Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Vitalijus Karakorskis: aš – žydas, bet blusų niekam nepardavinėju

 
2017 02 27 15:00
Tokiais įrašais socialiniame tinkle buvo kviečiama į Didžiąsias Užgavėnes Naisiuose 

„Prieš mėnesį skaičiau antisemitinius aukšto Rusijos politiko pasisakymus. Galvojau, Lietuvoje nieko panašaus tikrai negali nutikti! Pasirodo gali“, –  LŽ sakė televizijos laidos „Menora“ autorius, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Vitalijus Karakorskis. 

Ryškiu antisemitiniu atspalviu prieš kelias dienas pagarsėjęs kvietimas švęsti Užgavėnes Naisiuose sukėlė nemažą rezonansą. Tačiau pasak televizijos laidų kūrėjo V. Karakorskio, reakcija buvo per menka – pasigendama aiškios visuomenės ir politikos autoritetų, o pirmiausia – įtakingiausio Seimo nario Ramūno Karbauskio pozicijos apie šį akibrokštą.

Lietuvos ir Izraelio santykiai šiandien yra turbūt geriausi per visą valstybių bendravimo istoriją, o štai – prasiveržia tokie tiesiog archaiško antisemitizmo protrūkiai.

Televizijos laidos „Menora“ autorius, Stasio Lozoraičio premijos laureatas V. Karakorskis LŽ sakė buvęs nustebintas šio akibrokšto. Pasak V. Karakorskio, kasdieniame gyvenime jis net neįsivaizduoja tokių situacijų. Todėl šis incidentas gali būti dirbtinai sukurtas reiškinys, atliepiantis Rusijoje vis labiau ir vis aukštesniu lygiu atgimstančiam antisemitizmui. Tai, ką tarpukariu į mūsų kraštus nešė hitlerinės Vokietijos propaganda, šiandien, anot V. Karakorskio, gauname iš rytų.

„Facebook“ nuotrauka

– Žinau, kad pastebėjote garsųjį kvietimą į Užgavėnes Naisiuose. Kokia buvo jūsų reakcija?

– Prisiminiau, kaip prieš mėnesį skaičiau skandalingus Rusijos Dūmos vicepirmininko Piotro Tolstojaus antisemitinius pareiškimus. Galvojau: na, Lietuvoje – ačiū Dievui – taip negali nutikti. Pasirodo gali.

Nustebino ne pats kvietimas, ar renginio plakatas, o tai, kad šalia – tame pačiame tinklalapyje – puikuojasi Seimo Kultūros komiteto pirmininko nuotrauka. Ten pat galima surasti informacijos apie tai, kad R. Karbauskis pernai buvo šio renginio mecenatu. Gal ir šiemet jis globoja renginį?

Dar keisčiau tai, kaip šis incidentas atrodo bendrame kontekste. Lietuvos ir Izraelio santykiai šiandien yra turbūt geriausi per visą valstybių bendravimo istoriją, visuomenėje atvirai kalbama ir diskutuojama Holokausto temomis, o štai – prasiveržia tokie tiesiog archaiško antisemitizmo protrūkiai.

– Renginio organizatoriai teigė nenorėję nieko įžeisti, o kai kas sako, kad tai – tik tradicija ir nieko daugiau?

– Įžeisti nenorėjo, bet „įkišo“ žydus į vieną kompaniją su velniais ir raganomis. Bet kurios tautybės žmogus įsižeistų. Dažniausiai į tokius dalykus gan logiškai nekreipiame dėmesio, o pasirodo derėtų. Juk ir to paties renginio Naisiuose pernykščiame plakate žydų dar paieškoti reikėjo, o šiemet – prašom: „Parduodu blusas ir utėles, arba keičiu į nekilnojamą turtą“. Aš – žydas, bet blusų niekam nepardavinėju.

Tiems, kas sako, kad taip yra „nuo seno“: kadaise ir „raganas“ degino, gal ir šią tradiciją koks nors mecenatas sumąstys atkurti?

Senose latvių dainose lietuviai minimi, kaip grobikiškų žygių personažai. Naisiuose vykstančioje Baltų vienybės dienoje juk tokių dainų latviai nedainuoja.

Beje, latvių folklore lietuviai taip pat nuo seno neretai vaizduojami negatyviai. Senose latvių dainose lietuviai minimi, kaip grobikiškų žygių personažai. Naisiuose vykstančioje Baltų vienybės dienoje juk tokių dainų latviai nedainuoja.

Taip pat girdėjau, kad renginio organizatoriai neva sėmėsi informacijos iš tautosakinės studijos apie Užgavėnių tradicijas. Ką gi, susiradau šią studiją – ji laisvai prieinama internete. Dar labiau nustebau. Tame veikale aprašoma Jurgio Dovydaičio surinkta tautosaka, kurios nemaža dalis yra apie žydus. Maža to, ji net pritaikyta švietimui ir vaikų ugdymui. O nuostabiausia tai, kad ji parengta už ES lėšas, pagal projektą „Kuriame Lietuvos ateitį“.

– Tokį reiškinį dar galima įsivaizduoti tarpukario Lietuvoje, tačiau šiandien?

– Neabejoju, kad tarpukario Lietuvoje toks skandalas taip pat būtų sulaukęs dalies visuomenės reakcijos. Kurdamas „Menorą“, tyriau Jurgio Matulaičio ir Jono Basanavičiaus veiklą. Esu tikras, kad abu šie iškilūs vyrai būtų pasmerkę tokį akibrokštą.

Kita vertus, imu svarstyti, ar tokie skandalai yra tik sutapimas su tuo, kaip antisemitizmas atsigauna Rusijoje? Net neabejoju, kad Rusijos žiniasklaida išnaudos šį skandalą ir teigs, neva, „kuo čia mes dėti? Pasižiūrėkite, kas darosi šitoje NATO ir ES valstybėje!“.

Panašu, kad šiandien tokios idėjos pas mus plinta iš Rusijos.

Antisemitizmas gyvavo visais laikais. Nepaisant to, kad gyvename civilizuotoje visuomenėje, jis – gajus. Juk Adolfas Hitleris taip pat atėjo į valdžią labai civilizuotoje visuomenėje. Iš Vokietijos šis užkratas plito į kitas civilizuotas visuomenes – ir į Lenkiją, ir į Lietuvą.

Panašu, kad šiandien tokios idėjos pas mus plinta iš Rusijos. Nesakau tuščiai – tiriu šiuos procesus. Pastebėjau, kad ir kai kurios Lietuvoje veikiančios prorusiškos organizacijos visai nebeslepia antisemitinės retorikos.

Rusijoje šiandien ne veltui garbinami tokie žmonės, kaip Josifas Stalinas, garsėjęs antisemitinėmis pažiūromis. Pastatytas paminklas Ivanui Rūsčiajam, kurio nurodymu išskęrsta Polocko žydų bendruomenė. Netrukus Rusija minės 100-ias revoliucijos metines. Greičiausiai nebus apsieita be „prisiminimų“, kad ją sukėlė Rusiją išgrobstyti norėję sionistai.

– Ar tenka susidurti su panašiais reiškiniais kasdieniame gyvenime?

– Tikrai ne. Net neįsivaizduoju tokio dalyko. Nesusiduriu nei aš, nei mano sūnus, kuris niekada neslėpė, kad tėvas – žydas. Manau, kad tokie incidentai yra ne natūralus, o dirbtinis reiškinys.

– Ar adekvati buvo visuomenės reakcija?

– Pasigedau politikų ir visuomenininkų reakcijos. Buvo, bet tikrai mažai. Nesuprantu, kodėl tyli pats R. Karbauskis? Gal jis mano, kad visa tai – išpuolis prieš jį asmeniškai, bet nepaisant to, jam derėjo išsakyti savo poziciją dėl šio konkretaus klausimo. Tyli. Negi pritaria?

Nepaskelbė pozicijos nei koalicijos partneriai socialdemokratai, nei opozicija. Manau, kad apie tokį akibrokštą visuomenės ir politikos autoritetai turėjo aiškiai išdėstyti savo nuomonę.

Nemėgstu net vartoti termino „lietuvių – žydų santykiai“, bet ir šiuose santykiuose Lietuvoje matomos aiškiai pozityvios tendencijos.

Pamenu, 2009 metais Rusijos VRM parengtoje metodinėje medžiagoje apie religinį ekstremizmą buvo paminėta, kad satanizmo šaknys glūdi chasidiškame Judaizme. Sekančiais metais šį akibrokštą, kurį Rusijos valdžia pavadino „stiliaus klaida“, buvo parašyta JAV Valstybės departamento metinėje ataskaitoje apie tikėjimo laisvę pasaulyje. Labai nenorėčiau, kad 2018 metais šioje ataskaitoje būtų atitinkamai paminėta Lietuva.

Visi mes – Lietuvos piliečiai, dirbantys jos labui. Nemėgstu net vartoti termino „lietuvių – žydų santykiai“, bet ir šiuose santykiuose Lietuvoje matomos aiškiai pozityvios tendencijos. Pastarojo akibrokšto autorius prilyginčiau Lenino „naudingiems idiotams“, bet taip pat noriu pasakyti ir tai, kad už kiekvieno tokio „idioto“ nugaros paprastai stovi gerai parengtas agentas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"