TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Visuomenės dauguma pasisako už dvigubą pilietybę

2013 05 24 5:22
S.Šedbaras: "Vieni netenka Lietuvos paso, kai tik apie tai sužinoma, o kiti gali turėti ir kelis pasus, nes neturint apie tai žinių paso atėmimo nuostatos nerealizuojamos." Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras sako, kad pastarąjį dešimtmetį vis daugiau Europos šalių keičia pilietybės įstatymus, suteikdamos daugiau galimybių įgyti dvigubą pilietybę.

- Seime pateikti keli Konstitucijos keitimo siūlymai, nes didžiausią teisinę galią turintis šalies įstatymas tik tam tikrais atvejais numato galimybę įgyti dvigubą pilietybę. Kodėl reikia šių pataisų?

- Pilietybės išsaugojimas ar netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę Lietuvoje yra rimta problema. Kodėl? Ne vien dėl to, kad nepelnytai atstumiame Lietuvos piliečius, išvykusius į svečias šalis ir dėl įvairių gyvenimiškų priežasčių priėmusius kitos šalies pilietybę. Svarbus ir kitas niuansas: negalintieji turėti dvigubos pilietybės traktuojami skirtingai. Vienos valstybės viešina, kad suteikė kitos šalies piliečiui pilietybę, o kitos šalys tai griežtai slepia. Todėl vieni netenka Lietuvos paso, kai tik apie tai sužinoma, o kiti gali turėti ir kelis pasus, nes neturint apie tai žinių paso atėmimo nuostatos nerealizuojamos. Taigi situacija dviprasmiška, nes tas pats įstatymas taikomas nevienodai dėl jame nenumatytų priežasčių.

- Kaip elgiasi kitos Europos šalys - baudžia ir atima pilietybę iš prigimtinę teisę į ją turinčių piliečių, įgijusių kitos šalies pilietybę, ar palieka jiems visas piliečio teises ir pareigas?

- Europos šalys labai įvairiai sprendžia pilietybės išsaugojimo ar netekimo klausimus. Ryški tendencija pastarąjį dešimtmetį - pilietybės įstatymų keitimas, toleruojant dvigubą pilietybę, numatant tam tikrus atvejus, kai turima neprarandama įgijus kitos šalies pilietybę. Pavyzdžiui, Danija 2004 metais patvirtino naują konsoliduotą Pilietybės įstatymo redakciją, kurioje atsirado naujų nuostatų. Įstatyme galima įžvelgti bendrą tendenciją, numatančią, kad netekus pilietybės be asmens valios išlieka galimybė ją susigrąžinti. Nyderlandų piliečiai iki 2003 metų prarasdavo pilietybę, kai įgydavo kitos valstybės, tačiau priimtos pataisos įteisino tam tikras išlygas ir atvejus, kai pilietybė neprarandama. Naują Pilietybės įstatymą 2003 metais priėmė ir Suomija. Jame visiškai pripažįstama dviguba pilietybė, o iki tol ji buvo nepripažįstama. Švedija tai padarė 2001 metais, kai įgyvendino esminę pilietybės reformą. Dabar galimybė turėti dvigubą pilietybę suteikiama beveik visais atvejais. Neblogą pilietybės reguliavimo modelį sukūrę lenkai. Jiems ne taip svarbu, kelias pilietybes žmogus turi. Tačiau jeigu jis turi Lenkijos pilietybę, pripažįstama, kad su visomis teisėmis ir pareigomis jis yra Lenkijos pilietis. Vokiečiai visiškai nedaro problemų dėl dvigubos pilietybės, jeigu asmuo yra šveicaras, ES ar NATO šalies pilietis.

- Galbūt Lietuvos visuomenė dar nepasiruošusi tokioms permainoms? Egzistuoja nuomonė, kad turint Lietuvos pilietybę visai nereikalinga kitos valstybės.

- Gyvename toje pačioje Europoje, tad ir mūsų visuomenės nuostatos šiuo požiūriu nėra kažkokios išskirtinės. Vis dėlto dauguma Lietuvos visuomenės pritaria Konstitucijos pataisoms, kurios leistų turėti dvigubą pilietybę. Neseniai Seimo Konstitucijos komisijos posėdyje buvo pateikti kovo mėnesį atliktos "Baltijos tyrimų" apklausos rezultatai, kurie parodė, kad tam pritariančiųjų yra 55 procentai. Teigiamą požiūrį šiuo klausimu išsakė ir kairiųjų, ir dešiniųjų pažiūrų gyventojai. Kasmet pritariančiųjų dvigubos pilietybės nuostatai daugėja - pastaraisiais metais 7 procentais. Tuo metu nepritariančiųjų sumažėjo 11 procentų.

- Netrūksta nuogąstaujančiųjų, kad, pakeitus Pilietybės įstatymą, Lietuvoje iš karto atsiras tūkstančiai kitų šalių piliečių, turinčių ir Lietuvos pilietybę? Ar gali taip nutikti?

- Lietuvoje visų tautybių gyventojai labiau pritaria nei atmeta dvigubos pilietybės idėją. Žinoma, esama tam tikros baimės, todėl įstatymo pataisos turi garantuoti, kad tautos išlikimui nekils nė menkiausio pavojaus. Nemanau, kad į mūsų šalį iš karto plūstelės tūkstančiai kitos valstybės gyventojų, turinčių pretenzijų tapti Lietuvos piliečiais. Pirmiausia turime susigrąžinti tuos, kurie nepelnytai praradę pilietybę. Visuomenės raida nėra baigtas procesas, keičiasi laikai, kartu kinta gyvenimo būdas, santykiai tarp žmonių ir valstybių. Negalime sustabarėti, užsidaryti, turime stengtis tapti laisvesne, atviresne visuomene, atsikratyti nepagrįstų baimių ir užkirsti kelią realioms.

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"