TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vizitas į ambasadą sukėlė kritikos audrą

2014 07 31 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Įtakingi Lietuvos žmogaus teisių gynėjai susidomėjo Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo kvietimu pabendrauti ir vakar apsilankė sostinės Latvių gatvėje įsikūrusioje atstovybėje Vilniuje. Susitikimas sukėlė jų kolegų pasipiktinimą ir užsienio politikos ekspertų nuostabą.

Praėjusią savaitę į Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi sureagavę Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro (LŽTKC) steigėjai - Piliečių gynybos paramos fondo (PGPF) vadovas Stasys Kaušinis, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) direktorius Vytautas Budnikas ir asociacijos Nepartinis demokratinis judėjimas vedlys Krescencijus Stoškus - vakar nepraleido progos padiskutuoti su Rusijos ambasadoriumi A. Udalcovu.

Šį jų vizitą kaimynės šalies diplomatinėje atstovybėje kritikuoja kiti kolegos, o politologai tikina, kad visuomenininkai yra traukiami į Rusijos propagandinio karo mašiną. Tačiau A. Udalcovo svečiai įsitikinę, kad dialogas su Rusija yra būtinas, ir viliasi bent kiek prisidėti prie konflikto Ukrainoje sumažinimo.

Epistolinis žanras - taikdariams telkti?

Jau kurį laiką laiškus iš Rusijos ambasados gauna kelios Lietuvos žmogaus teisių organizacijos. Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorės Dovilės Šakalienės, nuo gegužės pasiuntinybė yra išsiuntusi tris laiškus. Viename jų reikalauta, kad mūsų šalies atstovai imtųsi tirti žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje. „Absurdiškai atrodo, kai siunčiamos nuotraukos, kuriose vaizduojamos jaunos ukrainietės, esą dalyvaujančios nacistiniuose maršuose. Tai yra akivaizdžiai labai prastas, primityvus propagandos ir šmeižto pavyzdys“, - LŽ sakė D. Šakalienė.

Praėjusios savaitės pradžioje Lietuvos žmogaus teisių organizacijų vadovų elektroninio pašto dėžutes pasiekė Rusijos ambasados persiųstas V. Putino kreipimasis, kuriame jis ragina konfliktą Ukrainoje spręsti taikiai diplomatinėmis priemonėmis. Po kelių dienų radosi ir kitas laiškas, šįsyk jis buvo persiųstas iš Rusijos gynybos ministerijos. Laiške įtikinėjama, kaip esą techniškai Ukrainos kariuomenė galėjo numušti keleivinį Malaizijos lėktuvą, ir keliami klausimai, kodėl JAV kosminis zondas kaip tik tuo metu padengė katastrofos vietą, stebimasi, kodėl Ukrainos kariuomenei reikalinga priešlėktuvinė gynyba Donecko regione.

Atsakas V. Putinui

Dar praėjusią savaitę LŽTKC sureagavo į V. Putino kreipimąsi, kuriuo jis ragina visas konflikto Ukrainoje šalis nedelsiant nutraukti kraujo praliejimą ir sėsti prie derybų stalo. Tame pačiame Rusijos ambasados siųstame laiške V. Putinas teigia, esą lėktuvo tragedija nebūtų įvykusi, jei birželio 28 dieną Rytų Ukrainoje nebūtų buvusios atnaujintos kovos.

„Nekyla abejonių, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra teisėtos ir gina savo piliečių teisę gyventi suverenioje ir nepriklausomoje valstybėje. Tuo metu neteisėtos ginkluotos grupuotės, savavališkai paskelbusios Donecko respubliką, karine jėga įgyvendina savo tariamas teises ir separatistinius bei kaimynės valstybės (Rusijos Federacijos) ekspansionistinius tikslus, skleisdamos prievartą ir smurtą, - rašoma LŽTKC pareiškime. - Todėl įvykių Ukrainoje vertinimas žmogaus teisių požiūriu gali būti nešališkas tik pripažįstant teisėtus Ukrainos piliečių lūkesčius išsaugoti šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Taigi šiuo atveju yra vertinami teisėtos Ukrainos valdžios ir neteisėti ginkluotų grupuočių veiksmai (smurtas, žudymai, prievarta ir kt.)."

Taip pat LŽTKC atstovai pareiškė, kad, be Donecko ginkluotų grupuočių, Ukrainos konflikte dalyvauja ir Rusijos karinės pajėgos, teikiančios paramą Donecko grupuotėms.

Po LŽTKC vėliavą susibėgę žmogaus teisių gynėjai pritaria prezidento V. Putino iniciatyvai, raginančiai užbaigti karinį konfliktą Ukrainoje ir pereiti prie derybų. „Tačiau šios iniciatyvos įgyvendinimas priklauso išimtinai tai šaliai, kuri teikia ginkluotę ir kitokią karinę paramą Donecko grupuotėms. Taigi, jeigu Rusijos Prezidentas gali šią paramą nutraukti, jo raginimas ir kvietimas neabejotinai suras atgarsį ir bus įgyvendinti“, - vylėsi LŽTKC atstovai.

Gali padėti

„Asmeniškai į tai žiūriu, kaip į dalykišką politinį laišką“, - apie Rusijos ambasados persiųstą V. Putino kreipimąsi kalbėjo PGPF vadovas S. Kaušinis.

Jis LŽ teigė nesigailintis, kad su kitais kolegomis iš LŽTKC vakar apsilankė Rusijos ambasadoje, nors esą būta abejonių, ar priimti kvietimą. „Manau, kad dialogas tarp institucijų, kurios gali kalbėtis, tik padės, humanizuos konfliktą. Aš tuo tikiu, todėl ir ėjau į šį susitikimą“, - tvirtino S. Kaušinis.

Stasys Kaušinis: "Manau, kad dialogas tarp institucijų, kurios gali kalbėtis, tik padės, humanizuos konfliktą. Aš tuo tikiu, todėl ir ėjau į šį susitikimą."

Tai, kad kitos Lietuvos žmogaus teisių organizacijos skeptiškai vertina šį susitikimą, jo nestebina. S. Kaušinis pažymėjo, kad jos skiriasi savo pobūdžiu, veikla, patirtimi. „Mūsų organizacija mato savo vaidmenį, nes jau turime tam tikros patirties, su mumis kalbasi ir Rusijos valstybės atstovai, galbūt kuo nors galėsime padėti, pavyzdžiui, spręsdami atskirtų karo belaisvių, asmenų, kurie sėdi įkalinti vienos ar kitos valstybės tardymo izoliatoriuose, likimus“, - aiškino jis.

„Turime kalbėtis, o ne vengti vieni kitų, nes iš to nieko gera neišeina“, - LŽ tvirtino ir LŽTA primininkas Vytautas Budnikas. Jis irgi dalyvavo susitikime su Rusijos ambasadoriumi. V. Budnikas pažymėjo, kad per susitikimą laikytasi pozicijos, kuri atsispindi LŽTKC pranešime. „Ambasadorius nesutiko su mūsų teiginiais, bet laikėmės nuomonės, kad neturime priešgyniauti, nes mūsų pozicija nekinta“, - pasakojo V. Budnikas.

Anot jo, daugiausia dėmesio per pokalbį skirta žmogaus teisėms. Aptartos šioje srityje kylančios problemos ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse. Žmogaus teisių gynėjai itin susidomėjo Rusijos ambasadoriaus kvietimu nuvykti į pabėgėlių iš Donecko ir Luhansko sričių stovyklas.

S. Kaušinis neslėpė, kad A. Udalcovas savo svečiams įteikė pluoštą knygelių apie įvykius Ukrainoje, sukritikavo LŽTKC išplatintą pareiškimą. „Į dezinformacijos pusę gerbiamas ambasadorius nuėjo dar toliau, nei esu girdėjęs panašaus pobūdžio informaciją, kurią skleidžia Rusijos, jos valstybės pareigūnai ar viešosios informacijos priemonės“, - pripažino jis.

Bendradarbiauti neketina

Tuo metu ŽTSI direktorė D. Šakalienė spėjo, kad Rusija bando prisivilioti kai kuriuos Lietuvos žmogaus teisių gynėjus į savo pusę. „Manau, kad turėtume suprasti, kas vyksta. Juk demokratijos ir žmogaus teisių principų gynimas susijęs su tam tikru politiniu kontekstu. Kai aiškiai matome mūsų regionui kylančias grėsmės, apie Lietuvą skleidžiamą šmeižtą ir melą, visiems, kuriems rūpi mūsų valstybės nacionalinis saugumas, nepriklausomybė, demokratijos ir žmogaus teisių principų užtikrinimas, nematau galimybės bendradarbiauti su Rusijos ambasada ar kitomis institucijomis“, - pažymėjo ji.

D. Šakalienė taip pat pabrėžė, kad į susitikimą su Rusijos ambasadoriumi ėję žmogaus teisių gynėjai neatstovauja valstybės institucijoms. „Tiek prezidentė, tiek užsienio reikalų ministras yra labai aiškiai išreiškę savo poziciją, tačiau kiekviena nevyriausybinė organizacija turi teisę rinktis, ar jos nori dialogo su Rusija. Mes renkamės jo nevykdyti!” - pareiškė ŽTSI vadovė.

Propagandos „kabliukai“

Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad propagandinio karo akivaizdoje Rusijos ambasados siunčiami įvairūs kreipimaisi ir kvietimai į diskusijas diplomatinėje atstovybėje yra tam tikri „kabliukai“. „Dažnai būna, kad žmogaus teisių gynėjai tampa sudėtingų geopolitinių manipuliacijų įkaitais“, - LŽ tvirtino ekspertas.

Anot jo, valstybė, kurioje nėra teisės viršenybės, valdžių atskyrimo principo, nėra tas šaltinis, su kuriuo reikėtų šnekėtis Lietuvos žmogaus teisių aktyvistams. „Matyt, jie nori kažką daugiau išsiaiškinti, o gal jaučiasi svarbesni dėl tokio pakvietimo?“ - spėliojo L. Kasčiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"