TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Viskas parduodama. Net M.K.Čiurlionis

2008 04 14 0:00
Teismas apgynė muziejininkės B.Verkelytės-Fedaravičienės teises. Tačiau kas apgins valstybės interesus: dalis M.K.Čiurlionio palikimo atiduota verslininkui, kuris jį išvežė į Maskvą.
LŽ archyvo nuotraukos

Veik dešimtmetį trunkantys teismo procesai: nuo nesumokėto autorinio atlyginimo iki kaltinimų išparceliavus Rusijai svarbią M.K.Čiurlionio palikimo dalį. Valstybė neturi kultūros politikos, todėl net M.K.Čiurlionis patikimas privačioms iniciatyvoms ar net Rusijai. Tuo tarpu Kultūros ministerijos valdininkai, nesiteikdami paaiškinti požiūrio į M.K.Čiurlionio palikimo išsaugojimą, apgailėtinai džiaugiasi, kad valstybė teismuose netenka "tik" šimtų tūkstančių, o ne milijonų litų.

Už skriaudą - milijonai.

2008-ųjų kovo 17 dieną Lietuvos apeliacinis teismas leidinio apie dailininką ir kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį sudarytojai, muziejininkai Birutei Verkelytei-Fedaravičienei priteisė sumokėti 200 tūkst. litų negautų pajamų.

1997 metais Italijoje išleisto leidinio "M.K.Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys" autorė sudarytoja B.Verkelytė-Fedaravičienė į teismą kreipėsi teigdama, esą leidinio leidėjai platina jį pažeisdami jos autorines teises. Ieškovė reikalavo iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus, Kultūros ministerijos ir bendrovės "Fodio" priteisti jai autorinį atlyginimą, negautas pajamas ir kompensaciją - iš viso beveik 10 mln. litų.

Kauno apygardos teismo 2006-ųjų sausio 24 dienos sprendimu B.Verkelytės-Fedaravičienės ieškinys buvo iš dalies patenkintas: iš atsakovų M.K.Čiurlionio muziejaus ir UAB "Fodio" solidariai priteista beveik milijonas litų negautų pajamų. Besibylinėjant buvo nustatyta, kad, leidus muziejaus vadovybei, ieškovė nuo 1947 metų ne darbo metu ir ne vykdydama tarnybines pareigas tyrinėjo M.K.Čiurlionio palikimą, archyvus ir kitą medžiagą, susijusią su M.K.Čiurlionio kūryba. Muziejininkė teigia ištyrinėjusi 219 šio žymaus kūrėjo paveikslų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 metų pradžioje Kauno apygardos teismo sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovei 100 tūkst. litų negautų pajamų, tačiau toks sprendimas buvo panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Antrą kartą nagrinėdamas bylą dėl pažeistų autoriaus teisių Apeliacinis teismas pakeitė Kauno apygardos teismo 2006 metų sausio 24 dienos sprendimą ir vietoj beveik milijono priteisė 200 tūkst. litų negautų pajamų. Apeliacinio teismo kolegijos nuomone, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų buvęs paliktas galioti, muziejus patirtų nepriimtinas ir sunkias pasekmes.

Turtą, iš kurio ieškovei turėtų būti atlyginamos negautos pajamos, sudaro muziejui perduotos nacionalinės vertybės bei patalpos šioms vertybėms saugoti ir eksponuoti, o muziejaus biudžetas yra lėšos, skirtos šioms funkcijoms vykdyti.

Pasak Apeliacinio teismo pranešimo, palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iškiltų reali grėsmė, kad muziejui patikėtų nacionalinių vertybių saugojimo ir apsaugos sąlygos iš esmės pablogės, o tai sudarys grėsmę ir vertybių išlikimui, ir paties muziejaus veiklai.

Kitas solidarus atsakovas UAB "Fodio" nekilnojamojo turto ir lėšų bankuose neturi.

Nacionalinis turtas Maskvoje?

B.Verkelytė-Fedaravičienė jau nuo 2000 metų dėl savo teisių kovoja su M.K.Čiurlionio muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu ir "Fodio" vadovu Valerijumi Koreškovu. Šie, jos teigimu, "pasirašė dideles pajamas gauti numatantį verslo planą, apimantį M.K.Čiurlionio tapybos ir muzikos kūrybos leidybą įvairiomis formomis. Kad sudaryta sutartis nėra naudinga muziejui, rodo muziejaus įsipareigojimai - atsižvelgiant į šalių išlaidas ir autorines muziejaus teises, visų pajamų iš gaunamos produkcijos galutinis paskirstymas yra toks - 15 proc. muziejui ir 85 proc. "Fodio".

Muziejininkė prisimena, kad minėtą leidinį pagal sudarytą sutartį turėjo leisti "Vagos" leidykla, tačiau O.Daugelis esą nedelsdamas atėmė iš leidyklos M.K.Čiurlionio paveikslų skaidres, ir jos atsidūrė V.Koreškovo rankose. "Jis šį nacionalinį turtą išdangino į Maskvą. Skaidrės nacionaliniu turtu vadintinos todėl, kad mokslininkams pirmą kartą leidus ir jiems prižiūrint paveikslai buvo išimti iš rėmų ir nufotografuoti. Tai labai rizikinga ir brangu. Antrą kartą to padaryti bus neįmanoma dėl tapybinės technikos ir naudotų mūsų didžiojo dailininko dažų faktūros bei ypatybių, - dar 2002 metais raštuose įvairioms valstybės institucijoms teigė B.Verkelytė-Fedaravičienė. - Kadangi ši istorija skaudžiai paliečia visos mūsų tautos ir Lietuvos interesus, žeidžia mūsų pagarbą ir meilę M.K.Čiurlioniui, prašome imtis visų įmanomų priemonių, kad Lietuvai būtų grąžintos leidybinės teisės, ji galėtų leisti ir kartoti albumo tiražus, platinti juos pasaulyje, kontroliuoti pajamas ir pelną, galiausiai tiražo kiekį, kuris ant išleistųjų albumų nusikalstamai nenurodytas."

Pavogta autorystė

"V.Koreškovas, parengęs vadinamąjį verslo planą su O.Daugeliu, "išplukdė" mano sudarytą leidinį į Maskvą, kur per dukterinę firmą "Rodina-Rodio" ėmėsi albumo leidybos ir platinimo, - teigia B.Verkelytė-Fedaravičienė. - Žinoma, viskas vyko be mano, kaip sudarymo autorės, žinios ir sutikimo. Autorystė iš manęs buvo paprasčiausiai pavogta, leidėju save įvardijo pats V.Koreškovas, prie pavardės savavališkai pasirašęs autorinių teisių apsaugos ženklą "C", nugvelbdamas jį nuo manęs, o prie mano pavardės palikęs tik nuorodą "parengė". M.K.Čiurlionio gyvenimui ir darbams tyrinėti paskyriau visą gyvenimą, laisvalaikį, imdama net neapmokamas atostogas. Be mano albumams parengtų tekstų neliktų leidinio. Tiksliau liktų - įžanginiai straipsniai ir redakcinės komisijos narių pavardės."

Muziejininkės teigimu, jai nekyla abejonių, kad šios aferos organizatoriai uždirbo ne vieną milijoną. "Tad kyla klausimas - kiek iš viso pajamų gauta, kokie pelno mokesčiai sumokėti į Lietuvos valstybės biudžetą, kiek "komisinių" nusėdo organizatorių kišenėse?" - tvirtina apgauta muziejininkė.

Direktoriui reikia gero advokato

"Tie iš leidybos planuoti milijonai neatnešė jokio lietaus, nes albumai brangūs, ir juos įpirkti gali nebent amerikiečiai ar ambasados, - LŽ aiškino muziejaus direktorius O.Daugelis, kategoriškai neigdamas visus savo buvusios pavaldinės kaltinimus. - "Vaga" albumo maketą laikė dvejus metus, bet nieko nedarė - buvo užsiėmusi romanais. Nutarėme, kad privati leidykla išleistų geriau - taip ir atsitiko. Juk nepriklausomybę paskelbę buvome, o visų mūsų mylimo M.K.Čiurlionio knygų neturėjome, tad nuo 1997 metų kartu su "Fodio" pradėjome leisti gerus albumus."

Pasak O.Daugelio, bėdos su leidyba prasidėjo, kai 1998-aisiais Rusijoje kilo finansų krizė, ir leidėjui V.Koreškovui "žlugo bizniai" - tiek Rusijoje, tiek Italijoje, kur spausdinti albumai. "Dabar V.Koreškovas tapo tautos priešu, o anksčiau, kai pasirašinėjome sutartis, jis buvo žinomas Lietuvos fotografas", - aiškino O.Daugelis.

Paprašytas paaiškinti, kodėl įvairių instancijų teismai priima muziejui nepalankius sprendimus, kurie valstybei gali atsieiti šimtus tūkstančių nuostolių, O.Daugelis užsiplieskė aiškinti, kodėl teismai neatsižvelgia į tai, kad ieškovė daugelį metų dirbdama muziejuje gaudavo stabilią algą, o jos tiesioginis darbas ir buvęs rengti medžiagą muziejaus rengiamiems leidiniams. O ir už gautą pelną B.Verkelytei-Fedaravičienei esą buvo išmokėtas 18 tūkst. litų honoraras.

"Jos pavardė minima tik viename albumo puslapyje, teisingai - ji surinko įvairių autorių straipsnius, tačiau pagrindinis bendraautoris yra tikrai ne ji, ne prof. V.Landsbergis, o M.K.Čiurlionis, - iš susijaudinimo duso O.Daugelis. - Keisti teismų sprendimai, tačiau akivaizdu, kad neturėjome pinigų geram advokatui. Dabar samdysime kitus, nes aišku, kad teismų įtikinti - tik kartojant Čiurlionio vardą - nepakanka. O "biedna" bobutė turi už ką samdyti patyrusius advokatus. Tačiau primenu, kad M.K.Čiurlionis nėra jos nuosavybė - visa jo kūryba dar 1922 metais buvo nupirkta valstybės."

M.K.Čiurlionio gerbėjai Rusijoje

Fotomenininkas V.Koreškovas, vadovaujantis uždarosioms akcinėms bendrovėms "Fodio" ir "Rodina-Fodio", aiškino, kad čiurlioniana "praeina per visą jo gyvenimą". Turėdamas entuziazmo ir neįvardijamų partnerių Rusijoje, ėmėsi leisti M.K.Čiurlionio albumus, reikalaudamas tik 0,2 proc. nuo parduotos produkcijos. "Pelnas? Tik nuostoliai. Ištikus Rusijos krizei, partneriai atsisakė padengti spausdinimo išlaidas. Sugebėjome į Lietuvą atgabenti 15 tūkst. egzempliorių, o dar apie 4 tūkst. italai suvertė į makulatūrą, - tarptautinio čiurlionianos verslo ypatumus aiškino V.Koreškovas. - Tačiau mano entuziazmas nemažėja. Kol vyks teismai, tol leisiu atvirukus, aplankus su Zodiako ženklais." Pasak jo, teismai dėl albumų sudarymo autorystės yra ne kas kita, o siekis nesunkiai gauti pinigų iš valstybės biudžeto, naudojantis esamomis įstatymų spragomis.

V.Koreškovas sakosi paruošęs M.K.Čiurlionio darbų knygas net 9 pasaulio kalbomis: lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų, anglų, italų ispanų ir japonų. Taip pildosi dar 1912 metais Peterburgo dailininko Aleksandro Benua pasakyti žodžiai vienų metų pomirtinės parodos proga: "Reikia M.K.Čiurlioniui sudaryti monumentalią knygą."

"Nugesino" ambicijas

Teismai atsisakė bendraatsakovu patraukti Kultūros ministeriją, kuriai yra pavaldus M.K.Čiurlionio muziejus, nes pastarasis yra juridinis asmuo, už kurio sudarytus sandorius ministerija neatsako. Vis dėlto Kultūros ministerijos atstovai ginčuose dėl žalos atlyginimo dalyvauja. "Apeliacinio teismo priteista suma - labai didelė. UAB "Fodio" teigia, kad pinigų neturi, tad solidarios atsakomybės našta tektų muziejui, - sakė ministerijos Autorinių teisių skyriaus vadovė Nijolė Janina Matulevičienė. - Tai pamoka muziejui, kaip atidžiai reikia rinktis partnerius." Pareigūnė tik džiaugėsi, kad beveik prieš dešimt metų Kultūros ministerija nesutiko pritarti M.K.Čiurlionio muziejaus prašymams dėl milijoninių paskolų su valstybės garantija. "Muziejaus ir "Fodio" ambicijos buvo labai didelės, tačiau tada apie tą "uab'ą" beveik nieko - nei blogo, nei gero - nežinojome", - sakė N.J.Matulevičienė.

Ministerijos vadovai, atsakingi už čiurlionianos politikos formavimą, nepanoro bendrauti su LŽ. Per ministerijos atstovę spaudai tebuvo pareikšta, kad "į konfliktus valstybinėse įstaigose žiūrima neigiamai." Tačiau yra įdomesnių klausimų: kaip kultūros ministras Jonas Jučas vertina valstybinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktoriaus O.Daugelio privačias iniciatyvas, per kurias valstybės nacionalinis turtas - M.K.Čiurlionio palikimo dalis ir jo leidybos autorinės teisės - atsidūrė Maskvoje? O kol Kultūros ministerijos vadovams tokių klausimų nekyla, O.Daugeliui tikrai nėra būtinybės samdyti gero advokato.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"