Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Vladimiras Putinas toliau tampys nervus Lietuvai

 
2017 04 07 6:00
Ketvirtos kadencijos sieksiantis Vladimiras Putinas akcentuos, kad jo valdymo metais šalis susigrąžino supergalybės statusą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Artėjant Rusijos prezidento rinkimams išsilaikyti Kremliuje dar vieną kadenciją sieksiantis Vladimiras Putinas greičiausiai nekeis agresyvaus šalies politikos kurso. Toliau klius ir mūsų šaliai: neišvengsime priešiškos propagandos, oro erdvės pažeidimų ir kitokių provokacijų.

Rusijos ekspertai mano, kad kitų metų kovą vyksiančiuose rinkimuose perrinkimo sieksiantis V. Putinas akcentuos, kad jo valdymo metais šalis susigrąžino supergalybės statusą ir atkūrė tarptautinę įtaką pasaulyje. Prognozuojama, kad neramumus Rytų Ukrainoje kurstantis, į pilietinį karą Sirijoje aktyviai įsitraukęs Kremlius ir toliau demonstruos raumenis. Priešiškų veiksmų neišvengs ir mūsų šalis.

Išsipildė sena Rusijos svajonė

Kaip rašo laikraštis „The Moscow Times“, nuo Krymo aneksijos 2014 metais Rusija aktyviai reiškiasi tarptautinėje arenoje. Kremlius įžiebė separatistinį judėjimą Rytų Ukrainoje. 2015 metais šalis įsitraukė į Sirijos pilietinį karą, remdama diktatorių Basharą al-Assadą. Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose ir aižėjanti Vakarų bendruomenės vienybė dėl Rusijos įvykdytų tarptautinės teisės pažeidimų irgi buvo didelė Kremliaus sėkmė. Pasak Rusijos laikraščio, visa tai katapultavo V. Putiną į galingo žaidėjo tarptautinėje arenoje poziciją ir išpildė seną šalies troškimą būti įtakingai.

Regis, Rusija neketina sustoti. Neseniai paskelbta, kad šalis dislokuos specialiosios paskirties būrį bazėje Vakarų Egipte, netoli Libijos sienos. Tikslas greičiausiai yra paremti Khalifą Haftarą, Libijos nacionalinės armijos generolą, kontroliuojantį didžiąją dalį šalies Rytų ir tapusį rimtu iššūkiu Jungtinių Tautų remiamai vyriausybei Tripolyje. Neapsiribojama vien tik Artimaisiais Rytais – Rusija sustiprino savo vaidmenį Afganistane. Europa taip pat gali pajusti bandomą atkurti Rusijos įtaką. Augant politinei nežinomybei Europos Sąjungoje (ES), Kremlius stiprina pozicijas Balkanuose.

Politikos analitikas Vladimiras Frolovas sako, kad tai nereiškia, jog Rusija toliau veršis kariauti. Tačiau akivaizdu, kad Kremlius bandys išsaugoti galybės įvaizdį užsienyje. „Idėja yra parodyti įtaką. V. Putinui reikės atsidurti žiniasklaidos antraštėse, stiprinti Rusijos matomumą ir demonstruoti, kad ji susigrąžina savo įtakos sferas“, – ekspertą cituoja „The Moscow Times“.

Politinis konsultantas Jevgenijus Minčenka sako, kad Rusijos kaip supergalybės statuso atkūrimas buvo trečiosios V. Putino kadencijos tikslas. „Dabar yra klausimas: kas toliau?“ – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė jis.

Tęs provokacijas

Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas nemano, kad artėjant prezidento rinkimams Rusijos užsienio politika kaip nors keisis. Kremlius ir toliau bandys palaikyti įtampą santykiuose su Baltijos šalimis, rengdamas karines pratybas, bandydamas skatinti mūsų gyventojų nepasitenkinimą, skleisti propagandą, esą per daug išlaidaujama gynybai ir panašiai.

G. Kirkilas akcentuoja, kad Rusijos valdžia neturi kuo pasigirti vidaus politikos srityje, šalies ekonomika stagnuoja. „Tada lieka vienintelė išeitis – ieškoti kuo daugiau priešų svetur ir demonstruoti raumenis. Tačiau esame NATO nariai, šiuo požiūriu mums saugu. Vis dėlto visokių provokacijų bus, pavyzdžiui, toliau bus pažeidinėjama oro erdvė, rengiamos kibernetinės atakos. Tačiau daugiausia tai bus propaganda prieš mus. Mūsų santykiai su Rusija per šį laikotarpį tikrai nepagerės, ypač tol, kol tęsis konfliktas Ukrainoje“, – sakė jis.

Rinkimai Rusijoje – ne demokratijos šventė. Neabejotina, kad juos vėl laimės V. Putinas. Nors bus ir kitų kandidatų, anot G. Kirkilo, jie tebus fonas vadinamiesiems rinkimams ir joks realus galimas opozicijos atstovas prie rinkimų nebus prileistas.

Prognozuojama, kad neramumus Rytų Ukrainoje kurstantis, į pilietinį karą Sirijoje aktyviai įsitraukęs Kremlius ir toliau demonstruos raumenis. Priešiškų veiksmų neišvengs ir mūsų šalis.

Seimo vicepirmininkas neabejoja, kad po rinkimų Kremlius bandys gerinti santykius su Vakarų šalimis. Esą be užsienio investicijų prikelti Rusijos ekonomiką nėra jokių šansų. „Todėl drįstu prognozuoti, kad bus bandymų gerinti santykius. Jau dabar yra kai kurių požymių, sakysime, bandoma palaikyti bent jau neformalius ryšius NATO viduje, galbūt bus kalbama apie kokios nors ginkluotės apribojimą“, – svarstė G. Kirkilas.

Nėra revoliucinio potencialo

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas pažymi, kad Rusija mums yra egzistencinis iššūkis, ir kiekvieni metai, ne tik rinkimų, šios valstybės kaimynystėje yra iššūkis.

Tariamas išorines grėsmes Kremlius neretai pasitelkia vidaus politikos tikslams įgyvendinti, paramai mobilizuoti. Išgalvotas grėsmes V. Putinas gali pasitelkti ir rinkimų kovoje. „Ekonomikai stringant, gerovei mažėjant, fondams senkant, iš tiesų galime kalbėti apie tai, kad jiems reikės kokio nors išorinio priešo, grėsmės šaltinio visuomenei konsoliduoti, – aiškino parlamentaras. – Klausimas, kur tas priešas gali atsirasti? Sirija yra daugiau geopolitinis veiksmas Rusijai sugrįžti į tarptautinę areną, bet ne tam, kad ką nors mobilizuotų. Priešas turi būti kultūriškai antagonistinis ir mobilizuojantis. Manau, kad konfliktas su Ukrainos nacionalistais, vadinamais fašistais, yra daug labiau mobilizuojantis nei parama B. al-Assadui ar kova su „Islamo valstybe“. Dėl to galima kalbėti apie tai, kad priešas gali būti šalia. Tada Baltijos šalys, kurios esą perrašinėja istoriją ir pan., atsiranda kaip vienas iš galimų tokių grėsmių šaltinių.“

Vis dėlto L. Kasčiūnas teigia, kad V. Putino režimas ir taip turi didžiulę visuomenės paramą. Nors pastaraisiais metais smuko Rusijos gyventojų gerovė, jie neišėjo į gatves (išskyrus opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno inicijuotus nesenus protestus), nesukūrė revoliucinio potencialo. „Jie vis tiek žiūri į šalies vadovybę kaip į problemų sprendėją, o ne tų problemų priežastį. Reikia suvokti V. Putino režimo funkcionavimo logiką – jis vis tiek kontroliuoja absoliučią daugumą visuomenės. Manau, mes jam kartais net pripaišome norą ką nors sukurti išorėje tam, kad konsoliduotų visuomenę. Ji ir šiaip yra gerai konsoliduota ir jo kontroliuojama“, – pabrėžė jis.

Nors jau ne vienas Rusijos politikas, pradedant A. Navalnu ir baigiant nevienareikšmiškai vertinamu Vladimiru Žirinovskiu, yra pareiškę, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, jie esą neturi jokių šansų įveikti ketvirtos kadencijos sieksiantį V. Putiną.

Eskaluos saugumo temą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Vyčio Jurkonio teigimu, matyti, kad Rusijoje prasidėjo pasiruošimas rinkimams. Vyksta protestai, valdžia parodė savo nusiteikimą jų atžvilgiu. Paleisdama represinį aparatą ji leido suprasti, kad tokios akcijos nebus toleruojamos. Artėjant rinkimams, Kremlius bandys pasinaudoti ir svarbiais tarptautiniais renginiais, pavyzdžiui, kitąmet šalyje vyksiančiu pasaulio futbolo čempionatu, kaip daryta Sočio olimpinių žaidynių metu. „Bus rodoma, kad vienoks ar kitoks tarptautinis pripažinimas yra, nepaisant atskirų politikų ar veikėjų grėsmingų kalbų“, – sakė politologas.

Klausiamas, ar Lietuva šiuo laikotarpiu gali sulaukti išskirtinio Rusijos dėmesio, V. Jurkonis akcentavo, kad šios šalies valdžia elgiasi pagal situaciją. Jeigu yra už ko užsikabinti, užsikabina, pasinaudoja tuo, jei gali užsiimti kokia nors provokacija ar paliesti jaustresnį nervą, tai ir bando padaryti. Jis priminė, kad šiemet Rusija kartu su Baltarusija netoli Lietuvos sienos planuoja karines pratybas „Zapad“. „Lyg ir nieko naujo, bet nerimą kelia, ir bus nemažai tiek Rusijos, tiek Baltarusijos bei kitų kaimyninių valstybių ekspertų, kurie tą temą labai eskaluos. Vieni bandys pernelyg gąsdinti, kad štai artėja Trečiasis pasaulinis karas ir pan. O kiti galbūt bandys labai menkinti ir kalbėti, kad Baltijos šalių pajėgumai yra tokie maži, jog Rusija čia nesulauktų jokio pasipriešinimo. Mūsų kantrybė ir nervai bus bandomi iš įvairių kampų. Vienas svarbiausių dalykų – išlaikyti šaltą galvą“, – įsitikinęs ekspertas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"