TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VLK: išvadomis pasinaudojo, bet už jas nemokės

2016 03 30 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pričiupusi galbūt sukčiaujančius ortopedinės avalynės gamintojus, Valstybinė ligonių kasa (VLK) nenori atsilyginti tai atskleisti padėjusiems ekspertams. Jų pateiktą sąskaitą ši valstybės institucija persiuntė... neįgaliųjų organizacijai.

VLK pernai didžiavosi užčiuopusi galimą ortopedijos priemonių gamintojų sukčiavimą, apgaule užvaldant valstybės lėšas. Tačiau svarbius akcentus atliekant patikrinimą sudėjusiems Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertams už pateiktas išvadas, matyt, turės sumokėti Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga. Ta pati, kuri su VLK atstovais pasidalijo savo įtarimais, kad valstybė praranda didžiulius pinigus, nors pacientai negauna būtinų kokybiškų ortopedinių gaminių.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) nariai prisipažino esantys šokiruoti tokio VLK valdininkų elgesio, kad šie net nepasirūpino sudaryti sutarties su KTU mokslininkais dėl ekspertų paslaugų.

Svarios KTU ekspertų išvados

Praėjusių metų viduryje šalies žiniasklaidoje mirgėjo pranešimų, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir VLK specialistai išaiškino nesąžiningus verslininkus, kurie veikiausiai norėjo pasipelnyti iš valstybės. Dėl galimo ortopedijos priemonių gamintojų sukčiavimo tiekiant nekokybiškus gaminius teisėsauga pradėjo įvairius tyrimus, o šiuo metu jau bylinėjamasi teisme.

Seimo Antikorupcijos komisijos surinktos medžiagos duomenimis, vaikams ir suaugusiesiems buvo tiekiama ne jiems pritaikyta, o masiškai pagaminta avalynė, kurios savikaina – vos keliasdešimt eurų. Tuo metu kompensuojant ortopedinių gaminių kainą, kaip įtariama, iš valstybės iždo buvo dešimteriopai permokama.

Ir UAB „Pirmas žingsnis“, ir Ortopedijos paslaugų klinika, ir Nacionalinis ortopedijos centras privalės atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Svarbų vaidmenį įrodant, kad pacientai gaudavo ne užsakytą individualią, o masinės gamybos avalynę, atliko KTU ekspertai. Jų išvadose teigiama, kad visa patikrinta suaugusiesiems skirta ortopedinė avalynė buvo pagaminta serijiniu būdu: lietinis pado tvirtinimas netaikomas individualios avalynės gamyboje, įdėklai nepritaikyti individualiai pėdai, visa avalynė ant vidpadžio turi jos dydį nurodantį ženklinimą, nebūdingą individualiai ortopedinei avalynei. Ekspertai konstatavo, kad visa tai neatitinka individualiai šio tipo ortopedinei avalynei keliamų reikalavimų.

Įvertinusi KTU pateiktus ir kitus pernai surinktus dokumentus, VLK nusprendė iš dalies apriboti trijų Lietuvos ortopedijos įmonių veiklą. Jos nebegali gaminti ir pacientams siūlyti specialios ortopedinės avalynės, kuri žymima kodu AD5–1. Valstybė pacientams jau nebekompensuoja šios avalynės kainos. Pastarasis VLK sprendimas buvo susijęs su UAB „Pirmas žingsnis“. Ši įmonė privalės atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui. Skaičiuojama, kad žala siekia 1262 eurus.

Kiek anksčiau buvo apribota dar dviejų ortopedijos įmonių veikla – „Ortopedijos paslaugų klinikos“, kurios PSDF biudžetui padaryta žala siekė 14 tūkst. eurų, ir bendrovės Nacionalinio ortopedijos centro, jo PSDF biudžetui padaryta žala siekia 3300 eurų.

Antanas Matulas/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Už darbą nemokės

Tyrimui pasibaigus, KTU ekspertai VLK pateikė sąskaitą už atliktus darbus. Joje, pasak LŽ šaltinių, buvo nurodyta 700 eurų suma. Tačiau VLK valdininkai atsisakė ekspertams sumokėti už darbus, argumentuodami tuo, kad su jais nebuvo pasirašyta paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis. Ekspertų sąskaita buvo persiųsta minėtai neįgaliųjų organizacijai, atkreipusiai valdininkų dėmesį į problemą.

KTU viešųjų ryšių projektų vadovė Eglė Šliurpaitė LŽ teigė negalinti komentuoti situacijos: „Atsakyti į klausimus negalime dėl vykstančio ginčo proceso.“ O Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Jolanta Beresnevičienė LŽ telefonu patvirtino, kad į VLK išties buvo išsiųstas jų raštas, kuriame buvo nurodyta galbūt nesąžininga ortopedinės avalynės gamintojų veikla ir pasiūlyta kreiptis į KTU ekspertus. Tačiau daugiau apie tai kalbėti ji nepanoro.

VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus specialistai LŽ pripažino, kad Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga pasiūlė VLK į individualios avalynės tikrinimus įtraukti KTU ekspertus: „Vadovaujantis šiuo raštu pasiūlyti ekspertai buvo įtraukti į trijų ortopedijos įmonių neplaninius tikrinimus. VLK jokios paslaugų pirkimo sutarties su Kauno technologijos universitetu nėra sudariusi, todėl neturėjo teisinio pagrindo mokėti už atliktą ekspertų darbą.“

Kad KTU ekspertų sąskaita persiųsta Kauno krašto neįgaliųjų sąjungai, LŽ patvirtino SAM. „Kadangi VLK nebuvo KTU darbų užsakovas, darbų perdavimo-priėmimo aktą bei prie jo esančią sąskaitą persiuntė tiesiogiai Kauno krašto neįgaliųjų sąjungai“, – LŽ aiškino ministerijos atstovai.

Žada imtis priemonių

Dangutė Mikutienė/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Susipažinusi su minėtu tyrimu ir sužinojusi, kad nei SAM, nei VLK nenori sumokėti ekspertams už jų darbą, padėjusį išaiškinti vieną skandalingiausių istorijų sveikatos apsaugos sistemos srityje, Seimo SRK pirmininkė Dangutė Mikutienė prisipažino esanti šokiruota.

„Nevyriausybinė organizacija pasidalijo savo įtarimais ir nurodė, kas galėtų padėti juos patvirtinti arba išsklaidyti. Tiek VLK, tiek SAM akimirksniu turėjo reaguoti į juos ir atlikti visus tyrimus savo lėšomis! Apie kokias nepasirašytas sutartis galima kalbėti? Vadinasi, valstybės tarnautojai net elementarių dokumentų nesugebėjo užpildyti!“ – piktinosi parlamentarė. Jos teigimu, pacientai už valstybės privalomus atlikti darbus tikrai neturėtų mokėti.

Seimo SRK narys Antanas Matulas tvirtino, kad buvusiai sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei ne kartą buvo pareikšta pastabų tiek dėl jos vadovaujamos ministerijos, tiek dėl VLK veiklos. „Šis neapmokėtos sąskaitos atvejis įrodo sveikatos apsaugos sistemoje įsišaknijusią didžiulę biurokratiją. Ką dar galima pasakyti išgirdus, kad už pacientams teikiamų paslaugų prieinamumą, kokybę atsakingos institucijos – VLK ir SAM – verčia sumokėti tuos, kuriems privalo tarnauti?“ – nuostabos neslėpė parlamentaras ir patikino, kad ši istorija tikrai neliks be atgarsio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"