TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VLKK: pavardžių rašymo įstatymas nėra reikalingas

2014 11 19 16:35
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Specialus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas nėra reikalingas, užtektų papildyti dabar galiojančius įstatymus, teigia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė.

„Jeigu kalbame tik apie rašmenis, nežinau, ar tie du įstatymai (alternatyvūs projektai - BNS) apskritai reikalingi. Jeigu Seimas pasirinktų tą, kuriame kalbama apie tai, kad tik lietuviškais rašmenimis rašoma, užtektų į Paso ir Asmens tapatybės kortelės įstatymus po vieną sakinį įrašyti. Iš tiesų tuose įstatymuose nelabai kas daugiau ir yra“, - trečiadienį per Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto surengtus klausymus sakė J.Palionytė.

„Turbūt net ir antruoju atveju (socialdemokratų projektas - BNS) su keliomis išimtimis irgi užtektų papildyti tuos du įstatymus. Juos abu vadinti įstatymais vargu, ar verta“, - teigė VLKK atstovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad peržiūrėti asmenvardžių rašybą gali priversti ir platesnis dvigubos pilietybės taikymas.

„Lietuvos lenkų pavardės užstoja saulę daug dešimtmečių ir per tai mes niekaip neprieiname prie kokio nors žmoniškesnio įstatymo. Tuo metu lietuvių pavardės ir vardai ima klibėti. Jeigu bus plečiama pilietybės samprata, atsiras dviejų valstybių piliečiai, puikiai žinome pagal Europos teismų praktiką, jeigu, sakysime, Lietuvos pilietis gyvens Portugalijoje, jo pavardę turime rašyti pagal portugališką tradiciją, - tvirtino J.Palionytė. - Nereikia manyti, kad išliksime su savo vien lietuviškomis raidėmis.“

Ji ragino parlamentarus pagalvoti, ar išvis reikia priimti specialų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą. Tokio nėra ir dabar.

„Dėl įstatymų reikėtų Seimo nariams gerai pagalvoti, ar verta taip kautis. Gal užtektų įrašyti į vieną ar kitą įstatymą po pora sakinių. Smulkesnius dalykus aptartų įstatymų įgyvendinamieji aktai“, - sakė kalbininkė.

Anot jos, jeigu būtų nuspręsta nelietuviškas pavardes leisti rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, lietuviška abėcėlė dėl to nenukentėtų. J.Palionytės teigimu, dėl to nenukentėjo nei estų, nei portugalų, nei slovakų abėcėlės. Be to, lietuviškuose registruose jau vartojamos raidės „w“, „q“, „x“.

Tuo metu vieno iš įstatymo projektų autorius konservatorius Valentinas Stundys tvirtino, kad nutarus pavardes dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, abėcėlė pasipildytų pusantro šimto rašmenų.

„Siūlome rašyti antrame paso puslapyje, nes tai būtų visiškai teisinga visų Lietuvoje gyvenančių tautybių atžvilgiu“, - pabrėžė parlamentaras.

Lietuvių kalbos instituto darbuotoja Ona Aleknavičienė tvirtino, kad naujų raidžių atsiradimas prisidėtų prie kalbos sistemos irimo.

Parlamentui yra pateikti du alternatyvūs įstatymų projektai, kaip reikėtų reglamentuoti vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose.

Socialdemokratų inicijuojamas projektas asmens dokumentuose leistų originalią pavardės rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje. Alternatyvus Seimo narių grupės projektas siūlo tą leisti tik papildomame paso lape. Pirmajame puslapyje Lietuvos piliečių pavardės būtų rašomos tik lietuviškais rašmenis pagal tarimą.

Išvadą dėl originalios pavardžių rašybos pateikusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija pritaria, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės.

Tačiau kitais atvejais, įskaitant Lietuvos lenkus, Kalbos komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.

Šiemet Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"