TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Visuomenės sveikata regionuose rūpinsis iš Vilniaus

2014 12 18 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo sostinėje įsteigti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, o dabartinius regioninius visuomenės sveikatos centrus (VSC) panaikinti. Esą tokia centralizacija leis lengviau formuoti bendrą viešojo administravimo praktiką, pagerės verslo sąlygos. Tačiau šio sumanymo kritikai įžvelgia pavojų regionų plėtrai ir net demokratijai.

Nuo kitų metų lapkričio pertvarkyti visuomenės sveikatos priežiūrą vykdančias įstaigas numato Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisos. Joms jau yra pritarusi Vyriausybė.

Daugiau lėšų neprireiks

Siūloma apskrityse naikinti VSC, kurie šiuo metu veikia kaip savarankiški juridiniai asmenys, ir įkurti naują biudžetinę įstaigą Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Jis būtų steigiamas prie Vilniaus VSC prijungiant kitų devynių apskričių VSC.

Planuojama, kad naujoje įstaigoje bus įsteigtas centrinis valdymo padalinys su 40 pareigybių. Daugiau lėšų sistemai išlaikyti esą nereikėtų, nes tiek pareigybių turėtų būti panaikinta šiuo metu veikiančiuose VSC. Įvykdžius reorganizaciją numatoma centralizuoti finansų ir apskaitos, planavimo, personalo valdymo ir kai kurias kitas funkcijas. Šiuo metu apskričių VSC yra 767 pareigybės.

Kaip teigiama pataisų aiškinamajame rašte, centralizavus VSC veiklą, sumažėtų viešojo administravimo subjektų, būtų optimizuotas jų valdymas, racionaliau naudojami materialiniai ir finansiniai ištekliai. Be to, būtų suvienodinta praktika, bendras koordinuotas administracinių paslaugų teikimas padidintų VSC efektyvumą, užtikrintų paslaugų kokybę.

SAM tikinimu, pertvarka esą prisidėtų ir prie verslo sąlygų gerinimo, nes sumažės teisės aktų skirtingo aiškinimo ir įgyvendinimo praktikoje galimybė.

Geriausias iš blogiausiųjų

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininko pavaduotojas konservatorius Antanas Matulas stebėjosi, kodėl norima vėl kažką keisti sveikatos apsaugos sistemoje, kai dar praėjusios kadencijos Seimas 2011 metais gana neblogai ją optimizavo. Buvo panaikinta Visuomenės sveikatos tarnyba, Valstybinis aplinkos sveikatos centras, AIDS centras sujungtas su Užkrečiamųjų ligų centru, sujungtos Akreditavimo ir Audito tarnybos. Pertvarka palietė ir regioninius VSC.

Jie tapo savarankiškomis įstaigomis. „Dabar nematau jokio pagrindo ką nors keisti ir kurti naują instituciją. Reikėtų leisti VSC dar keletą metų dirbti savarankiškai ir tuomet analizuoti, kiek tokia reforma pasiteisino“, - sakė A. Matulas.

Nauja pertvarka buvo aptarta Seimo SRK. Pasiūlyti du variantai - arba įkurti Epidemiologinę tarybą kaip tarpininkę tarp SAM ir regionų VSC, arba centrus prijungus prie Vilniaus VSC įkurti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą su padaliniais regionuose. „Komitetas nepritarė naujų tarnybų steigimui, o tik sumanymui Vilniaus VSC padaryti nacionaliniu centru. Pasirinktas geriausias variantas iš blogiausiųjų“, - tikino parlamentaras.

Jis neslėpė, kad SAM užmojai pertvarkyti visuomenės sveikatos priežiūros sistemą yra dar vienas bandymas mažinti Lietuvos regionų savarankiškumą, visą valdymą vis labiau koncentruojant Vilniuje.

Argumentus vadina kalbomis

Jam pritarė ir Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, teiginiai, kad taip bandoma taupyti lėšas, yra tik kalbos. Mat kiekvienai naujai institucijai reikės ir naujų etatų, reikės techninių priemonių. Politikas atkreipė dėmesį, kad Vilniuje dirbančių specialistų atlyginimai vargu ar galės būti tokio dydžio kaip regionuose dirbančių.

„Valdžios centralizavimas tikrai nėra veiklos efektyvinimas. Regionai - miestai, miesteliai jau prarado bankų skyrius, įvairias valstybines įstaigas. Viskas keliasi į didmiesčius. Todėl tai nėra būdas taupyti“, - LŽ sakė E. Gentvilas. Jis įsitikinęs, kad renginiai VSC turi savo specifiką ir jų centralizavimas vargu ar prisidėtų prie veiklos tobulinimo. Tik kalbomis parlamentaras vadino ir SAM aiškinimus, kad sujungus VSC bus prisidedama prie verslo sąlygų gerinimo regionuose.

Mažiau demokratijos

Pastaruoju metu šalies valdžia svarsto galimybes centralizuoti ne tik visuomenės sveikatos priežiūrą, bet ir regioninių parkų valdymą, kai kurias kitas sritis. Politologai priminė, kad posūkis į valdžios centralizavimą nepadeda demokratijos plėtrai.

Vytauto Didžiojo universiteto docento dr. Bernaro Ivanovo teigimu, idėja centralizuoti institucijų regionuose valdymą iš principo yra bloga. "Suprantu, kad yra noras kontroliuoti lėšų panaudojimą ar sutaupyti, bet tuo teisinti centralizavimą nėra gerai. Demokratijos plėtros požiūriu yra svarbus valdžios horizontalės plėtojimas. To Lietuvoje per pastaruosius 20 metų kaip tik labai stinga“, - LŽ sakė jis.

Anot B. Ivanovo, demokratijos plėtra neatsiejama nuo regionų plėtros. Jei ribojama regionų galimybė patiems spręsti visus reikalus, tuomet ribojama ir demokratija, bendruomenių galimybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"