TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Vokelių" mokėtojams - neramios dienos

2006 06 13 0:00
Mokesčių vengiantys darbdaviai gali bet kada apgauti savo darbuotojus.
LŽ archyvo nuotrauka

Krekanaviškės įžiebta akcija sulaukia palaikymo. Valstybinė mokesčių inspekcija kasdien gauna vidutiniškai 15 pranešimų apie nelegaliai "vokeliuose" mokamą atlyginimą.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) įsteigus vieningą pasitikėjimo telefoną apie nelegaliai mokamą darbo užmokestį skambučiai pasipylė iš visų Lietuvos kraštų.

Pasitaiko kuriozų

Kaip LŽ sakė VMI atstovas spaudai Arūnas Armalis, per savaitę, kai galima skambinti trumpuoju numeriu 1882, sulaukta per 80 skambučių. Iki šeštadienio šis telefonas veikė nuo 8 iki 20 val., o dabar jau galima skambinti visą parą. Darbo valandomis atsiliepia mokesčių inspekcijos specialistas, kitu metu pranešimą galima palikti automatiniame atsakiklyje.

Tik nedidelė dalis skambučių neturi nieko bendra su VMI darbu. Taip pat pasitaiko pranešimų apie kitus mokestinius pažeidimus. Tačiau didžioji dalis skambinančiųjų informuoja, kad dalį darbo užmokesčio gauna "vokeliuose". Mokėdami darbuotojams algas nelegaliai, darbdaviai ne tik apgaudinėja valstybę nemokėdami mokesčių, bet ir skriaudžia darbuotojus. Nuo atlyginimo dydžio priklauso dirbančiojo socialinės garantijos - išmokos susirgus ir išėjus motinystės atostogų, būsima pensija. "Vienas skambutis buvo itin įdomus, - pasakojo Armalis. - Žmogus išreiškė nepasitenkinimą, kad "vokeliuose" atlyginimą gauna nereguliariai. Mūsų inspektoriai šyptelėjo: "Nejaugi mokesčių inspekcija pareikalaus, kad darbdavys neapgaudinėtų ir reguliariai mokėtų algą "vokelyje". Mokesčių inspektoriai kaip vieną svarbiausių argumentų ir nurodo, kad darbdaviai, vengiantys mokesčių, gali bet kada apgauti savo darbuotojus".

Anonimų mažiau

VMI darbuotojus nustebino, kad didžioji dalis - apie 60 proc. - skambinančiųjų - prisistato, nors tai nėra būtina. VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas asmeniškai yra užtikrinęs, kad gyventojų pateikta informacija bus apsaugota, išlaikytas skambinusiojo anonimiškumas ir konfidencialumas. "Darbuotojai, su kuriais už darbą atsiskaitoma pažeidžiant įstatymus, gali nesibaiminti, kad suteikus informaciją, jų darbdaviai sužinos skambinusiojo pavardę ar pareigas. Ėmėmės visų priemonių, kad gauta informacija "nenutekėtų", - praėjusią savaitę tvirtino VMI vadovas.

Pranešimai apie vokelius plūsta iš visų Lietuvos kraštų. Pasak Armalio, anksčiau pasitikėjimo telefonais daugiausia skambindavo didmiesčių gyventojai, dabar jiems nenusileidžia ir žmonės iš periferijos. Gauta pranešimų ne tik iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus, bet ir iš Utenos, Ukmergės, Tauragės.

Vokelių tradicija labiausiai įsigalėjusi statybos įmonėse, paslaugų sektoriuje, įvairiose gamybos srityse, pavyzdžiui, medžio apdirbimo.

Anot Armalio, daugiausia skundžiasi mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai. "Didžiųjų įmonių, verslo lyderių vardų nėra, jos dirba skaidriai", - tvirtino VMI atstovas.

Nelegaliai mokama darbo užmokesčio suma kartais sudaro pusę realaus atlyginimo, kartais - trečdalį.

Armalio teigimu, visa gauta informacija iš pradžių bus apdorojama VMI. Rimčiausius signalus imsis tikrinti centrinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, kiti pranešimai bus persiųsti į apskričių VMI. Ten veikia specialios darbo grupės. Jos įvertins gautą informaciją, peržiūrės skundžiamos įmonės verslo rodiklius, sumokėtus mokesčius ir spręs, ką daryti toliau.

Mina teismų slenksčius

Akciją prieš atlyginimų mokėjimą vokeliuose įžiebė krekenaviškė Dalia Budrevičienė. Vasario pabaigoje per Krekenavos gyventojų susitikimą su Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu tuomet jo šeimai priklausančioje įmonėje Krekenavos agrofirmoje dirbusi moteris viešai paklausė, kiek dar laiko bus mokama alga vokeliuose. Šis jos pareiškimas pateko į spaudą, patikrinimą Krekenavoje pradėjo VMI, ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Pačiai Budrevičienei kova su darbdaviais kol kas padėjo tik išgarsėti. Mėsos sūdytoja iš Krekenavos agrofirmos buvo atleista kovo mėnesį. Dabar ji mina teismų slenksčius, bylinėjasi su buvusiais darbdaviais.

"Dažnai savęs klausiu, ar ne be reikalo pradėjau šią kovą, ir kaskart atsakau: reikėjo tai padaryti, - vakar LŽ sakė jau beveik tris mėnesius bedarbė Budrevičienė. - Kol kas jaučiuosi, kaip byloja ta patarlė: ir vienas lauke karys, bet džiaugiuosi išgirdusi, kad ir daugiau žmonių išdrįsta pranešti, jog yra apvagiami". Budrevičienė svarsto, kad jos atleidimu siekta įbauginti kitus Krekenavos agrofirmos darbuotojus, norėta priversti juos tylėti. Nors darbdaviai pastaruoju metu dažnai skundžiasi darbuotojų trūkumu, buvusiai mėsos sūdytojai kito darbo rasti kol kas nesiseka. "Esu darbo žmogus, o darbo rasti niekaip negaliu. Vienas verslininkas iš Kėdainių žadėjo paskambinti ir pasiūlyti darbą, bet skambučio vis nesulaukiu. Dabar tik į teismus vaikštau", - guodėsi moteris.

Bedarbio išmokos negauna

Moteris su vyru gyvena iš šio pašalpos. Nors yra užsiregistravusi darbo biržoje, bedarbiams skirtos išmokos negauna, mat atleista už įvairius darbo drausmės pažeidimus.

Pilietinės visuomenės institutas yra atidaręs specialią Dalios Budrevičienės sąskaitą, skirtą ne tik krekenaviškei, bet ir kitiems nuo darbdavių nukentėjusiems žmonėms remti. Kol kas 1800 litų pervesti tik Budrevičienei. Institutas nutarė jai kas mėnesį mokėti po 600 litų, kol susiras darbą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"