TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Visagalė valstybės užsakymų trauka

2007 12 12 0:00
Visuose konkursuose statyti krantines bei valyti uosto kanalą Klaipėdos uoste dalyvauja ir paprastai laimi "Klaipėdos hidrotechnika". P.Jurgutis norėtų, kad tik jo valdomos įmonės gautų pelningiausius užsakymus.
LŽ archyvo nuotraukos

Pajūryje jau niekas nesistebi, kad konkursus dėl pelningiausių valstybės užsakymų laimi uostamiesčio verslininko Pranciškaus Jurgučio kontroliuojamos įmonės. Tuose pačiuose konkursuose dalyvauja net kelios jam priklausančios bendrovės. Tačiau apžiojus didelį kąsnį sunku jį sukramtyti.

Žuvų aukciono pastatas Žvejų uostelyje, nauja už Šengeno programos lėšas iškilusi užkarda, uosto akvatorijos gilinimas ir krantinių statyba, akmeninė buna ties Palangos tiltu, paplūdimių papildymas smėliu, Ignalinos atominės elektrinės senų statinių griovimas, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugyklų montavimas, Nemuno prieplaukų statyba, Klaipėdos gatvių rekonstrukcija. Tai tik dalis per pastaruosius kelerius metus atliktų ir vis dar atliekamų darbų, kurių generalinis rangovas - UAB "Klaipėdos hidrotechnika" arba UAB "Klaipėdos keliai". Abi jas per kitas bendroves valdo žinomas Vakarų Lietuvos verslininkas P.Jurgutis.

Šiemet iš penkių uostamiesčio savivaldybės skelbtų konkursų keturis laimėjo "Klaipėdos keliai". Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste karaliauja "Klaipėdos hidrotechnika" - šiais metais ji pasirašė tris 25 mln. litų vertės sutartis vien tik akvatorijai gilinti. Prieš kurį laiką šioje rinkoje būta dar vieno žaidėjo - statybos įmonės "Lokys". Tačiau po ilgų konfliktų ir užsitęsusių bylų ši įmonė tapo paklusnia "Klaipėdos hidrotechnikos" subrangove.

Praėjusiais metais "Klaipėdos hidrotechnika" rado dar vieną pajamų šaltinį - smėlio vežimą į paplūdimius. Sunkvežimiais iš karjerų buvo atvežta 40 tūkst. kubinių metrų smėlio, kurį beveik visą į jūrą nuplovė pernai gruodį siautusi audra. Tačiau bendrovė už darbus gavo 4,5 mln. litų. Pagal Pajūrio tvarkymo programą, į paplūdimius reikės atgabenti dar 120 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Išrinktųjų grupė

Formaliai tiek "Klaipėdos hidrotechnika", tiek "Klaipėdos keliai" konkursus laimi pasiūliusios mažiausią darbų kainą. Nors kartais nugalėti "leidžiama" su Klaipėdos meru Rimantu Taraškevičiumi siejamai UAB "Konsolė" bei kadaise tam pačiam P.Jurgučiui iš dalies priklausiusiai UAB "Hidrostatyba". Pastaroji paprastai "Klaipėdos hidrotechniką" samdo subrangos darbams atlikti, o ši iš "Hidrostatybos" perka žvyrą ir smėlį.

Viešais vadinamuose konkursuose ketinantys dalyvauti verslininkai, nepriklausantys "išrinktųjų" grupei, neslepia, kad sulaukia rekomendacijų nesivaržyti dėl užsakymų. Jei atsiranda nepaklūstančiųjų, paleidžiama teismų karuselė. Konkursų rezultatai apskundžiami, todėl juos laimėjusieji, kol nagrinėjamos bylos, negali dirbti, negauna pajamų, o užsakovai patiria nuostolių. Tačiau konkursų organizatoriai nelinkę girdėti kalbų, esą jų dalyvius galėjo kaip nors paveikti P.Jurgutis arba jam pavaldžių įmonių vadovai.

Kita vertus, dvi, nors ir labai stiprios bendrovės, nepajėgia susidoroti su užduotimis, nespėja laiku atlikti visų užsakymų. Kenčia uostas, negalintis eksploatuoti krantinių, miestiečiai, negalintys važiuoti naujomis gatvėmis.

95 proc. "Klaipėdos hidrotechnikos" akcijų iš Valstybės turto fondo už 11 mln. litų "Hidrostatyba" įsigijo 1999-aisiais. Tačiau po ketverių metų, 2003-iųjų gegužę, kaip spėjama, susipykus pagrindiniams "Hidrostatybos" akcininkams P.Jurgučiui ir Jonui Dumašiui, verslininkai bendroves pasidalijo.

Ragino pasitraukti

Apie atvirus raginimus nedalyvauti Klaipėdoje rengiamuose konkursuose kalbėjo UAB "Kauno keliai" generalinis direktorius Ramūnas Šilinis. Mėginimą patekti į uostamiesčio rinką jis vadina itin skausmingu.

"Kauno keliai" dalyvavo viešame konkurse asfaltuoti Klaipėdos gatves. R.Šilinio teigimu, P.Jurgutis, sužinojęs, kad ši įmonė varžysis konkurse, esą patarė neiti į Klaipėdą. "Pas mane atvyko "Klaipėdos kelių" vadovas ir akcininkas, per pokalbį leido suprasti, kad geriau tame konkurse nedalyvaučiau", - LŽ sakė R.Šilinis.

Bendrovė "Kauno keliai" konkurse vis dėlto dalyvavo, už gatvių asfaltavimą pasiūlė 2 mln. litų mažesnę kainą ir buvo pripažinta jo nugalėtoja. Tačiau savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos išvadas "Klaipėdos keliai" apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Jo nutartimi, kol vyko teisminiai ginčai, konkursas buvo sustabdytas. Dingstis - rekomendacinio pobūdžio savivaldybės reikalavimas dėl dalyvių grynojo pelno.

"Iš pradžių nesupratome, ką reiškia ši sąlyga. Ją galima suprasti dvejopai. Ar pelningai dirbti turėjome trejus metus bendrai ar atskirai? Dėl to konsultavomės net su kalbininkais. Tik vienus metus "Kauno keliai" turėjo nedidelių nuostolių. Bendri rezultatai buvo teigiami, todėl nekilo abejonių dėl mūsų galimybės laiku atlikti visus užsakymus", - aiškino R.Šilinis.

Tačiau teismas priėmė P.Jurgučio įmonei palankų sprendimą - "Kauno keliai" neatitiko konkurso sąlygose keltų reikalavimų, rangos sutartis buvo pasirašyta su "Klaipėdos keliais".

Iš uosto siurbia milijonus

Vienas pagrindinių "Klaipėdos hidrotechnikos" darbdavių -Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija. Ji skelbia konkursus valyti uosto akvatoriją ir statyti naujas krantines. Formaliai ir čia viskas teisėta. Kuo dėti užsakovai, jei konkursuose dalyvauja tik viena kompanija arba pasiūliusi mažiausią kainą juos laimi?

KVJU direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas tvirtino, kad dėl to jis dar 2004 metais konsultavosi Konkurencijos taryboje. Tąkart esą buvo gautas atsakymas, kad viskas teisėta ir teisinga.

"Akvatorijos valymo konkurse, kuriame dalyvavo 10 rangovų, "Klaipėdos hidrotechnika" pasiūlė atlikti darbus, kurių vertė maždaug 25 mln. litų. Antroje vietoje likusi kompanija norėjo gauti 50 mln. litų, o daugiausia už tą patį darbą reikalauta 90 mln. litų. Akivaizdu, kad "Klaipėdos hidrotechnikos" siūlymas priimtiniausias", - LŽ sakė

S.Dobilinskas.

Uosto specialistai apskaičiavę, kad pakilus sąnašų uosto kanale valymo įkainiams būtų naudingiau turėti nuosavą žemsiurbę, o ne samdyti rangovus, tad "Klaipėdos hidrotechnikai" iš šio sektoriaus galiausiai teks traukis. Tačiau negreitai. Mat tokio laivo statybos truks ne vienus metus, todėl S.Dobilinskas kol kas atmeta priekaištus, esą žemsiurbę buvo galima pirkti anksčiau, taip neleidžiant pelnytis "Klaipėdos hidrotechnikai".

"Prieš kelerius metus turėti nuosavą žemsiurbę neapsimokėjo, nes dugno valymo sąnaudos buvo palyginti nedidelės - po 6-10 litų už kubinį metrą. Tačiau sąnaudoms augant, taip pat artėjant Šventosios uosto atstatymo darbams, išaugus akvatorijų gilinimo mastams gretimuose uostuose, tas agregatas mums tapo būtinas. Jam skirsime apie 50 mln.litų, laivas turėtų būti statomas apie 1,5-2 metus", - kalbėjo S.Dobilinskas.

Nuostoliai - per teismus

Dėl "Klaipėdos hidrotechnikos" yra nukentėjusi laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė". Kai Vokietijos įmonė "Josef Mobius" laimėjo KVJU direkcijos skelbtą rangos konkursą dėl 82-89 uosto krantinių statybos, kurių operatorius yra "Klaipėdos Smeltė", "Klaipėdos hidrotechnika" kreipėsi į teismą. Ji konkurso laimėtoją apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai, vėliau ir Klaipėdos apygardos teismui dėl formalumo. Teigta, kad Vokietijos įmonė, pažeisdama konkurso nuostatus, nepateikė Lietuvoje legalizuoto statybos darbų atestato. Tik po kurio laiko paaiškėjo, kad šis reikalavimas tebuvo rekomendacinio pobūdžio. Dėl bylinėjimosi krantinės darbų pabaiga vėlavo metus.

Naujai statomų krantinių operatorė "Klaipėdos Smeltė", ketinusi įrengti konteinerių terminalą, nusipirko krovos technikos, investavo į technologijas, tačiau numatytu laiku terminalo eksploatuoti negalėjo pradėti. Bendrovė patyrė kelias dešimtis milijonų litų nuostolių.

Visur nebespėja

Dėl didelio noro laimėti beveik visus konkursus į spąstus pakliuvo ir patys "Klaipėdos keliai". Keliais mėnesiais ilgiau užtruko vienos iš trijų uostamiesčio transporto arterijų - Tiltų gatvės - rekonstrukcija, kurią atlieka ši bendrovė. Puse lūpų kalbama, jog dėl daugybės vienu metu įgyvendinamų projektų "Klaipėdos keliai" pritrūko darbuotojų.

Tačiau įmonės vadovas Juozas Rukšėnas tokius įtarimus atmeta. "Per metus atliekame darbų, kurių vertė daugiau kaip 40 mln. litų, todėl esame pajėgūs imtis bet kokių užsakymų", - atrėmė priekaištus jis.

Be šio objekto, "Klaipėdos keliai" rekonstruoja M.Mažvydo pėsčiųjų alėją, su naujuoju Šiaurės prospektu susikertančią Pievų gatvę, pertvarko uosto geležinkelių kelius, kloja asfalto dangą keliuose uostamiesčio gatvių ruožuose, atlieka dar keletą komercinių užsakymų.

"Klaipėdos kelius" P.Jurgutis įsigijo 2004 metais. Už 70 proc. privatizuojamos įmonės akcijų paketą šio verslininko valdomas Pajūrio investicijų centras (PIVC) Klaipėdos savivaldybei sumokėjo 8,256 mln. litų. Netrukus po šio sandorio 30 proc. "Klaipėdos kelių" akcijų PIVC pardavė Adolfinai Kubilienei, kuri vėliau akcijas perleido "Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybai". Pastaroji įmonė taip pat priklauso PIVC, kuriame dirba tik du žmonės, o P.Jurgutis - šios bendrovės prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"