TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Visuotinė karo tarnyba: būti ar nebūti

2016 10 03 6:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Po žinios, kad Švedija grąžina privalomąją karinę tarnybą, ji bus visuotinė, atlikti pareigą tėvynei bus šaukiamos ir merginos, Lietuvoje pasigirdo nuomonės, jog panašiu keliu privalome žengti ir mes. Tačiau visuotinės karo tarnybos idėjai pritaria ne visi.

Šauktinių kariuomenė po septynerių metų pertraukos mūsų šalyje grąžinta 2015-aisiais, motyvuojant sudėtinga geopolitine situacija ir išaugusiomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Kasmet privalomąją devynių mėnesių karinę tarnybą atlieka keli tūkstančiai 18–26 metų jaunuolių. Iki šiol tarnybą kariuomenėje jie renkasi savanoriškai. Jei neatsirastų pakankamai norinčiųjų atlikti pareigą tėvynei, jie būtų šaukiami pagal karo prievolininkų sąrašą, sudaromą atsitiktine tvarka, naudojant kompiuterinę programą.

Šauktų po mokyklos baigimo

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė mano, kad Lietuva turėtų žengti kitą žingsnį ir įteisinti visuotinę privalomąją karo tarnybą visiems mokyklą baigusiems vaikinams. „Akivaizdu, kad loterijos principas visuomenės nebuvo sutiktas palankiai. Žmonėms, baigusiems aukštuosius ar kitokius mokslus, turintiems darbą, šeimą, visokių įsipareigojimų, kai kuriems – ir verslą, tokio papildomo dirgiklio, manau, visai nereikia. Šaukti tuoj po mokyklos būtų labai logiška, nes žmogus baigtų mokyklą, atliktų karinę tarnybą ir tolesnius mokslus galėtų pradėti 9 mėnesiais vėliau“, – sakė parlamentarė.

R. Juknevičienės nuomone, iš pradžių visuotinė karinė tarnyba turėtų būti privaloma tik vaikinams. Merginos pareigą tėvynei ir toliau galėtų atlikti savanoriškai.

Buvusi krašto apsaugos ministrė įsitikinusi, kad visuotinė karinė tarnyba Lietuvai būtina dėl daugybės priežasčių. Anot jos, sudėtinga geopolitinė situacija mūsų regione tęsiasi šimtus metų ir nematyti jokių prošvaisčių, kad padėtis keistųsi į gera. Mūsų šaliai būtina turėti tinkamo dydžio šalį pasirengusių ginti žmonių rezervą. Be to, karinė prievolė esą labai naudinga jaunam žmogui ir valstybei. „Atsiranda kontaktas su savo valstybe. Tai yra tinkamas būdas žmogui, politinei visuomenei ugdyti. Apskritai žmogui naudinga turėti tam tikrų įgūdžių krizinėse situacijose“, – pažymėjo R. Juknevičienė.

Savanoriai labiau motyvuoti

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nepalaiko visuotinės privalomosios karinės tarnybos. Pasak jo, savanoriškai karinę tarnybą atliekantys žmonės yra žymiai labiau motyvuoti. „Tai, ką turime dabar, kai tarnauti jaunuoliai ir jaunuolės ateina savo noru, nebūtinai iš karto po mokyklos, o ir brandesni, labiau atspindi visuomenės nusiteikimą tarnauti tėvynei. Toks principas yra žymiai geresnis nei tik vienos amžiaus grupės jaunuolių pašaukimas, paruošimas ir išleidimas. Pasisakau už savanoryste grįstą sistemą“, – aiškino jis.

J. Olekas pažymėjo, kad nuo tada, kai buvo grąžinta šauktinių kariuomenė, privalomąją karinę tarnybą atlieka tik savanoriai. Jis viliasi, kad tokia tendencija išliks ir toliau. „Šiemet užsirašė žymiai daugiau jaunuolių nei praėjusiais metais. Tarnystė kariuomenei yra patraukli, atsiliepimai iš tarnaujančių karių yra geri“, – tikino ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"