TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Visuomenė lauke, už teisingumo durų

2011 09 09 0:00
Flickr.com nuotrauka

Teismų sistema Lietuvoje uždara. Ar galima tai įveikti, įvedus teismų tarėjų institutą? Kodėl iki šiol Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri nesuteikia visuomenei teisės dalyvauti priimant sprendimus teismuose? Ko galime pasimokyti iš savo istorijos ir Vakarų patirties?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas Ričardas Piličiauskas, teisingumo viceministras Gytis Andrulionis, Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) tarybos narys Vytautas Bakas, Konstitucinių teisių gynimo agentūros pirmininkas Liudvikas Ragauskis, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys prof. Vladas Vilimas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kai visuomenė izoliuota nuo teismų

A.Medalinskas. Sąjūdis nuo pat pradžių siekė įkurti Lietuvoje teismų tarėjų institutą. To norėjo ir šviesios atminties Kęstutis Čilinskas. Kodėl reikia įkurti šią instituciją teisme ir kodėl jos mes vis dar neturime?

V.Bakas. Kai visuomenė izoliuojama nuo teisingumo, žmonės izoliuojami nuo demokratijos ir nuo valstybės. Tarėjai teisme - svari visuomenės dalyvavimo teisingumo ir teismų veikloje forma. Šiandien Lietuvoje teisingumo vykdymas arba dalyvavimas vykdant teisingumą yra tik tam tikros žmonių grupės privilegija. Teisininkų bendruomenė (būtent ji pasisakė prieš teisėjų tarėjų instituciją) nori ir toliau išlaikyti monopolį, nesidalyti teismine valdžia su visuomene.

A.Medalinskas. Todėl ši institucija Lietuvoje buvo panaikinta?

V.Vilimas. 1995-aisiais buvę sovietiniai teisėjai priėmė sprendimą tarėjus eliminuoti iš teismų sistemos, o Teisingumo ministerija pakeitė Teismų įstatymą. Tai buvo LDDP valdymo metai. Jeigu ne šie pertvarkymai, būtume turėję visiškai kitokius teismus. Tarėjais būtų tapę nauji žmonės ir teismų sistema būtų susibalansavusi. Estija visus senuosius teisėjus išleido į pensiją ir pakeitė naujais, todėl šiandien ji lygiuojasi į Europos Sąjungos (ES) lyderes. Latvijoje buvo atleista 50 proc. senųjų teisėjų ir įvesta tarėjų institucija, o Lietuvoje visi liko. Dabar teismais nepasitiki 80 proc. Lietuvos gyventojų.

L.Ragauskis. Tarėjų institucija Lietuvoje panaikinta 1995 metais, nes buvo kilę techninių problemų dėl tarėjų parinkimo. Tarėjai turėtų būti renkami vietos gyventojų susirinkime. Tačiau Lietuvoje nėra bendruomenių susirinkimų. Jei kalbėtume vėl apie tarėjų institucijos kūrimą Lietuvoje, turėtume labai gerai pasvarstyti, kaip jie būtų renkami: ar skiriami kokios nors vadžios, ar renkami. Taip pat derėtų suvokti šios institucijos turinį konstitucine bei teisine prasme.

A.Medalinskas. Kokį teisėjų tarėjų turinį jūs matote?

V.Bakas. Mes kalbame apie vieną radikaliausių visuomenės dalyvavimo formų teismų veikloje, kokia egzistavo po Didžiosios prancūzų revoliucijos - tribunolą. Jei pažvelgsime į tarėjų modelius, anglosaksų ir žemyninį, vienur tarėjai dalyvauja kaip patarėjai, kitur - patys sprendžia bylas. Prancūzijoje ir dabar veikia tribunolai, tik jų funkcijos ir veiklos metodai, žinoma, jau nebe tokie kaip Prancūzijos revoliucijos laikais. NDJ siūlytų įkurti Lietuvoje tribunolą, kuris teistų nusikaltusius politikus, aukštus valdininkus, teisėjus.

A.Medalinskas. Vadinasi, Jūsų siūlomoje sistemoje tarėjais būtų tie, kurie priima sprendimus teismo bylose, o ne tik pataria teisėjams.

V.Bakas. Teisėjų niekas negali pakeisti, bet jų galia taip pat turėtų būti kildinama iš visuomenės. Kaip ir tarėjų. Dabar teisėjai Lietuvoje tik skiriami. Bylas spręstų ir visuomenės renkami teisėjai.

L.Ragauskis. Suprantu, kad reikšdamas savo nuomonę apie teisėjų tarėjus ir būdamas ne tik visuomenininkas, bet ir susijęs su teisine visuomene, galiu atsidurti tarp dviejų ugnių. Teisininkai manys, jog išduodu šį luomą, o visuomenininkai įžvelgs bandymus įtikti teisininkams. Manau, kad tarėjas turėtų tik patarti teisėjui, bet pats nepriimtų jokio sprendimo.

V.Bakas. Tačiau Didžiojoje Britanijoje...

L.Ragauskis. Negalima aklai taikyti analogijų su kitomis šalimis, tai darytina tik su išlygomis. Žemyninė teisė labai skiriasi nuo bendrosios teisės, vadinamos anglų-saksų.

V.Bakas. Tarėjai - pasaulinė teisės tradicija. Tik mes jos neturime. Tarėjo vaidmuo nėra savitikslis - tai reikšmingas būdas visuomenei dalyvauti vykdant teisingumą. Tai pagerintų mūsų teismų praktiką. Aišku, kiekvienoje teisinėje sistemoje yra savų niuansų. Vienur tarėjai tik pataria, kitur ir sprendžia. Didžiojoje Britanijoje visuomenės atstovų teismuose yra daugiau negu profesionalių teisėjų. Visuomenė teisme gali dalyvauti ir kaip tarėjai, ir kaip prisiekusieji.

L.Ragauskis. Tarėjų ir prisiekusiųjų institutai yra atskiri. Prisiekusiųjų institutas sietinas su baudžiamosiomis bylomis. Anglosaksiškoje tradicijoje prisiekusieji pasako: kaltas arba nekaltas. Iš jų daugiau nieko nereikalauja, o teisėjas nustato, kiek kaltas ir bausmės laiką.

V.Bakas. Tarėjų ir prisiekusiųjų vaidmuo teismuose skiriasi. Kai Vakaruose diskutuojama, kodėl reikalingi tarėjai, atsakoma, kad būtent tarėjai užtikrina teismų nepriklausomumą.

Matome Vakarus, bet užmirštame savo patirtį

A.Medalinskas. Vakarų valstybės turi teismo tarėjų, kai kurios iš jų ir prisiekusiųjų institucijas, o mes - nei vienos, nei kitos. Kiek ši praktika paplitusi pasaulyje?

V.Bakas. Ši sistema pasaulyje egzistuoja jau 800 metų. Labiausiai žinomi yra JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos pavyzdžiai.

V.Vilimas. Pasakykite demokratinę šalį, kurioje šių institucijų nėra. Nedemokratinės šalys jas panaikino: nacistinė Vokietija ir frankistinė Ispanija. 1939-aisiais Adolfas Hitleris pasakė: "Jie, t. y. tarėjai, mums trukdo spręsti problemas." Sovietinėje Rusijoje kai kurie teismai dirbo kartu su tarėjais, bet ypač svarbiose bylose, kuriose buvo teisiami aukšti asmenys, politinėse bylose jų atsisakyta. Sprendimus priėmė "troikos". Žlugus nedemokratiniams režimams, Ispanijoje buvo atkurta prisiekusiųjų, Vokietijoje - tarėjų, Rusijoje yra ir prisiekusiųjų, ir tarėjų institucijos. O Lietuvoje tarėjo institucijos nėra.

L.Ragauskis. Teisingumo vykdymas tikrai priklauso nuo santvarkos. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais tarėjų nebuvo, priežastis, matyt, ta, kad Lietuvos valstybė buvo nedemokratinė.

A.Medalinskas. Bet dabar sakoma, kad esame teisinė demokratinė valstybė. Ar yra kita demokratinė valstybė be tarėjų?

R.Piličiauskas. Pavyzdžiui, Latvija.

V.Vilimas. Ten ši institucija panaikinta 2009 metais, bet dėl korupcinių reiškinių netrukus rengiami neeiliniai Saeimos rinkimai, vadinasi, sureaguota.

G.Andrulionis. Skirtingai nuo visų minėtų valstybių, Lietuvoje tarėjų institutas kaip teisinė tradicija nesusiformavo. Ir tarpukario Lietuvoje buvo tik taikos teisėjai, bet tai šiek tiek kita institucija. Todėl dabar turime kurti savitą, atitinkantį dabarties realijas visuomenės dalyvavimo teisingumo vykdyme mechanizmą.

V.Vilimas. Taikos teisėjai - tai visuomenės atstovai. Jie dalyvaudavo priimant sprendimus bylose. Kai Lietuva 1918-aisiais atgavo Nepriklausomybę, nesuspėta įkurti nei tarėjų, nei prisiekusiųjų institucijų, nors buvo ketinimų įkurti Prisiekusiųjų teismą. Todėl apsiribota taikos teisėjų institucija.

A.Medalinskas. O Abiejų Tautų Respublikoje ar buvo tarėjų?

V.Vilimas. Lietuva turi labai senas tradicijas, vienas seniausių Europoje. Lietuvoje vyriausiasis tribunolas buvo įsteigtas jau 1581 metais, jo narius rinko kasmet. Šį tribunolą sudarė 40 asmenų. Teisėjus skyrė iki gyvos galvos. Vyriausiasis tribunolas sprendė teisėjų bylas. Jeigu byloje išryškėdavo korupcinių elementų, iš teisėjo atimdavo pilietybę ir išgrūsdavo iš valstybės. Tokios bylos buvo įrašomos į teismų rejestrą kaip pažeidžiančios visuomenės saugumą. Miestų teismuose buvo ne tik tarėjų, bet ir prisiekusiųjų. Ši praktika kurį laiką galiojo ir tuomet, kai mūsų valstybė tapo carinės Rusijos dalimi. Tai, kad Lietuva neturi tradicijų teismuose turėti visuomenės atstovų, nevykęs teisininkų sugalvotas mitas, skirtas nesubrendusiai visuomenei.

G.Andrulionis. Teisėjus į Vyriausiąjį tribunolą skirdavo Seimeliai, tuometės valdžios ir savivaldos institucijos, taigi jo nariai nebuvo renkami. Juos skirdavo valdžia, kaip ir kitus teisėjus. Beje, teisinio išsilavinimo tuo metu neturėjo ir dalis teisėjų. Tad tarp šių asmenų ir kitų teisėjų dėčiau daugiau lygybės ženklą, o ne laikyčiau juos tik visuomenės atstovais, vykdžiusiais pilietinę pareigą.

A.Medalinskas. Kada cariniais laikais pas mus nebeliko tarėjų ir prisiekusiųjų?

L.Ragauskis. LDK laikais, kai galiojo Lietuvos Statuto redakcijos, manau, buvo tik prisiekusiųjų teisinis institutas. XIX amžiuje įvedus Rusijos imperijos įstatymus, buvo atsisakyta prisiekusiųjų, kurie vėliau po teismų reformos 1864 metais vėl atsirado. Bet tokios tarėjų sampratos, kaip dabar diskutuojame, manyčiau, nebuvo.

A.Medalinskas. Ar dabar Lenkijoje atsižvelgiama į minėtąją Abiejų Tautų Respublikos praktiką? Tikriausiai ten ir dabar veikia tarėjai?

V.Vilimas. Taip.

G.Andrulionis. Nusistatymo prieš tarėjo instituciją ir mes neturime. Priešingai, kuriami šį mechanizmą įteisinsiantys projektai.

V.Vilimas. Kitų valstybių patirtis ir dabar labai svarbi, įtikinant mūsų valdžią pritarti tarėjų institucijai. Kai 2002-aisiais Seimas priėmė Nacionalinį žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planą, kurio 14-as skirsnis kalba apie tarėjų institucijos įtraukimą, tai padaryta Jungtinių Tautų (JT) siūlymu.

R.Piličiauskas. Teisėjų tarėjų institutas Europoje egzistuoja šimtmečius ir ten tikrai sukaupta didžiulė patirtis. Tačiau mums turėtų būti ypač įdomus Latvijos patyrimas. Kaimynų visuomenė yra panaši į mūsų. Jie turėjo teismų tarėjų institutą, bet likvidavo. Formali priežastis - lėšų taupymas, tačiau tai padaryti dėl sutaupytų pusės milijono latų neatrodo įtikima. Vieno Latvijos Aukščiausiojo Teismo teisėjo nuomone, lėšų taupymas yra tik formali tarėjų likvidavimo priežastis. Neveikė pats institutas.

A.Medalinskas. Kodėl?

R.Piličiauskas. Žmonės nenoriai dalyvaudavo baudžiamosiose bylose, o jų nagrinėjimas kartais trunka labai ilgai. Tai reiškė atsitraukimą nuo šeimos ir darbo už gana nedidelius pinigus. Todėl šis institutas nesulaukė visuomenės palaikymo. Manau, kad jie sukūrė nesėkmingą modelį. Tarėjai turėjo dalyvauti daugelyje bylų. Galų gale į teismo posėdžius ėmė ateiti tik pensininkai, norintys šiek tiek prisidurti prie pensijos.

Kokiose bylose galėtų dirbti tarėjai?

A.Medalinskas. Kokiose bylose, Jūsų manymu, turėtų dirbti tarėjai?

V.Bakas. Dabartiniu laikotarpiu jų pagrindinė užduotis būtų priimti sprendimus labai svarbiose valstybei ir visuomenei bylose, pavyzdžiui, kur kaltinami aukšti pareigūnai, nagrinėjamas klausimas dėl žalos valstybei. Beje, taip buvo Prancūzijoje, panašus procesas vyksta šiuo metu Islandijoje.

L.Ragauskis. O mano manymu, jie turėtų dalyvauti daug paprastesnėse bylose. Visų pirma, specializuotuose teismuose sprendžiant administracines, darbo arba šeimos bylas. Nemanau, kad jie galėtų dalyvauti baudžiamosiose, verslo bylose. Bent jau nepritarčiau jų dalyvavimui šiose bylose pirmajame etape.

V.Bakas. Jeigu visuomenė ir toliau negalės dalyvauti, sprendžiant reikšmingiausias teismo bylas, tai Lietuvoje taip ir nebus panaikinta stambių interesų grupių įtaka šiems procesams ir teisingumo neliečiamų asmenų kasta. Iki šiol Lietuvoje nenuteistas nė vienas aukštas politikas. Situaciją iliustruoja buvusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino pareiškimas "Leo LT" byloje, kad viešąjį interesą jis gins tada, kai lieps Vyriausybė. Įkūrus tribunolą, Lietuvos teisinėje sistemoje atsirastų institucija, kuri vertintų asmenų, galimai padariusių nusikalstamas veikas ar didelę žalą valstybei, bylas.

G.Andrulionis. Teisingumo ministerija įstatymo projekte pasiūlė, kad visuomenės atstovai dalyvautų tik tam tikros kategorijos bylose, atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos informaciją, kiek konkrečiai būna vienos ar kitos kategorijos bylų. Labai svarbu, kad jų srautai būtų ne per dideli. Jei visose bylose visuomenės atstovų dalyvavimas būtų privalomas, idėja greičiausiai nepasitvirtintų. Tai būtų per brangu, užsitęstų teismo procesas.

A.Medalinskas. O korupcijos bylose?

G.Andrulionis. Nenoriu komentuoti visų mūsų siūlymų, kol projektai dar nebaigti. Bet galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, neseniai parengėme Lygtinio paleidimo pertvarkų įstatymo projektus. Ten numatyta, kad teisingumo ministras sudaro komisiją ir lygtinio paleidimo klausimą sprendžia ministro skirti asmenys iš nevyriausybinių organizacijų, pataisos inspekcijų, įkalinimo įstaigos administracijos. Vadinasi, ši asmenų grupė šiose bylų kategorijose jau įsilietų į teisingumo vykdymą. Visuomenės atstovus reikia įtraukti pamažu.

A.Medalinskas. Suprantu valdžios norą nusimesti atsakomybę nuo labai nepopuliarių lygtinio paleidimo klausimų. Tačiau tai vis dėlto ne korupcinės bylos. Ne tos, kuriose turėtų būti teisiami aukšti pareigūnai, politikai už savo korupcines veikas. Administraciniame teisme nagrinėjamos viešojo intereso bylos. Būtent tos, kuriose, visų čia susirinkusiųjų nuomone, būtų prasmingas tarėjų dalyvavimas. Dabar susidaro įspūdis, kad kol to nėra, ten neretai piliečiams vieniems tenka kovoti su sistema, nors pagal sumanymą administraciniai teismai turėtų būti lyg ir visuomenės intereso pusėje.

L.Ragauskis. Net ir Administracinis teismas negali ginti piliečių teisių. Teismas - tai nešališkas teisingumo vykdytojas. Problema kaip tik tai, kad teismas tampa gynėju, bet gina ne piliečius, o valstybės institucijas. O teismas turi vykdyti teisingumą, vadovaudamasis įstatymu bei iš tarptautinės teisės ar Konstitucijos kylančiomis teisės normomis.

R.Piličiauskas. Teismas tai ir daro, tačiau turiu pripažinti, kad kai visuomenės atstovai ėmė ginti viešąjį interesą mūsų teisme, atsirado ir sveikintinas spaudimas savivaldybėms. Tai tarsi akis, stebinti savivaldybių veiklą.

V.Bakas. Administraciniai teismai įkurti tam, kad žmogus, pilietis, galėtų apsiginti nuo neteisėtų valdžios ir valdininkų sprendimų. Bent jau tokios jų ištakos Vokietijoje ir Prancūzijoje, tokia motyvacija buvo Lietuvoje šiuos teismus steigiant. Šiuo metu jie tampa valdžios sprendimų legalizavimo priemone, o žmogui reikia gintis. Vyrauja valdžios sprendimų teisėtumo prezumpcija, sudėtingos procedūros, neproporcingai ilgi nagrinėjimo terminai. Administraciniai teismai turėtų būti nebiurokratiški, kad žmonės galėtų į juos kreiptis, bet to nėra.

L.Ragauskis. Taip, šie teismai turi būti specializuoti viešosios teisės teismai, skirti valstybinės ar savivaldos valdžios sprendimams ginčyti. Tačiau teisėjas negali atsistoti ir pasakyti, kad gins tą ar aną pilietį, o tuo labiau prisidengdamas viešuoju interesu ginti valstybės ar savivaldybės institucijas.

A.Medalinskas. Ar galima įtraukti tarėjų instituciją, nekeičiant Konstitucijos?

L.Ragauskis. Jeigu tarėjas nepriims jokio sprendimo, turinčio teisinių pasekmių, ir jis nebus valstybės, tautos įgaliotas vykdyti teisingumą, tuomet konstitucinė pataisa nėra reikalinga. Šią instituciją galima būtų įtraukti įgyvendinant įstatymus ir įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad teisingumą vykdo ne teisėjai, o teismai. Teismas - tai ne tik teisėjų kolegija ar teisėjas, o in corpore, tarp jų ir ginčo šalys, ir, mano manymu, sekretorė. Tarėjai galėtų dalyvauti, susipažinti su medžiaga, patarti, bet valstybės vardu, esant dabartinei Konstitucijos normai, sprendimą turėtų priimti teisėjas, nes būtent jis yra valstybinė valdžia.

V.Vilimas. Mums svarbu, kad Konstitucijoje būtų įrašyti teismo tarėjai.

L.Ragauskis. Kam to reikia? Norite, kad tarėjas turėtų sprendžiamąjį balsą?

V.Vilimas. Kitokių tarėjų ir neverta turėti.

L.Ragauskis. Kuo jis skirsis nuo teisėjo?

V.Vilimas. Niekuo nesiskirs. Teisėjas apie save ir tarėją sakys: "Mes, teisėjai."

L.Ragauskis. Jeigu įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu tarėjams bus suteikti teisėjų įgaliojimai, neįrašant jų į Konstituciją, tai tik laiko klausimas, kada šis įstatymas atsidurs Konstituciniame Teisme. Bet tarėjus įtraukti į teismų sistemą galima ir be Konstitucijos pakeitimo, jei būtų sutarta, kad jie dalyvaus tik tam tikruose specializuotuose teismuose, tik tam tikrose bylose kaip patariamasis balsas. Kur galbūt jie galėtų pateikti atskirąją nuomonę, kai nesutiks su teisėjo sprendimu, kaip Konstituciniame Teisme, ir ši atskiroji nuomonė gali būti rimtas argumentas ginčo šaliai, kai ji skųs sprendimą apeliacinę tvarka.

V.Vilimas. Tarėjas yra ir teisėjas. Jis negali būti patarėjas. Jis turi sėdėti kartu su teisėju ir drauge spręsti bylą. Jei tarėjai bus tik patarėjai, tai ši institucija būtų tik popierinė. Tarėjai sprendimus turi priimti kaip teisėjai, nors suprantu, kad tiems, kurie dabar yra profesionalūs teisėjai, tarėjai gadintų gyvenimą. O gali būti dar ir prisiekusieji. Jų irgi Lietuvoje neturime.

L.Ragauskis. Aš vis dėlto lieku prie savo nuomonės, kad tarėjams reikia suteikti ne sprendžiamąjį, o patariamąjį balsą. Dabar daug sudėtingų socialinių sistemų, galioja 4500 įstatymų, ES dokumentai, tarptautinės sutartys. Ar tarėjai, neturintys specialių teisės žinių, gali tai išmanyti?

Kai valdžia delsia, žodį gali tarti žmonės

A.Medalinskas. Juk Vakaruose tarėjai yra susipažinę su tais būtinais dokumentais. O gal priežastis kita? Seimas, atsižvelgdamas į kitų valstybių patirtį ir į JT rekomendacijas, priėmė nutarimą dėl teismų tarėjų įtraukimo 2002-aisiais, bet praėjus beveik dešimčiai metų teismų tarėjų Lietuvoje dar nėra. Kodėl?

V.Vilimas. Seimas turėjo parengti visą teisinę bazę, numatyti finansavimą. Tačiau Seimo Žmogaus teisių komitetas užsakė dar ir Teisės institutui atlikti studiją - ar reikia Lietuvoje tarėjų, nors Seimo nutarime jau aiškiai buvo parašyta, kad reikia. Šią studiją parengė buvę teisininkai, dirbantys šiame institute ir jie nusprendė, kad Lietuvos žmonės dar nėra subrendę teismų tarėjų institucijai, stokoja dvasinės kultūros, pas mus nėra reikiamo demokratijos lygio. Todėl atseit teismo tarėjų Lietuvoje nereikia. Kreipėmės į tuometį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Aloyzą Sakalą, bet veltui.

A.Medalinskas. Ir kas buvo toliau?

V.Vilimas. Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitoje "Žmogaus teisių padėtis Lietuvoje" jos rengėjai (vėl iš to paties Teisės instituto) tiesiai pareiškė, kad tarėjų institucijos nebus, nes neturi nė vienos valdžios šakos pritarimo.

G.Andrulionis. Jie tik išdėstė visus argumentus už ir prieš.

V.Vilimas. Ir vis dėlto tame institute atsirado teisininkų, manančių, kad tarėjų institucijos reikia. Kartu su jais parengėme įstatymo projektą ir Konstitucijos pataisą. 2007 metais šį variantą pateikėme Seimui svarstyti ir jam buvo pritarta, palaikant 70 Seimo narių. Pritarė kairioji dauguma. Net ir jie matė visą absurdą. Bet baigėsi Seimo kadencija ir politikai vėl viską užmiršo.

A.Medalinskas. Kodėl dabartinė valdžia delsia priimti šį įstatymą? Ar ir jai, kaip jūs sakėte, įtaką daro teisėjai ir jų žmonės?

V.Vilimas. Dar prieš buvusios Seimo kadencijos pabaigą gerbiamas K.Čilinskas pakoregavo įstatymą, atsižvelgdamas į visas svarstymo metu išsakytas pastabas. O dabartinė Seimo dauguma savo programoje juodu ant balto įsipareigojo įteisinti tarėjų instituciją. Bet Seime susiformavo dauguma, kuri šį dalyką ir vėl vertina skeptiškai. Tiesa, susidarė ir grupė iš 47 Seimo narių, kuri įstatymo projektą pateikė pakartotinai svarstyti. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaujamas Stasio Šedbaro, užblokavo šį įstatymo projektą ir vienbalsiai nutarė, kad tarėjų nereikia. Įstatymo projektą atidavė Teisingumo ministerijai. Vėl prasidėjo žaidimas: ministerija kreipėsi į LVAT. Vėl pasigirsta balsų, kad tarėjų nereikia.

A.Medalinskas. Ar tikrai nereikia?

R.Piličiauskas. Visuomenės atstovai administraciniams teismams duotų daug naudos. Esu visuomenės dalyvavimo teismuose šalininkas. Mūsų teismas turi visuomenės dalyvavimo iniciatyvų, manome, kad toks bendradarbiavimas su visuomene prisidėtų prie pasitikėjimo teismais atkūrimo. Bet modelį reikia kurti išmintingai. Pigų ir efektyvų, o svarbiausia - reikia apsibrėžti tikslus, nes nuo to priklausys šio modelio forma bei sąnaudos.

G.Andrulionis. Ir mes palaikome tarėjų instituto teismuose idėją. Juk matome ir visuomenės pasitikėjimo teismais trūkumą. Tačiau turime žiūrėti, kad jis atitiktų ir mūsų biudžeto bei visuomenės galimybes. Teisingumo ministerija kartu su prezidentūra, dalyvaujant mokslininkams ir teisėjams, baigia rengti įstatymų pakeitimus dėl visuomenės atstovų įtraukimo į teisingumo vykdymą. Šie pakeitimai nereikalautų Konstitucijos pakeitimų. Beje, spalio pabaigoje prezidentūroje įvyks konferencija šia tema.

A.Medalinskas. Jeigu Konstitucijos keisti nereikia, vadinasi, Jūsų siūlomi tarėjai nieko teismuose nespręs, o tik patars. Ne pirmą kartą kalbate ir apie galimą papildomų lėšų poreikį. Kokia tai būtų suma?

L.Ragauskis. Teismų sistemos biudžetas metams sudaro iki 70 mln. litų. Vyriausybės nuomone, tarėjų institucijos įtraukimas gali kainuoti iki 65 milijonų.

A.Medalinskas. Ar tie skaičiavimai realūs? Ar nėra būdų sumažinti šias sąnaudas, kad ir pinigų ne per daug išleistume, ir turėtume šią instituciją. Teisingumo nebuvimas valstybei juk brangiau kainuoja.

V.Vilimas. Žinoma, yra tokių galimybių. Pavyzdžiui, teismo tarėjai galėtų veikti tik tokiose bylose, kuriose žmogus nepasitiki teismu ar teisėju. Jeigu abi šalys nutaria, kad tarėjų nereikia, jų tokioje byloje galėtų ir nebūti.

G.Andrulionis. Galima įdiegti įvairius modelius. Svarstoma ne tik, kokį balsą turės visuomenės atstovai - sprendžiamąjį ar patariamąjį, bet ir tai, ar šie tarėjai būtų bendrosios visuomenės ar tam tikrų jos grupių (pavyzdžiui, darbdavių) atstovai. Visi siūlymai turi savo pranašumų ir trūkumų. Bet svarbiausia - sukurti efektyvų ir veikiantį modelį. Latvijos atvejis rodo, kas būna, kai parenkami netinkami sprendimai. Yra, žinoma, ir kitas klausimas. Ar visuomenė nori įsilieti į teisingumo vykdymą? Tai parodys ir apklausos.

A.Medalinskas. Jūs čia kalbate apie tą apklausą, kurią LVAT ėmė vykdyti savo tinklalapyje šią vasarą. Nežinau, ar daug žmonių tą tinklalapį skaito, bet spėju, kad dar mažiau nei įprasta ten užsuka vasarą arba per krepšinio čempionatą. O apklausa baigsis iš karto po čempionato. Ar tokia apklausa teisinga? Ar sulaukėte daug atsiliepimų?

R.Piličiauskas. Anketą jau užpildė per 500 žmonių. Apklausą internetu paskatino mūsų noras rasti naujų bendradarbiavimo su visuomene formų. Politikai apie tarėjus kalba, bet iki šiol nebuvo viešos diskusijos su žmonėmis.

A.Medalinskas. Bet galėjote apklausai pasirinkti patogesnį laiką. Gerai, kad anketas užpildė 500 žmonių, bet, matyt, tik todėl, kad per visuomenės neformalius tinklus virtualioje erdvėje pasipylė informacija apie šią apklausą. Ar galėtumėte pratęsti ją dar mėnesiui iki konferencijos prezidentūroje?

R.Piličiauskas. Kai sumanėme pasiklausti žmonių nuomonės, dar nežinojome apie prezidentūros planus organizuoti viešą diskusiją. Tačiau suprasdami, kad šis klausimas žmonėms tikrai rūpi, aktyviai skleidėme informaciją apie organizuojamą apklausą ir prašėme visuomeninių organizacijų paraginti vieni kitus joje dalyvauti. Gerai, sutariame šią apklausą pratęsti iki spalio pabaigos, bet svarbu, kad ir žmonės joje aktyviai dalyvautų. Taip pat kviečiu visus diskutuoti apie visuomenės atstovų dalyvavimą nagrinėjant administracines bylas LVAT tinklalapyje sukurtame forume.

V.Bakas. Tą ir reikėtų padaryti. Iki šiol niekur nevedanti valdžios diskusija dėl tarėjų reikalingumo atrodo blogai. Didžiosiose pasaulio demokratijose visuomenės dalyvavimas teismų ir teisingumo veikloje (ir civilinės teisės, ir privatinės, ir baudžiamosios teisės atvejais) egzistuoja greta kitų svarbių dalykų, tokių kaip teisėjų atranka ir teisėjų vertinimas. Reikia kalbėti ne tik apie tarėjų institucijos sukūrimą, bet ir apie tarėjavimo formą Lietuvos teismuose, jų funkcijas bei kompetenciją, o svarbiausia turime suprasti, kad kol viso to Lietuvoje neturime, apie teismų nepriklausomumą geriau nekalbėti.

 

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

 

* * *

Redakcijos pastaba: LVAT apklausą dėl teismų tarėjų įtraukimo galima rasti adresu: http://bylos.lvat.lt/index.php?sid=29427

Visus kviečiame aktyviai dalyvauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"