TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vizitinė kortelė pasauliui - miestų ženklai

2014 05 03 6:00

Didieji Lietuvos miestai ir kurortai vis dar vangiai populiarina savo žinomumą pasaulyje. Ženklodaros ekspertai pripažįsta, kad iš dabartinių šalies miestų prekių ženklų yra mažai naudos: jie nepatrauklūs, o kartais - net ir atstumiantys.

Trykštančios mineralinio vandens versmės, žaliuojančios girios, istorinės pilys ir ežerų žuvys – tokiais simboliais pasauliui prisistato Lietuvos didmiesčiai ir kurortai. Turėti prekės ženklą savivaldybėms yra prabanga. Tačiau vienos jų simboliką geba susikurti už vos kelis tūkstančius litus, kitos savo įvaizdį kuria išleisdamos šimtatūkstantines sumas.

Ženklodaros ir dizaino specialistai teigia, jog miesto prekės ženklas – svarbi įvaizdžio dalis, bet jis prasmingas tik tuomet, kai miestas turi ne vien išraiškingą simboliką, bet ir stiprias konkurencines vertybes.

Pilies kontūras – už 344,8 tūkst. litų

Vos prieš kelias savaites sukurtas Vilniaus miesto prekės ženklas pasauliui bus pristatytas jau kitą savaitę prasidėsiančioje „Eurovizijoje“. Lietuvos atstovė šiame populiariame tarptautiniame dainų konkurse vilnietė Vilija Matačiūnaitė ir jos komanda Kopenhagoje vilkės specialiai Vilniaus atributika papuoštus marškinėlius. Vilniaus miesto prekės ženklas puikuosis ir ant vėliavų bei informacinės medžiagos.

„Naujasis Vilniaus ženklas yra ir modernus, ir istorinis – Gedimino pilies bokšto kontūras. Tai gerai žinomas sostinės įkūrimo simbolis, geriausiai matomas statinys!” - taip naująjį Vilniaus prekės ženklą pristatė sostinės meras Artūras Zuokas. Prekės ženklą ir miesto įvaizdžio studiją kūrė žinomų pasaulyje vietovių ženklodaros ekspertų komanda. Naujasis įvaizdis Vilniui kainavo per 344,8 tūkst. litų, didžioji darbo dalis finansuota iš Europos socialinio fondo lėšų.

Atspindimas miesto identitetas

Šįmet miesto prekės ženklą su šūkiu „Kaunas dalinasi“ susikūrė ir laikinoji sostinė, jis bus naudojamas artimiausius penkerius metus. „Ženklo idėja atitinka miesto dvasią, nes Kaunas – didmiestis, kuris noriai dalijasi kultūra, įvairiais renginiais, muzika, sportu, mokslu ir technologijomis“, - apie naująjį laikinosios sostinės įvaizdį pasakojo Kauno meras Andrius Kupčinkas. Prekės ženklas kauniečiams atsiėjo net dešimt kartų pigiau nei Vilniui – 29 tūkst. litų.

Marinistine simbolika ir šūkiu „Laisvu stiliumi“ jau beveik dešimtmetį prisistato Klaipėda. „Prieš porą metų ženklo naudojimo sąlygos buvo skelbiamos senoje savivaldybės interneto svetainėje, bet perkeliant informaciją į naująją būtent ši ir dingo“, - paprašytas pristatyti miesto prekės ženklą LŽ teisinosi Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas Andrius Juškevičius. Miesto simbolikos merijos atstovas išsamiau nekomentavo, tačiau persiuntė esą „archyve rastą“ ženklo vartotojo vadovą. „Laivo asociacija išryškina pajūrio miesto specifiką, suteikia nuotykių, kelionių, pramogų atspalvį. Teigiamas emocijas stiprina besišypsančio veido motyvas. Linijos lanksčios, lengvos, gana dinamiškos – taip kuriamas geranoriškumo, atvirumo įspūdis“, - rašoma Klaipėdos miesto prekės ženklo firminio stiliaus vadove. Uostamiesčio valdininkai tikina nebeprisimenantys, kiek kainavo prekės ženklo sukūrimas.

Prekės ženklas – prabanga

Šiauliai prisistato kaip Saulės miestas – atviras, veržlus ir saugus. Šis įvaizdis puoselėjamas pagal 2007-2016 metų strateginį planą. 2006-aisiais šiauliečio dizainerio Vilmanto Dambrausko sukurtas miesto ženklas - tai Žmogus-Šaulys Saulės rato fone. „Šaulys yra vienas istorinių miesto simbolių (iš šio žodžio gali būti kildinamas ir Šiaulių pavadinimas), o Saulės ratas simbolizuoja gerai šalyje žinomą miesto įvaizdį, kad Šiauliai – Saulės miestas“, - LŽ aiškino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistė Jūratė Rauduvienė. Ženklas miestui tekainavo 3 tūkst. litų. „Šiauliams būtų naudingas jau atnaujintas, šiek tiek kryptingesnis prekės ženklas ir įvaizdžio strategija, tačiau tai brangus produktas, o savivaldybė kol kas neturi tam lėšų“, - pripažino Šiaulių miesto merijos atstovė.

Kurti naują miesto prekės ženklą jau planuoja ir panevėžiečiai. Kaip LŽ tvirtino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Irma Gritėnienė, šįmet pradėtame įgyvendinti 2014-2020 metų strateginiame plane numatytos įvaizdžio gerinimo priemonės. „Panevėžys vienas pirmųjų miestų Lietuvoje 2004 metais sukūrė įvaizdžio gerinimo strategiją, planą, logotipą ir vykdė viešinimą. Tuomet miestas gyveno šūkiu: „Panevėžys – nauja kryptis!“ Tyrimai parodė, kad tikslas buvo pasiektas – žmonių nuomonė apie Panevėžį pagerėjo“, - kalbėjo I.Gritėnienė.

Šįmet Panevėžys prisistato kaip Lietuvos kultūros sostinė. Miestui viešinti naudojamas specialiai tam sukurtas logotipas. Jo autorei – jaunai dizainerei Raimondai Balčiūnaitei - skirta 2 tūkst. litų premija.

Į kurortus vilioja gamtos turtai

„Neringa: legenda, kuri įkvepia“, - tokiu šūkiu poilsiautojus ir užsienio turistus vilioja Neringos kurortas. Dar 2008 metais Neringos savivaldybė už įvaizdžio strategiją paklojo beveik ketvirtį milijono litų ES paramos. „Prekės ženkle galima išvysti visų Neringos gyvenviečių herbus. Ateitį ir naujoves simbolizuoja vandens raibuliai, - dėstė Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė. - Buvo atliekamos apklausos, per jas paaiškėjo, kad Neringai itin būdingas moteriškumo aspektas. Moteriškos savybės - globa, paslaugumas, šiluma, rūpestis – labai svarbios kurortui. Ženkle galima išvysti kopas, primenančias moters siluetą.“

Ežeringieji Zarasai savo kurorto prekės ženklui pasirinko žuvies simbolį. „Juk Zarasai – miestas prie septynių ežerų, ežeringiausio Lietuvos rajono centras“, - pabrėžė Zarasų rajono mero padėjėja Gražina Ragauskaitė.

Nemuno kilpas, trykštančių mineralinių vandenų versmes ir žaliuojančius medžius, kurie susijungia į simbolinę karūną, šįmet susikurtame logotipe vaizduoja Birštonas.

Tačiau toli gražu ne visi Lietuvos miestai ir kurortai šiandien gali pagirti savo prekės ženklais. Tokio ženklo neturi net populiariausias vasaros pajūrio kurortas Palanga. „Užtat mūsų šūkis – linksmas, mielas, patrauklus ir paprastas: „Myliu Palangą!“ Jį naudojame visur – ant savivaldybės suvenyrų, kalendorių, marškinėlių, balionų... Šį užrašą galima išvysti ir miesto gėlynuose”, - LŽ vardijo Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė.

Be prekės ženklo kol kas apsieina ir istorinė Lietuvos sostinė Trakai.

Miestų simbolika – politikų žaislas?

Miestų planavimo ir įvaizdžio formavimo ekspertė Agnė Selemonaitė įsitikinusi, kad prekės ženklas – neatsiejama įvaizdžio dalis. Tačiau jis prasmingas tik tada, kai tampa miestiečių ir verslo kasdienio gyvenimo dalimi. „Nemanau, kad bent vienas Lietuvos miestas iki šiol turėjo prekės ženklą. Logotipus – taip, bet jų grafinė išraiška neturi nieko bendra su miesto strategija ar komunikacija tikslinėms auditorijoms“, - pabrėžė ekspertė.

A.Selemonaitė, dirbusi formuojant Jungtinės Karalystės miestų ir Lietuvos ekonominį įvaizdį, teigia, jog miestams – ar jie būtų kurortai, ar pramoniniai, verslo centrai – daug svarbiau pirmiausia "turėti turinį“, kuris vėliau gali virsti ir prekės ženklu. „Kitu atveju prekės ženklas yra bevertis. Jį reikia visiems aiškinti, tad jo gyvenimo trukmė būna labai trumpa. Ženklas neuždirba miestui nieko vertinga“, - kalbėjo miestų ženklodaros specialistė.

Vilniaus dailės akademijos docentas Robertas Jucaitis mano, kad vietovių ženklodaros projektai yra visiškai priklausomi nuo „politikos karuselės“. „Politinės partijos valdžioje būna ketverius metus, o naujoji valdžia kaskart laiko savo garbės reikalu oponuoti viskam, kas sukurta iki jos“, - LŽ sakė docentas. Anot R.Jucaičio, sveikintina, jog miestai kuria naujus ženklus, tačiau jis pripažįsta, kad kai kurie jų neįdomūs, neišraiškingi ir nepaveikūs, turi šiurkščių tipografinių klaidų.

Vis dėlto, kaip pažymi A.Selemonaitė, nebūtinai kiekvienam miestui reikia turėti atskirą įvaizdį ir prekės ženklą. Esą Švedijoje kuriami ženklai keliems miestams kartu. „Turime konkuruoti ne tarpusavyje, o su visa Europa ir pasauliu. Bendradarbiavimas įvaizdžio ir komunikacijos srityse sukurs gerokai daugiau vertės miestiečiams ir uždirbs daugiau pinigų Lietuvos verslui“, - patikino ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"