Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Visuomenininkai kyla į kovą dėl asmenvardžių rašybos

 
2017 07 31 12:47
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už valstybinę kalbą“ išsakė susirūpinimą dėl viešų Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pareiškimų, kuriais „paremiami antikonstituciniai siūlymai įteisinti okupacinių laikų asmenvardžių rašybą ir faktiškai siūloma pripažinti okupacinių režimų išduotus dokumentus“.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis penktadienį su teisingumo ministre Milda Vainiute aptarė asmenvardžių rašybos projektus. Teisingumo ministerija yra pritarusi variantui, kuris leistų pirmajame paso puslapyje pavardes rašyti su trimis lotyniškos abėcėlės raidėmis – X, W bei Q. Seimo vadovas pasidžiaugė, kad toks projektas atvers kelią originalias pavardes pagrindiniame paso puslapyje rašyti ir vietos lenkams. V. Pranckietis žadėjo, kad asmenvardžių rašybos įstatymas bus priimtas rudens sesijoje.

„TALKA“, kurios vienas vadovų – Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, „valstietis“ Eugenijus Jovaiša, šiandien išplatintame pareiškime išreiškė viltį, kad Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga, kuri pati aktyviai dalyvavo „TALKOS“ iniciatyvoje, artimiausiu metu patvirtins arba paneigs savo prieš rinkimus duotus įsipareigojimus dėl valstybinės kalbos konstitucinio statuso apgynimo.

Pareiškime primenama, kad „TALKA“ prieš dvejus metus surinko daugiau kaip 69000 piliečių parašų ir įstatymo nustatyta tvarka pateikė Seimui svarstyti kompromisinį projektą, siūlantį asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti paso papildomų įrašų skyriuje (latvišką variantą). „Šiuo metu visi įrašai asmens dokumentuose daromi tik valstybine kalba, bet jau daug metų Lietuva spaudžiama įteisinti galimybę iš viso atsisakyti įrašo valstybine kalba. Aptarusi politinę situaciją ir Seime svarstomus projektus, „TALKA“ vieningai nutarė, kad toliau remia savo pateiktą latviškąjį variantą, nes kitos Seime užregistruotos alternatyvos diskriminuotų Lietuvos piliečius“, – rašome E. Jovaišos pasirašytame pranešime. Jame teigiama, kad Seime užregistruoti alternatyvūs projektai, kurių vienas siūlo leisti pagrindiniame paso puslapyje nevalstybine kalba rašyti visiems to pageidaujantiems piliečiams (Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo variantas), o kitas tokią teisę suteikia tik Lietuvos pilietybę gavusiems užsieniečiams, jų sutuoktiniams ir vaikams (Seimo nario Mindaugo Puidoko variantas), „yra teisiškai ydingi“. A. Kubiliaus inicijuotas projektas leistų gimtąja kalba pase rašyti tik tiems, kurių pavardėse yra raidės Q, W, X, tačiau paliktų be tokios galimybės visus, kurių vardams ir pavardėms užrašyti reikalingi kiti per 150 lotyniško pagrindo kalbose esančių raidžių ir diakritinių ženklų. Tuo metu M. Puidoko projektas leistų įrašą nevalstybine kalba dar siauresnei piliečių grupei, taip sukurdamas jai kitokias sąlygas, nei likusiems šalies piliečiams. Pagal M. Puidoko siūlymą, pilietybę gavę užsieniečiai ir jų šeimos nariai turėtų kitas sąlygas nei visų šalies tautinių bendrijų atstovai. TALKOS projektas panaikina visą chaosą, kuris neišvengiamai sukuriamas bandant įvesti išimtis konstitucinėms normoms.

„Puikiai suprantame, kad M. Puidoko pasiūlytas projektas paremtas gera intencija ieškoti kompromiso. Deja, pateiktas projektas, nors jis ir atitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas, paneigia pamatinį kiekvienoje demokratijoje piliečių lygybės prieš įstatymą principą. M. Puidoko projektą būtina atmesti, nes jį priėmus, vienos piliečių grupės turės galimybę rašyti nevalstybine kalba pagrindiniame paso puslapyje, o kitos – kitų įrašų skyriuje. Kalbos komisija tokių teisinių aspektų nei vertino, nei turi tam kompetenciją, tačiau Seimas privalo atsižvelgti ir į juos. M. Puidoko, kaip ir A. Kubiliaus bei G. Kirkilo projektai, sukurtų piliečių diskriminaciją tautiniu ir kalbos pagrindu. Abiem atvejais tai kurtų įtampas visuomenėje, o Lietuva neabejotinai susilauktų pagrįstų skundų ir tikėtinai pralaimėtų Europos Žmogaus Teisių Teisme. To išvengti leidžia „latviškas“ variantas, kuris šiame teisme buvo apgintas ir užtikrina visų tautybių piliečių lygybę prieš įstatymą. Taigi būtina laikytis principinės nuostatos, kad visi piliečiai prieš įstatymą yra lygūs. Ja remdamiesi, laikomės siūlymo, kad visų piliečių pasuose pagrindinis įrašas būtų daromas valstybine lietuvių kalba, o papildomų įrašų skyriuje visi to pageidaujantys piliečiai galėtų įsirašyti vardą ir pavardę savo gimtąja kalba“, – teigė „TALKOS“ iniciatyvinės grupės pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša.

E. Jovaiša taip pat priminė, kad šių metų vasario 27 ir 28 dienomis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutines ir neskundžiamas nutartis dviejose administracinėse bylose, kuriose pabrėžė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pase negali būti rašomi vien tik ne lietuviškais rašmenimis, ką siūlo A. Kubiliaus projektas. LVAT, remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, taip pat nurodė, kad Konstitucijai neprieštarautų, jeigu piliečiui pageidaujant, jo vardas ir pavardė būtų įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma to paties paso kitų įrašų skyriuje. Tokiu išaiškinimu LVAT iš esmės pritarė 69000 Lietuvos piliečių parašais pasiūlytai „TALKOS“ iniciatyvai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"