TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Visame krašte meldžiama lietaus

2009 04 28 0:00
Per gaisrą, kilusį Varėnos rajono Marcinkonių kaime, išdegė 30 hektarų miško paklotės.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pavasarinei sausrai užtrukus vis labiau įsisiautėja miškų ir durpynų gaisrai, miestų gyventojai kenčia dėl normas viršijančio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis. Lietaus išsiilgę žemdirbiai skundžiasi, kad nedygsta javai.

Lietuvoje užsibuvęs anticiklonas ir drėgmės stoka krečia vis daugiau eibių. Pastarąjį kartą lijo tik balandžio pradžioje, šią savaitę sinoptikai taip pat nieko paguodžiamo neprognozuoja. Dėl sausų pavasario orų padidėjo miško gaisrų grėsmė, beveik trečdalyje mūsų krašto ji jau peržengė ketvirtąją - didelio pavojingumo - ribą.

Siautėja ugnis.

Kai sausa, o žolė dar neatžėlusi, susidaro itin palankios sąlygos kilti gaisrams. Ugniagesiai jau nuo sekmadienio plušėjo Jurbarko rajono Kalnėnų miške. Čia degė apie 40 hektarų privačiam asmeniui priklausančio jaunuolyno. Į pagalbą ugniagesiams ir miškininkams atskubėjo 150 Tauragės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono karių.

Vakar ugniagesiai dar darbavosi ir Varėnos rajono Marcinkonių kaime. Per gaisrą, kilusį sekmadienio popietę, išdegė apie 30 hektarų miško paklotės. Anot Varėnos urėdo Prano Celevičiaus, ugnis įsiplieskė iškart dviejose vietose, abipus Aklaežerio pažintiniame take esančio liepto. "Spėjama, jog tai padegimas. Tyčinis ar ne, nepavyko nustatyti", - teigė urėdas. Kad brandus miškas visiškai nesudegė, apsaugojo tai, jog jis yra palyginti retas, ugnis negalėjo persimesti į medžių viršūnes.

Viršija normas

Miestų gyventojams tampa vis sunkiau kvėpuoti. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Zitos Šilienės, pastarosiomis dienomis kietųjų dalelių koncentracija ore daugelyje krašto miestų viršijo leistinas normas pusantro karto. Didžiausias jų kiekis užfiksuotas Šiauliuose - 82 mikrogramai kubiniame metre (ribinė norma - 50 mikrogramų kub. m).

Tačiau šiemet oro tarša mažesnė nei ankstesniais metais, kai normos buvo viršijamos net 2,5 karto. Pavyzdžiui, 2004-aisiais kietųjų dalelių koncentracija ore Vilniuje buvo pasiekusi net 202, 2005-aisiais - 196 mikrogramus kubiniame metre. Šiemet sostinėje didžiausias fiksuotas dydis - 71. Anot specialistų, teigiamus pokyčius mieste galėjo lemti dėl krizės sumažėję statybų mastai ir transporto srautai. Balandį Vilniuje kietųjų dalelių koncentracija buvo net mažesnė nei nedideliuose miestuose. "Greičiausiai tai lėmė geresnė sostinės gatvių priežiūra. Kitur po žiemos jos buvo valomos vangiau", - sakė Z.Šilienė.

Vertėtų pasisaugoti

Sinoptikai kol kas neprognozuoja, kada anticiklonas atsitrauks. Lietaus greičiausiai nebus dar visą savaitę, tad oro tarša ir toliau viršys normas. Ir ypač - jei įsismarkaus durpynų ar miškų gaisrai. "Savivaldybės, norėdamos sumažinti taršą, turėtų negailėti pinigų gatvėms plauti. Geriausia tai daryti anksti rytą, kai dalelių koncentracija ore dar nėra labai didelė", - aiškino Z.Šilienė. Anot jos, tarša itin padidėja per rytinį ir vakarinį piką, truputį sumažėja popietinėmis valandomis, kai šiek tiek sustiprėja vėjas, išsklaidantis kietąsias daleles.

"Žolė dar nesužėlusi, medžių lapai neišsprogę, todėl nėra natūralių uždangų, kurios sumažintų dalelių sklaidą. Išėjus pasivaikščioti reikėtų vengti vietų, kur yra atviras gruntas, ieškoti nutolusių nuo gatvių, arčiau parkų, miškų, vejos", - patarė Z.Šilienė.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė ragino labiau saugoti vaikus, senyvo amžiaus žmones, lėtinėmis ligomis sergančius asmenis. Pasak jos, kai padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija, darželinukų verčiau nevesti į lauką, o kūno kultūros pamokas mokyklose rengti patalpose. Apskritai reikėtų vengti didesnio fizinio krūvio, sunkių darbų atvirame ore. "Tuomet kvėpuojama intensyviau ir prie teršalų prilipę kancerogenai, virusai, bakterijos patenka giliau į organizmą", - pabrėžė A.Razmienė.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad esant 50-100 mikrogramų kubiniame metre kietųjų dalelių koncentracijai galimos ūmios kvėpavimo sistemos ligos: kosulys, bronchitas, bronchinės astmos paūmėjimas. Esant 100-150 mikrogramų kubiniame metre koncentracijai, labai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, dar didesnė tarša gali paskatinti vėžinių ligų atsiradimą.

Nedygsta javai

Itin sausas pavasaris kelia nerimą ir žemdirbiams. "Prieš dvi savaites laukuose pasėjau miežius, bet jie iki šiol nedygsta. Pakapstęs žemę pamačiau, kad sėjamosios išberti grūdai nė trupučio nepabrinkę", - LŽ pasakojo netoli Marijampolės ūkininkaujantis Jonas K.

Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės biuro konsultantas Juozas Isoda teigė, jog tokių atvejų ne tik Sūduvos krašte, bet ir visoje Lietuvoje labai daug. "Augalams dygti trūksta drėgmės. Tad tie, kurie pasėjo anksti, šiemet išlošė, o sėjusiųjų vėliau laukai tebėra kaip ką tik po sėjos - sėklos dirvoje sausos tarsi sandėlyje. Jei palytų iki gegužės vidurio, javai spėtų sudygti, ir tai beveik neturėtų įtakos derliui", - dėstė jis. Pasak konsultanto, dėl drėgmės stygiaus lėtesnė ir žiemkenčių vegetacija, kai kur jų plotai net gelstelėję. "Tačiau taip atsitiko daugiausia dėl ūkininkų neapdairumo. Tikėdamiesi lietaus jie patręšė žiemkenčių plotus, bet nelyjant jie pagelto. Tačiau žiemkenčiai atsigaus, kai tik gaus drėgmės", - sakė pašnekovas.

Ankstesniais metais tokiu metu į žaliuojančias pievas jau būdavo išgenami gyvuliai. Šiemet laukai vis dar rudi - žolei atsigauti po žiemos taip pat labai trūksta drėgmės. Todėl vėluos ir ganiavos pradžia. "Nieko baisaus kol kas neatsitiko. Bet jei dar dvi savaites nelis, pasekmės bus tikrai blogos", - pabrėžė konsultantas.

Parengta pagal LŽ korespondentų Aistės STANKEVIČIENĖS, Kazio KAZAKEVIČIAUS ir Ritos KRUŠINSKAITĖS pranešimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"