterėčią, G.Grina Seime pareiškė, kad mirusio Drąsiaus Kedžio gerbėjus telkia ir aistras Garliavoje bei už jos ribų kursto su kriminaliniu pasauliu glaudžiai susiję asmenys. Jų, tai yra visuomeniniu judėjimu pasiskelbusių D.Kedžio rėmėjų, veiklą VSD esą atidžiai stebi. Tai buvo pirmas kartas, kai VSD taip prikišamai parodė aktyviai dalyvaujanti vadinamojoje pedofilijos byloje - gal dėl naujo vadovo nepatyrimo, nes jo pirmtakai iki tol tokį dėmesį aktyviai neigė.

Ir štai FNTT skandalo metu žmogus su "geromis akimis", bet, regis, vis stiprėjančiu "gaidžio sindromu" padarė viską, kad išgelbėtų "Snoro" skandale iki ausų įklimpusius GP vadus. Visą bėdą versdamas skubos tvarka nušalintiems pareigūnams. Pasiremdamas iki šiol teisinėje valstybėje negirdėta formuluote, kad tokioje situacijoje jis pats - G.Grina su "geromis akimis" - vadovautųsi "kaltumo prezumpcija".

"Trintukų" laikas

FNTT, VSD, GP - S.Daukanto aikštės, o gal ties ja susibūrusios įtakos grupės, atsikovotos struktūros. Kuo čia dėta EM paklausite, nes būtent energetikos ministras A.Sekmokas paminėtas šios apžvalgos pradžioje? Tas pats A.Sekmokas, kuris, lyg Kisa Vorobjaninovas iš Ilfo ir Petrovo "Dvylikos kėdžių", pradėjęs nuo agurko ir stiklelio degtinės (tai yra nuo viešai skelbtų pažadų minimaliomis sąnaudomis pertvarkyti energetikos sektorių), jau baigia prašvilpti kėdžių pirkimui - krašto energetinės nepriklausomybės įtvirtinimui - gautas lėšas?

Oi ne, tikrai ne todėl, kad jis, kaip ir jo broliai iš naujosios prezidentės kariaunos, negalėtų pretenduoti į "Misterio Visatos" titulą (nes dėl skonio, kaip žinia, nesiginčijama). Į kompaniją jis gerai tinka dėl akivaizdiems šeimininkams akivaizdžiai naudingų pastangų, nieko nesigaudant energetikos ūkyje (atleiskite, bet specialistai taip sako), šią sritį su visais milijoniniais pelnais paversti pavaldžia tai pačiai S.Daukanto aikštei - ar šalia jos susibūrusiems veikėjams. Kaip? Per karštligiškai, aktyviai, labiau nei Visagino atominės elektrinės ar suskystintų gamtinių dujų terminalo projektai stumiamą sumanymą įsteigti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą (IRT), ateityje valdysiančią visą krašto energetikos ir ryšių sistemą su milijoninėmis įplaukomis, kuriai vadovautų - kas? - prezidentės paskirtas kareivėlis.

"Didelė tikimybė, kad ši idėja atėjo būtent iš prezidentūros. Dar keletas tokių akcijų, ir A.Kubilių galima atleisti, Vyriausybę likviduoti, o ministerijas prijungti prie prezidentūros. O A.Sekmokas yra tiesiog "trintukas", aklas svetimos valios vykdytojas. Jį už tai D.Grybauskaitė ir giria, kad paraidžiui viską vykdo, nediskutuodamas, kam to reikia", - dar prieš pusmetį, kalbėdamas su LŽ, drąsiai prabilo dėl patirto spaudimo iš VEI vadovo posto pasitraukęs technikos mokslų daktaras Vytautas Miškinis.

Kuo nesinori tikėti

Nedailus, nekompetentingas, bet klusniai vykdantis. Regis, tokį skelbimą jau visai oficialiai galėtų platinti prezidentūra, jei ateityje ieškotų dar kokios institucijos vadovo. Ar S.Daukanto aikštės rūmai pasirinko tokią poziciją, siekdami dominuoti politinėje erdvėje? Tiek apžvalgininkai, tiek visuomenininkai vis garsiau prabyla, kad toks sprendimas būtų pats geriausias variantas - Lietuvai ir žmonėms. Arba bent lengviausiai suvokiamas.

Tačiau vis daugiau nuogąstavimų kelia sutampantys įvykiai, sprendimai ir juos įgyvendinti pasirinkti savo išore ir vidumi apgailėtinai atrodantys naujieji politinės scenos "aktoriai". Už kurių vis aiškiau šmėkščioja klanas. "Valstybininkai". Įtakos žaidėjai. Per menkystas vėl besiropščiantys - o gal jau sugrįžę? - į galios viršūnes.

"Visa tai, ką prezidentė iki šiol darė, taip pat ir skirdama minėtus pareigūnus, ir aš, ir daugelis žmonių buvome linkę vertinti kaip jos sprendimus, kurių tikslus ji suvokė geriausiai. Kaip fantazavau sau, tų aiškiai bevalių žmonių, tarkime, generalinio prokuroro, skyrimas įvyko, nes prezidentė patyrė didžiulį pasipriešinimą, ir jai teko pasirinkti pareigūnus iš žemesnių grandžių, kurie galbūt yra švarūs, dori. Ilgas pasitikėjimo laikotarpis leido blogiui taip giliai įsišaknyti, kad dabar esame pastatyti prieš faktą", - apie žlugusias iliuzijas skaudžiai LŽ kalbėjo Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė.

Aktyvi visuomenininkė tvirtino nuolatos ieškanti atsakymo, kodėl didžiulė euforija ir žmonių pasitikėjimas staiga virto mąstančiai visuomenės daliai nerimą keliančiu procesu. "Su savimi diskutuodama randu tik du atsakymus. Arba ji (prezidentė - aut.) yra šantažuojama, ir tuo labai norėčiau tikėti, nes visi esame nuodėmingi. Blogiausias variantas būtų, kad visas anksčiau girdėtas "valstybininkų" puolimas tebuvo paprasčiausiai suvaidintas, siekiant paneigti kylančius įtarimus, kad ji nelaisva. Tačiau tuo dar nenoriu tikėti", - kalbėjo tiesiu žodžiu garsėjanti signatarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"