Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Visi būsime e. ligoniai

 
2017 07 20 11:00
Aurelijus Veryga pabrėžė, kad gydymo įstaigoms duotas aiškus ženklas – kelio atgal nėra. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos e. sveikatos sistemai pasiekus finišo tiesiąją, administravimą iš jai gyvybę suteikusio VĮ Registrų centro nuspręsta perduoti Valstybinei ligonių kasai. Nors tikimasi optimizuoti e. sveikatos veiklą, perdavimas gali būti nei pigus, nei sklandus.

Teoriškai jau nuo kitų metų kovo 1-osios visos gydymo įstaigos privalės prisijungti prie e. sveikatos – valstybės elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos. Kaip vakar pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, gydymo įstaigoms duotas aiškus ženklas – kelio atgal nėra. Kad procesai vyktų dar sklandžiau, žadama numatyti pažangių gydymo įstaigų finansinio skatinimo mechanizmą.

Kiek tam ketinama skirti lėšų ir kaip pažangieji bus skatinami, paaiškės jau netrukus, iki rugsėjo 15-osios. Iki tos dienos, kaip tikina Valstybinės ligonių kasos (VLK) laikinasis direktorius Aurimas Baliukevičius, bus atlikta sistemos perėmimo darbų analizė ir parengtas perėmimo planas. Vyriausybės sprendimu e. sveikatos administravimą VLK nurodoma perimti nuo kitų metų liepos 1 dienos.

Uoliuosius skatins

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos priežiūros išteklių valdymo departamento direktorė Justina Jaruševičienė teigė, jog vienas būdų padaryti minėtą procesą sklandesnį – skatinti gydymo įstaigų vadovus, kurių kintamoji atlyginimo dalis susieta su tuo, kaip jų vadovaujama įstaiga naudojasi e. sveikatos sistema. Papildomų lėšų, anot A. Baliukevičiaus, bus ieškoma Privalomojo sveikatos draudimo biudžete. Ten pat tikimasi rasti 1 mln. eurų techninei įrangai atnaujinti ir interneto ryšiui sustiprinti. Technologijų atsilikimas, ypač regioninėse gydymo įstaigose, yra viena priežasčių, trukdančių e. sveikatos sistemai veikti visu pajėgumu. Nors, anot J. Jaruševičienės, net toli pažengusiose šalyse bent 5 proc. receptų toliau rašomi ranka. Todėl siekiama, jog Lietuvoje 2020 metais bent 80 proc. receptų būtų elektroniniai.

Jonavoje esančios „Achemos“ poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja, šeimos gydytoja Daina Vidmantė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad jų poliklinika, kaip privati gydymo įstaiga, yra prisijungusi prie e. sveikatos sistemos ne tiesiogiai, o perka šią paslaugą iš tarpininko. Kol kas ji neturi galimybės visa apimtimi naudotis e. sveikatos sistema, nes negali keistis duomenimis su kitomis gydymo įstaigomis – sistemoje mato tik kai kurių gydymo įstaigų informaciją apie savo pacientus. Todėl medikė tvirtino labai lauksianti kovo 1 dienos, kai prie minėtos sistemos prisijungs visos gydymo įstaigos.

Pirma nutarė, dabar skaičiuos

Šiandien „Achemos“ poliklinikos gydytojai sėkmingai naudojasi e. sveikatos sistema išrašydami ligoniams elektroninius receptus. Jie tikrai nemano, kad tai sudėtinga ar daug laiko reikalaujanti procedūra. Pacientai taip pat jau įprato naudotis elektroniniais receptais ir yra patenkinti. Vienintelė bėda, pasak gydytojos D. Vidmantės, kad e. sveikatos sistema kartais sutrinka, kai jos administratorius diegia atnaujinimus. Tačiau taip nutinka nedažnai.

Sutrikimų gali padaugėti perkeliant e. sveikatos sistemos administravimą. Tačiau ministras A. Veryga viliasi, jog Registrų centras, nepaisydamas įtampos viešojoje erdvėje, „sklandžiai perduos, o Valstybinė ligonių kasa sklandžiai perims sistemą“.

VLK laikinasis direktorius A. Baliukevičius planuoja, kad sistema bus perimama su visa dabar veikiančia infrastruktūra, tad kainuos tik įrangos nugabenimas į kitas patalpas. „Perimame tai, kas sukurta ir nupirkta. Manome, jog papildomų išlaidų tikrai nebus“, – vylėsi A. Baliukevičius.

Pasak Dainos Vidmantės, šiuo metu vienintelė bėda, kad e. sveikatos sistema kartais sutrinka, kai jos administratorius diegia atnaujinimus./Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

Tačiau VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius abejoja, ar viskas vyks lengvai ir sklandžiai. „Sistema – ne kompaktinis diskas, jo neįrašysi ir nenuneši“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino A. Bagdonavičius. Jis pasakojo, kad Registrų centras e. sveikatos sistemos administratoriumi paskirtas žlugus ankstesniems projektams. Buvo ieškoma institucijos, kuri ne tik imtųsi atsakomybės, bet ir galėtų prisidėti tiek savo kompetencija, tiek įranga. 5,9 mln. eurų, atseikėtų e. sveikatos sistemai iš naujo sukurti, nepakako. Todėl Registrų centras skyrė dalį turėtų licencijų ir reikiamos infrastruktūros.

„Dabar reikėtų įvertinti, ką VĮ Registrų centras naudoja ir kitose sistemose. Taip lengvai visko negalėsime išimti ir atiduoti. Pavyzdžiui, yra duomenų perdavimo tinklas. Visoje Lietuvoje turime sukūrę žiedą, kuris užtikrina, kad jeigu kyla sutrikimų vienur, informacija gali pasiekti iš kitur. Panaudojome tai, kas sukurta anksčiau. Atiduoti to, kas yra mūsų dalis, negalėsime“, – dėstė Registrų centro direktoriaus pavaduotojas. Anot jo, naujas administratorius turės sukurti ir naujas sąsajas, nes dabar sistema susieta su 30 įvairių valstybės institucijų sistemų. Reikės naujų sutarčių ir su gydymo įstaigomis, farmacijos įmonėmis.

„Be to, e. sveikatos sistema kurta naudojant ES lėšas. Ji, kaip ir visi kiti europiniai projektai, tam tikrą laiką turi veikti toje aplinkoje, kurioje buvo sukurta. Neaišku, ar perkėlę e. sistemą nesulauksime pretenzijų dėl netinkamo ES lėšų panaudojimo“, – pabrėžė A. Bagdonavičius.

Perkelti, bet neišjungti

VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojas dvejoja, ar bus pasiekas ir kitas tikslas – optimizuoti administravimo sąnaudas. Iš dabar metams skiriamų maždaug 2 mln. eurų darbo užmokestis sudaro 648 tūkst. eurų, kitos išlaidos – sistemos palaikymo mokesčiai. Dar kelerius metus reikės pirkti „Oracle“ licencijas, nuolat atnaujinti saugumo licencijas, mokėti už elektros energiją, interneto ryšį ir t. t.

Tačiau sunkiausia užduotis – perkelti e. sveikatą nesutrikdant jos veiklos. „Perduodant sistemą VLK ji turės veikti visu pajėgumu. Nebus dviejų sistemų. Vadinasi, reikės ją išjungti, perduoti tai, ką galime perduoti. Naujasis administratorius turės iš naujo sukurti tas jungtis, kurios buvo mūsų sistemoje, ir vėl ją paleisti. Manome, jog tai ne mėnesį ir ne du, o ilgą laiką truksiantis darbas. Kaip reaguos gydymo įstaigos, kurioms nurodyta prievolė dirbti, nors jos neturės darbo įrankio?“ – stebėjosi A. Bagdonavičius.

Įgavo pagreitį

Daugiau kaip dešimtmetį „tik popieriuje“ funkcionavusi e. sveikata dabar „įgauna pagreitį“ – šiuos ministro A. Verygos žodžius papildo VĮ Registrų centro statistika: elektroninių medicininių įrašų skaičius sistemoje padidėjo nuo 15,6 tūkst. per mėnesį (2016 metų birželį) iki 157 tūkstančių (šiemet birželį), e. receptų – nuo 6 tūkst. iki 157 tūkstančių. Iš maždaug 600 viešojo gydymo įstaigų e. sveikatos sistema jau naudojasi 320. Apie 100 jų prisijungė šių metų antrąjį ketvirtį.

Įsibėgėjančios e. sveikatos kūrėjams atrodo keistoka, kad apie ketinimus keisti sistemos administratorių pranešta anksčiau, negu įvertintos jos perkėlimo galimybės ir suskaičiuotos išlaidos. Gali būti, jog perkeliant sistemą ant kitos institucijos pečių optimizavimo pastangos nederės su tikslu turėti sklandžiai veikiančią ir vartotojams priimtiną sistemą.

Tačiau SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo departamento direktorė J. Jaruševičienė suskubo patikinti, kad ilgainiui e. sistema „taps įprasta naudotis, kaip dabar, pavyzdžiui, elektronine bankininkyste ar išmaniosiomis programėlėmis“. Anot ministerijos valdininkės, e. sveikata sukurta ir veikia, bet prireiks pastangų, kol visi pajus jos vertę ir įgus naudotis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"