TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vizija – gerovė, keliai jos link – neaiškūs

2015 01 07 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvai įgyvendinus pagrindinę pastarųjų metų siekiamybę - tapus euro zonos nare, šalies politikai nauju valstybės tikslu vadina gerovės visuomenės sukūrimą. Apžvalgininkai pabrėžia, kad šis tikslas formuluojamas aptakiai, o būdai jam pasiekti neaiškūs net patiems vizijos kūrėjams.

Šįmet Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį minėsianti Lietuva jau įgyvendino pagrindinius sėkmingai valstybės raidai būtinus tikslus: prieš dešimtmetį tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare, o nuo šių metų pradžios prisidėjo prie kitų euro zonos šalių. Kokia kryptimi toliau plėtosis mūsų gyvenimas, teoriškai nusakoma prieš kelerius metus patvirtintoje Pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, skelbiančioje, kad Lietuva turėtų tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi.

Apžvalgininkai svarsto, kad numatytų tikslų link vedantys keliai skendi migloje: konkretūs iššūkiai ir priemonės jiems įgyvendinti aiškiai neįvardyti, o bendro sutarimo paieškos klimpsta prieš rinkimus vykstančiuose debatuose.

Trumpalaikiai planai

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, kitaip nei skeptikai, tvirtina: Lietuva įgyvendino tai, ką buvo užsibrėžusi, taip pat turi aiškias tolesnės plėtros kryptis. Vis dėlto, kalbėdamas apie šalies raidos gaires, premjeras LŽ vardijo trumpalaikius artimiausių metų uždavinius.

„Toliau sieksime energetinės nepriklausomybės stiprinimo: šiemet turime užbaigti elektros jungties „Nord Balt“ projektą, sėkmingai tęsime Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio tiesimo parengiamuosius darbus, magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai antrosios linijos statybas. Šių metų pabaigoje planuojama baigti ir magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kiemėnai antrosios gijos statybas, tai leis padidinti dujų transportavimo Lietuvos vartotojams patikimumą. Reikia pažymėti, kad Lietuvos strateginiams energetikos projektams iš ES fondų iš viso bus skirta 333,7 mln. eurų“, - LŽ nurodė A. Butkevičius.

Jo teigimu, Vyriausybė ateityje taip pat ketina skirti daug dėmesio kovai su šešėliu, siekti emigravusių piliečių grįžimo į Lietuvą, rūpintis žemdirbių problemomis, sparčiau plėtoti inovatyvias technologijas ir panašiai.

Gręžiasi į žmogų

Vienas iš strategijos „Lietuva 2030“ iniciatorių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas ekspremjeras Andrius Kubilius neslepia: nusakyti tolesnes valstybės raidos kryptis lengviau buvo 1990-aisiais, numačius aiškius Nepriklausomybės, integracijos į Vakarus, rinkos ekonomikos kūrimo siekius.

„Šiuo metu, jei kalbėsime apie geopolitinius tikslus, mūsų laukia gilesnė infrastruktūrinė integracija į Europą. Kitaip sakant, keliais, laidais, bėgiais, vamzdžiais turime susijungti su Europa, pagaliau tapti infrastruktūriškai nepriklausomi nuo Rusijos. Šia linkme jau nemažai pasistūmėta. Vis dėlto kelias vakarietiškos gerovės link Lietuvoje dar nėra iki galo nueitas. Būtent gerovės kūrimo plačiąja prasme uždavinys išlieka labai svarbus“, - pažymėjo politikas.

Pasak A. Kubiliaus, sukurti gerovės valstybės priešokiais ar vienkartinėmis akcijomis, tarkime, minimalaus atlyginimo didinimu ar panašiais veiksmais, neįmanoma - šaliai būtina turėti aiškią ateities raidos strategiją. Jos gairės, TS-LKD lyderio teigimu, buvo numatytos strategijoje „Lietuva 2030“, tačiau dabartinė Vyriausybė į ją esą labiau žiūri kaip į formalų dalyką, o ne kaip į tam tikro mąstymo ir tikėjimo pagrindą.

„Kaip mūsų valstybės tikslus apibrėžti paprastais ir visiems suvokiamais žodžiais? Įvardyčiau paprastai: vidurinės klasės kūrimas ir stiprinimas visoje Lietuvoje, ne tik didmiesčiuose, provincijos ekonominio, socialinio ir kitokio atsilikimo įveikimas. Tai, mano manymu, yra pats svarbiausias strateginis uždavinys, žiūrint į Lietuvos vidaus vystymąsi. Iki šiol politikoje daugiau rūpinomės makroreikalais, o dabar ateina metas, kai reikia atidžiai pasižiūrėti, kokie pagrindiniai rūpesčiai yra žvelgiant paprasto žmogaus akimis“, - kalbėjo A. Kubilius.

Pasigenda sutarimo

Apie gerovės visuomenės kūrimą kalba ir valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas ekspremjeras Gediminas Kirkilas. „Toliau, panaudodami europinę paramą, įvairius Sanglaudos fondus, savo valstybėje turėtume stengtis pasiekti bent jau ES gerovės vidurkį ekonomikos ir socialinės lygybės srityse. Vien ekonomikos augimo nepakanka - jis gali būti labai spartus, bet socialinė nelygybė vis tiek didės. Keliami tikslai pakankamai aiškūs, nors gal per mažai aiškinami, reklamuojami, bet jie gerai suprantami žmonėms“, - pažymėjo socialdemokratas.

Vis dėlto G. Kirkilas gana skeptiškai vertina galimybę Lietuvos ateities tikslus sieti su strategijoje „Lietuva 2030“ numatytais iššūkiais, suformuluotais įtvirtinant dešiniųjų partijų vaizdinius. Kaip žinoma, šį dokumentą, 2012 metais parengtą Valstybės pažangos tarybos, vadovautos tuomečio premjero A. Kubiliaus, Seime vieningai parėmė tik konservatoriai bei Liberalų sąjūdžio atstovai. Socialdemokratai pasisakė prieš strategiją, kitų frakcijų atstovų balsų buvo abiejose pusėse.

„Apie strategiją "Lietuva 2030" esu kritiškai atsiliepęs todėl, kad tokie ilgalaikiai dokumentai turi būti priimami partijų bei visos visuomenės bendru sutarimu, o ne vienai partijai sumanius. Kai bendrai sutarėme dėl narystės ES ir NATO, šį tikslą įgyvendinome. Kai vienos partijos nariai galvoja, kad visi kiti yra provincialai, o tik jie modernūs ir viską supranta, kai nėra visuotinio sutarimo, sumanymo ir nepavyksta įgyvendinti“, - tvirtino G. Kirkilas.

Kryptis be turinio

Politikų sutarimo dėl numatomų bendrų tikslų ir valstybės tolesnės raidos vizijos pasigenda politologas prof. dr. Algis Krupavičius.

„Mūsų valstybėje kuriamos strategijos, kaip ir žymioji „Lietuva 2030“, tėra taikinys laike, bet aiškaus sakymo, koks yra viso to turinys, kur turėtume atsidurti, ką privalome nuveikti, negirdėti. Juk iš tiesų tikslas aiškus: tokiai valstybei kaip Lietuva, kuri vis dar yra besivejančio ekonominio ir socialinio vystymosi šalis, nepaisant to, kad priklauso ES bei NATO, pagrindiniu uždaviniu išlieka socialinės gerovės siekis ir gerovės visuomenės kūrimas. Problema ta, kad nei opozicija, nei valdantieji politikai nesugeba suformuluoti aiškių ir konkrečių tikslų, ko siekiame ir kur norime nueiti“, - teigė jis.

Nerijus Mačiulis /LŽ archyvo nuotrauka

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, blogiausias scenarijus tolesniam Lietuvos vystymuisi būtų, jei politikai užmigtų ant euro įvedimo laurų ir pamirštų, kad valstybėje yra daugybė kitų problemų bei iššūkių, kuriuos privalu spręsti.

„Jei įvertinsime Lietuvos gyventojų perkamąją galią, skurdo lygį, pajamų nelygybę, daugybę kitų socialinių ir ekonominių rodiklių, pamatysime, jog vien tai, kad pasikeitė nacionalinė valiuta, įtakos šiems dalykams nedaro. Reikia taikyti daugybę kitų priemonių siekiant, kad gyvenimo lygis šalyje gerėtų, didėtų investicijų, sparčiau būtų kuriamos darbo vietos, augtų darbo užmokestis, tai yra matytume progresą įvairiose socialinėse ir ekonominėse srityse“, - pažymėjo ekonomistas.

Jis tikino pasigendantis ne Lietuvos raidos strategijos, nes jų sukurta bei kuriama daug ir įvairių, bet pastangų įgyvendinant jau įvardytus tikslus. „Problema - ne strategijos nebuvimas, bet tai, kad jau parašytos strategijos niekam neįdomios. Lietuvos politinis elitas neturi politinės kultūros vadovautis strateginio valdymo principais, nuosekliai vykdyti ekonominę ir socialinę politiką, nekreipti politikos 180 laipsnių kampu po kiekvienų rinkimų priklausomai nuo to, kas formuoja Vyriausybę. Šiuo aspektu valstybės strateginio valdymo Lietuvoje beveik nėra. Kalbėti apie vystymosi kryptį, jei net nėra valdymo principų, nėra prasmės“, - aiškino N. Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"