TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Visiems vaikams reikalinga šeima

2013 02 26 6:00
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) vicepirmininkas socialdemokratas Edvardas Žakaris viliasi, kad didesnės išmokos išplės likimo nuskriaustų ir tėvų globos netekusių vaikų galimybes gyventi tikrose šeimose. 

- Įregistravote Išmokų vaikams įstatymo pataisą, kuria siūlote padidinti išmoką vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje. Kodėl ėmėtės tokios iniciatyvos ir kokios naudos tokia pataisa duos?

- Taisyti įstatymą paskatino šeimų, globojančių be tėvų likusius vaikus, raginimai. Išmokos, kurias valstybė skiria šeimose globojamiems ar globos institucijose augantiems vaikams, nesikeičia nuo 2009 metų. Šiuo metu tai yra 520 litų per mėnesį. Tačiau už šeimynose (pagal įstatymą šeimyna - pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris globoja šešis ir daugiau vaikų šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika - red.) globojamus vaikus valstybė moka dvigubai daugiau - 1040 litų per mėnesį. Globojantieji vaikus šeimose jau seniai skundžiasi, kad 520 litų per mėnesį vaiko, ypač vyresnio amžiaus, išlaidoms padengti nepakanka. Todėl šią išmoką siūlome padidinti iki 780 litų.

Vieno vaiko išlaikymas globos institucijoje valstybei kainuoja apie 2,5 tūkst. litų per mėnesį. Vaikus globojančių šeimų tėvai teisingai tvirtina, kad išmokų sureguliavimas gali gerokai sumažinti nepilnamečių skaičių tokiose įstaigose ir padėti jiems susirasti tikrąją šeimą.

- Ar nekilo minčių išmoką diferencijuoti pagal vaiko amžių?

- Dirbdamas Seime pirmą kadenciją (2004-2008) tokį projektą buvau parengęs. Skirtingo dydžio išmokas siūliau mokėti vaikams iki 7, 14 ir 18 metų. Juk natūralu, kad mažesniam vaikui išlaikyti pinigų reikia mažiau nei vyresniam. Tačiau tuomet Vyriausybė atsakė neturinti lėšų tokioms pataisoms įgyvendinti. Šįkart nesiūliau didinti išmokų pagal vaiko amžių, tik pačią išmoką. Ateityje, pagerėjus ekonomikos situacijai, manau, šeimoms mokamos išmokos galėtų susilyginti su tomis, kurias gauna šeimynose gyvenantys vaikai.

- Kiek reikės valstybės biudžeto lėšų tokiai įstatymo pataisai įgyvendinti?

- Per metus - maždaug 5 mln. litų. Manau, dėl tokios sumos biudžetas pernelyg neišseks. Be to, jei globos įstaigose gyvenančių vaikų pradės mažėti, šis skaičius bus mažesnis. Labai dažnai skaičiuojame tik pinigus ir visai negalvojame, kaip geriau yra vaikui. O paskui stebimės, kodėl jie užaugo blogi, kad didėja nusikalstamumas. Vargu ar kas drįstų ginčytis, kad vaikas laimingiausias yra tikroje šeimoje.

- Pats turite penkis vaikus. Ar juos augindamas jų poreikiams kas mėnesį galėjote skirti po 500 litų?

- Buvo kitokia situacija, net lyginti negalima. 1975-1979 metais, kai augo pirmieji sūnūs, nebuvo pavojaus netekti darbo, pajamų. Net iš menkai kvalifikuoto darbo visi kažkaip pragyveno. Tiksliai neprisimenu, bet tuomet vaikams pakako maždaug po 130 rublių.

- Kodėl įstatymo pataisą teikiate jūs, ŠMKK narys, o ne Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovai?

- Čia jau rinkėjų valia - ką jiems skauda, į tai ir reaguoju. Esu teikęs ir su žemės ūkiu, ir su farmacija susijusių įstatymų pataisų.

- Praėjusią savaitę ŠMKK, kuriame dirbate jau trečią kadenciją, buvo kalbėta apie Švietimo ir mokslo ministerijos palaimintą sprendimą palengvinti valstybinės kalbos abitūros egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

- Laikausi pozicijos, kad vienus metus lengvatos galėtų galioti. Pažiūrėsime, kaip bus. Suprantama, lengvatų laikotarpis neturi būti ilgas. Nes kalbame ne tik apie vidurinės mokyklos baigimą, bet ir apie stojimą į aukštąją. O čia jau kokių nors privilegijų būti negali.

- Kokie diskusiniai dalykai ŠMKK laukia per kovo 10-ąją prasidėsiančią pavasario sesiją?

- Antrą kartą Konstituciniam Teismui yra apskųstas Mokslo ir studijų įstatymas. Atlikus pirmąją pataisą jame dar liko nemažai baltų dėmių. Akivaizdu, kad tuometiniai valdantieji apskritai nelabai norėjo įstatymą taisyti. Teismo nurodytas keistinas normas jie paprasčiausiai sudėliojo į kitus straipsnius. Nepaprastai aštri diskusija, manau, kils ir dėl švietimo įstaigų vadovų kadencijų nustatymo. Aistros dėl to verda jau dabar. Savo nuomonės šiuo klausimu primesti nenorėčiau. Pirmiausia kalbėsiuosi su Šiaulių, kur esu išrinktas į Seimą, švietimo įstaigų vadovais ir darbuotojais, kviesiu pasikalbėti kitų miestų atstovus. Visada esu linkęs išklausyti specialistų nuomonę.

Seimo narį kalbino Raimonda Ramelienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"