TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Visuomeniniai pastatai gali būti pritaikyti civilių apsaugai karo atveju

2015 01 11 8:15
Saulius Skvernelis Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas svarsto įkurti darbo grupę, kurioje bus nagrinėjama galimybė visus ateityje statomus visuomeninės reikšmės statinius pritaikyti gyventojų apsaugai karo atveju.

„Tarėmės, kad reikėtų. Aš manau, kad ji turėtų būti sudaryta“, - sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

„Darbo grupė yra svarstymo stadijoje. Ministras darbo grupės idėją, ko gero, palaikytų“, - sakė vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

VRM siūlo įpareigoti, kad visi ateityje statomi visuomeninės paskirties ir negyvenami statiniai apsaugotų gyventojus nuo sprogimų karo atveju. Ministerija siūlo tai padaryti pavedant Aplinkos ministerijai tikslinti statybos srities, teritorijų planavimo teisės aktus bei Lietuvos statybos standartus ir techninius reglamentus. Anot VRM, visuomeninės paskirties negyvenamais pastatais laikomi administracinės, prekybos, maitinimo, transporto, garažų, gamybos ir pramonės, sandėliavimo ir ūkio paskirties statiniai.

Toks siūlymas atsirado po to, kai spalį vykusio Vyriausybės pasitarimo metu buvo priimtas protokolinis sprendimas, kad įvykių Ukrainoje kontekste esami ir būsimi statiniai turėtų būti labiau pritaikyti civiliams gyventojams slėptis nuo pavojų.

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko teigimu, tokia VRM pozicija yra logiška.

„Tai rimtas klausimas, nes šalys visame pasaulyje didesnį ar mažesnį dėmesį tam skiria. Nebūtina net žiūrėti į geopolitinę situaciją, ir stichinių nelaimių, ir cheminių nelaimių grėsmes irgi reikia numatyti. Aš manau, kad naujai statomiems visuomeniniams pastatams, kuriuose bus daug darbuotojų, didelė koncentracija žmonių, tikrai toks reikalavimas būtų logiškas“, - sakė K.Trečiokas.

Tačiau ministras pabrėžė, kad kad esant tokiam reikalavimui, stipriai brangtų statyba, todėl reikėtų tartis su statybų verslu.

„Tokio įrenginio, kaip slėptuvės, kaip kažkokios priedangos įrengimas labai pabrangintų statinį. Juk gali būti rūsys, su tam tikromis galimybėmis ventiliuoti, uždaryti, o gali būti labai sudėtingas įrenginys su autonomine energijos, oro valymo sistema ir panašiai. Klausimas nėra toks paprastas, bet be jokios abejonės svarstytinas“, - teigė K.Trečiokas.

Jis sakė, kad „pastaraisiais metais šiam reikalui neskirta arba skirta labai mažai dėmesio ir, ištikus bėdai, žmonės neturėtų, kur slėptis“.

Šiuo metu esantis teisinis statybų reglamentavimas statinius gyventojų apsaugai pritaikyti leidžia, tačiau tai nėra privaloma.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1771 kolektyvinės apsaugos statinys. Juose karo atveju galėtų būti saugoma apie 741 tūkst. šalies gyventojų. Anksčiau Lietuvoje buvusių slėptuvių - bunkerių tinklas yra išnykęs, nes bunkeriams išsaugoti ir išlaikyti nebuvo skiriamos lėšos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"