TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Visuomenė reikalauja atsakomybės

2007 01 25 0:00
Restauratorė Gražina Drėmaitė siūlo įvardyti asmenis, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala Vilniaus senamiesčiui.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Tūkstančiai Lietuvos piliečių, taip pat ir užsieniečių reiškia protestą dėl šalies ydingos paveldosaugos sistemos

Vilniečiai laukia Vyriausybės Peticijų komisijos posėdžio, per kurį bus svarstomas visuomenės protestas dėl buvusio "Lietuvos" kino teatro likimo ir su juo susijusio sostinės kultūros politikos formavimo.

Naujas etapas

Sausio 19-ąją vykęs Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) posėdis tik iš pirmo žvilgsnio atrodė eilinis. Jis įvardijamas kaip esminis, pradėjęs naują paminklosaugos veiklos etapą.

Vienas iš keturių posėdžio klausimų - Lietuvos ir užsienio piliečių protestas dėl sisteminių Lietuvos paveldosaugos problemų, sudarančių sąlygas tęsti žalingą poveikį valstybės kultūros vertybėms, neįvertintų paveldosaugos klaidų, atsakingų institucijų bei tarnautojų atsakomybės.

Protestas, kuriame įvardyti konkretūs pažeidimai ir juos toleravę pareigūnai, nusiųstas devynioms aukščiausioms šalies institucijoms, Generalinei prokuratūrai.

"Gavome Seimo pavedimą išnagrinėti šį visuomenės dokumentą, - LŽ sakė VPKP pirmininkas Jonas Glemža. - Pritarėme daugeliui visuomenės išsakytų minčių, juolab kad daug teiginių ar motyvų remiasi mūsų komisijos priimtais sprendimais."

"Paminklosauga įžengė į naują savo gyvavimo etapą! - įsitikinusi VKPK narė Gražina Drėmaitė. - Pamename, kaip ilgai buvo akcentuojama, jog paminklai nebus saugomi, jei jie neatitiks visuomenės poreikių. Tai buvo tik tam tikrai žmonių grupei naudingos šnekos. Dabar jų mažiau, nes šiandien sostinėje jau įteisinta vienuolika visuomeninių organizacijų, kurios aktyviai veikia Pilaitės, Žvėryno, Antakalnio ir kituose rajonuose. Jos jau pasiekė pirmųjų pergalių dėl paveldo išsaugojimo."

Drėmaitė pabrėžė, kad būtina įvardyti asmenis, kurie atsakingi už žalą, jau padarytą į Pasaulio paveldo vertybių sąrašą įrašytame Vilniaus senamiestyje čia pastačius viešbučius "Novotelis", "City-park", "Svečių namai - piligrimų viešbutis".

"Kodėl tyli Kauno meras, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio specialistai, kai kalbama apie daugiaaukščio statybą Kauno senamiestyje? - priminė Drėmaitė. - Tokiems pažeidimams būtina iškart užkirsti kelią, kad vėliau valstybei netektų tų statinių griauti ar išpirkti. Ne kas kitas, o kultūros ministras atsako už Lietuvos paveldą, savo klerkų principingumą".

Abejonės dėl kompetencijos

"Visi dešimt VKPK komisijos narių, dalyvavusių posėdyje, sutiko, kad negalima statyti gyvenamųjų namų Lentvario dvaro sodybos vizualinės apsaugos zonoje, - LŽ sakė Valstybinės paminklosaugos komisijos Kontrolės tarnybos vyriausiasis specialistas Algimantas Gražulis. - Juk numatyti beveik 13 metrų aukščio, 60-70 metrų ilgio ir 12 metrų pločio trys (o vėliau KPD palaimino net šešis) gyvenamieji namai bei kiti infrastruktūros statiniai, kurie iš esmės pakeistų Lentvario dvaro kultūros vertybes, istorinį kraštovaizdį, kitus dalykus. Tai akivaizdus kėsinimasis į pasaulinio garso parkų kūrėjo Eduardo Andre (1840-1911) unikalų palikimą."

Komisija rekomendavo nedelsiant atšaukti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl šio žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, panaikinti KPD Vilniaus teritorinio padalinio bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus pritariančius šioms statyboms, kitus jau išduotus dokumentus. "Tai, kad specialistai ne tik ignoruoja įstatymus, bet ir nesilaiko kultūros paveldo apsaugos specialųjų planų rengimo taisyklių, verčia abejoti darbuotojų kompetencija, - kalbėjo Gražulis. - Matyt reikėtų garsiau kalbėti apie tai, kad, pritardami visuomeninės nuomonei dar prieš kelerius metus Kultūros ministerijai pateikėme siūlymą dėl Trakų Vokės ir Lentvario dvarų regioninio parko steigimo. Kol ministerija delsia, apsukrūs verslininkai supirkinėja žemes, laukia patogaus momento ten statyti."

Viešosios erdvės įstatymas

LŽ daug rašė apie visuomenės, valdininkų ir verslininkų konfliktą dėl buvusio sostinės "Lietuvos" kino teatro ir šalia jo esančios aikštės. Jau kelerius metus piliečiai pasisako dėl viešosios erdvės ir vienintelio kino teatro sostinės senamiestyje išsaugojimo, prieš verslininkų ketinimus UNESCO saugomoje teritorijoje statyti gyvenamąjį namą. Visuomenės iškeltoms abejonėms dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pritarė ir VKPK atstovai, neatmetę galimybės, kad privati bendrovė neteisėtai tapo detaliojo planavimo organizatoriumi, pažeisti teisės aktai.

"Žmonės teisūs, kai reikalauja atskiro viešosios erdvės įstatymo. Jis ne tik apibrėžtų sąvoką, bet ir gintų visuomenės interesą", - sakė Gražulis. Kol jo nėra, anot pašnekovo, iš visuomenės sėkmingai pasiglemžiamos teritorijos. Taip, pavyzdžiui, atsitiko kai pastačius "Novotelį" judriame miesto centre neliko aikštės, skvero su fontanu.

Paveldui - beveik 44 mln.litų

Kaip vieną svarbesnių posėdžio klausimų VKPK pirmininkas Glemža įvardijo KPD parengtos 2007 metų veiklos programos, kuriai iš biudžeto numatyta skirti 43 mln. 616 tūkst.litų, svarstymą. "Tarp svarbiausių darbų - 90 nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, kuriuos šiais metais ketina tvarkyti departamentas iš savo lėšų ar pagal Lietuvos Respublikos ir Šv.Sosto sutarties įgyvendinimo programą, - kalbėjo Glemža. - Pritarėme planams, tačiau nurodėme ir pastabų. Neaišku, kodėl nutrauktas Vilniaus Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno freskų restauravimo ir konservavimo finansavimas, kodėl atsisakyta Kretingos bažnyčios bokšto tvirtinimo, kitų jau pradėtų, neatidėliotino dėmesio reikalaujančių darbų. Pastabas pateiksime kultūros ministrui, kuris ne tik tvirtina departamento programą, bet ir tiesiogiai atsako už jos vykdymą."

Glemža akcentavo, kad pagaliau pradėtas "likviduoti atsilikimas": pateiktas pirmas dešimtukas objektų, kurie sudaro valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros paminklų sąrašą. Komisija vieningai pritarė, kad valstybinės reikšmės objekto statuso vertas Vilniaus universitetas, Vilniaus miesto viduramžių gynybinių įtvirtinimų liekanos, Miklojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus rūmai Kaune, Palangos dvaro sodyba, Klaipėdos bastionų kompleksas, kiti reikšmingi statiniai.

"Dar yra nemažai statinių, įrašytų į kultūros vertybių registrą, kuriuos siūlytume skelbti valstybinės reikšmės kultūros objektais, - kalbėjo Glemža. - Tai Prezidentūros kompleksas Vilniuje, Trakų salos pilis, Sapiegų rūmai, Verkių sodyba, Kėdainių senamiestis, kiti unikalūs paminklai".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"