TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vokietija netapo rojumi ieškantiesiems darbo

2012 02 06 17:30

Vokietija netapo lietuviams antra Didžiąja Britanija, kai praėjusių metų gegužės mėnesį ši didžiausia Europos ekonomika atvėrė darbo rinką gyventojams iš Rytų Europos, taip pat ir iš Lietuvos. Oficialiai į Vokietiją pernai emigravo tik 200 Lietuvos piliečių daugiau nei 2010 metais.

"Tikrai ne, vienareikšmiškai ne", - į LŽ klausimą, ar Vokietija sulaukė darbo jėgos antplūdžio iš Lietuvos, atsakė komercijos atašė Vokietijoje Liutauras Labanauskas. Pasak šioje šalyje dirbančio ekonomisto, nuo praėjusių metų gegužės lietuviams įsidarbinti Vokietijoje beveik neliko jokių kliūčių. Tačiau koją mūsų tautiečiams esą kiša prastos vokiečių kalbos žinios.

Pagrindinis barjeras - kalba

"Vokietijoje dirbant daugelį darbų reikia mokėti vokiečių kalbą, kuri Lietuvoje nėra populiari. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl nebuvo migrantų antplūdžio iš Lietuvos į Vokietijos rinką", - sakė L.Labanauskas.

Vokietijoje daugiausia trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, tai yra visų specialybių inžinierių, medicinos personalo - tiek gydytojų, tiek slaugos darbuotojų. "Tačiau noriu pabrėžti, kad, pavyzdžiui, medikams Vokietijoje būtina mokėti kalbą europiniu B2 lygiu. Be šito gauti darbo čia neįmanoma", - teigė komercijos atašė. Vokietijoje, pasak L.Labanausko, lengvai rastų darbą ir tolimųjų reisų vairuotojai - jų paklausa gana didelė. Bet irgi reikia mokėti vokiečių kalbą.

Lietuvos keleivių vežėjai LŽ minėjo, jog į Vokietiją vykusių žmonių srautas pernai padidėjo 30-50 proc., iš visų išvykusiųjų atgal sugrįžo apie 30 proc. keleivių.

Tačiau L.Labanauskas tvirtino, kad bent jau Lietuvos ambasada jokio darbo jėgos antplūdžio nepajuto. "Gal tie, kurie norėjo, jau anksčiau buvo įsidarbinę? Be to, ir patys vokiečiai sako nepajutę, kad iš Baltijos šalių būtų masiškai plūdę darbo ieškantys žmonės", - pažymėjo jis. Komercijos atašė manymu, lietuviai, nors masiškai neplūsta į Vokietiją, domisi darbo galimybėmis toje valstybėje ir, jei mokėtų kalbą, galėtų drąsiai vykti į šią šalį.

Pirštais rodyti nebereikia

Vis dėlto labai ryžtingi lietuviai nebijo kliūčių ir randa būdų, kaip jas įveikti. Antai Vidurio Lietuvoje gyvenanti Jūratė LŽ pasakojo, kad pirmą kartą išvyko į vieną Vokietijos miestą visiškai nemokėdama vokiečių kalbos, bet jau susitarusi dėl darbo vietos. Trisdešimt penkerių lietuvė dirba pagyvenusios vokietės slauge -padeda tvarkytis namuose negalią turinčiai šeimininkei, einančiai septintą dešimtį. Jūratė du mėnesius kasdien dirba ir gyvena moters namuose - tvarko kambarius, prižiūri ir slaugo šeimininkę, ruošia jai valgį. Lietuvei nereikia mokėti nei už suteiktą gyvenamąjį plotą, nei už maistą, o už dviejų mėnesių darbą ji gauna 8 tūkst. litų į rankas. Kitus du mėnesius Jūratė praleidžia namuose Lietuvoje - tada senąją vokietę prižiūri jos draugė. Taip lietuvės ir keičiasi kas porą mėnesių. Moterys džiaugiasi, kad ilgam neatitrūksta nuo šeimų, kuriose auga paaugliai vaikai, o uždirba nepalyginti daugiau, nei įmanoma gauti už nekvalifikuotą darbą Lietuvoje. Jūratė pasakojo nė kiek nesijaudinusi dėl vokiečių kalbos nemokėjimo, šeimininkė irgi jai niekada dėl to nepriekaištavo. Be to, gyvendama tarp vokiškai kalbančių žmonių lietuvė bėgant laikui pramoko susišnekėti šia kalba ir, kaip dabar šmaikštauja, šeimininkei jau nebereikia pirštais rodyti, ką turinti nuveikti ar jai paduoti.

Kalbos mokosi prieš emigruodami

Vokiečių kalbos mokymo centro "Deutsch Zentrum", organizuojančio kursus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, koordinatorė Raminta Gustaitė LŽ sakė, kad susidomėjimas vokiečių kalba Lietuvoje neslūgsta jau keleri metai, o pernai padidėjo 30-40 procentų. "Mokytis vokiečių kalbos dažniausiai ateina tie, kurie planuoja emigruoti arba domisi studijų Vokietijoje galimybėmis", - LŽ pasakojo R.Gustaitė.

Pasak jos, europinį B2 lygį, kurio reikalaujama iš norinčiųjų Vokietijoje dirbti kvalifikuotą darbą, galima pasiekti lankant kursus du ar tris kartus per savaitę ne mažiau kaip dvejus metus. Tokį lygį pasiekęs žmogus turėtų visiškai laisvai bendrauti, skaityti, rašyti ir suprasti vokiškai kalbančius pašnekovus. "Gali nežinoti nebent kokio frazeologizmo ar sudėtingesnio termino", - aiškino R.Gustaitė.

Uždirba keturis kartus daugiau

Nors vokiečiai labiausiai ieško inžinierių ir medikų, Lietuvos įdarbinimo agentūros daugiausia siūlo šioje šalyje aukštos kvalifikacijos nereikalaujantį darbą: pradedant senjorų slaugytojų ir striptizo šokėjų, baigiant žuvų ir mėsos perdirbimo pramonės darbininkų. Slaugėms taip pat gali prireikti neblogai mokėti vokiečių kalbą, o darbininkai apsieitų ir turėdami minimalių žinių.

Personalo atrankos ir nuomos bendrovė "Headex" šiuo metu į Vokietiją yra išsiuntusi 300 darbuotojų. Dauguma jų dirba logistikos srityje. Tai paprastų darbininkiškų specialybių atstovai: sandėlininkai, krovėjai, prekių surinkėjai, butelių rūšiuotojai, krautuvų vairuotojai. "Headex" suformuoja Lietuvoje 12-40 žmonių brigadas ir siunčia jas pas konkretų darbdavį, užsiimantį logistika. Tokia brigada Vokietijoje dirba apie du mėnesius, o atlikusi darbą grįžta namo, tačiau svetur per metus praleidžia apie 70 proc. laiko.         

"Kadangi vyksta brigada, visiems jos nariams mokėti kalbos neprivaloma. Užtenka, kad vokiškai gerai kalba brigadininkas. Darbininkams keliami kiti reikalavimai - fizinė ištvermė, greita orientacija, motyvacija, būtina neturėti žalingų įpročių", - darbo specifiką dėstė "Headex" regiono vadovas Povilas Variakojis.

Už darbą Vokietijoje "Headex" šiems darbuotojams "į rankas" moka maždaug keturiskart didesnį atlyginimą, nei jie už analogišką darbą gautų Lietuvoje. Tačiau šios bendrovės Vokietijoje įdarbintų asmenų skaičius po 2011-ųjų gegužės padidėjo ne itin daug - apie 15-20 procentų.

P.Variakojis mano, kad darbo jėgos antplūdžio į Vokietiją prognozės neišsipildė dėl kelių priežasčių. Pirma, didžioji emigracijos banga jau nuslūgusi. Antra, vokiečių kalba ne tokia populiari kaip anglų. Trečia, Vokietija lietuvaičius šiek tiek gąsdina, nes šioje šalyje nėra didesnių tautiečių susitelkimo vietų, todėl kartais nepagrįstai manoma, kad vokiečiai ne tokie draugiški emigrantų atžvilgiu kaip, pavyzdžiui, britai. "Kadangi Anglijoje emigrantų esama daugiau, manyčiau, ir tolerancija jiems ten didesnė, atvykėliai priimami natūraliau. Vokietijoje emigrantų mažiau, todėl jie čia jaučiasi svetimesni", - svarstė P.Variakojis.

Trūksta suvirintojų ir mėsos išpjaustytojų

Statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė LŽ sakė, kad pernai oficialiai į Vokietiją emigravo vos 200 Lietuvos piliečių daugiau negu užpernai: 2010 metais į Vokietiją išvažiavo 3806 asmenys, 2011-aisiais - 4 tūkstančiai, arba apie 7 proc. visų emigravusiųjų. Iš viso praėjusiais metais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 54,3 tūkst. žmonių.

Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacijos valdybos pirmininko Arūno Mieželio nuomone, populiariausia ieškančiųjų darbo kryptis ir toliau išlieka Didžioji Britanija, o Vokietiją populiarumu lenkia Norvegija. "Manyčiau, Norvegija dabar yra antrojoje vietoje po Didžiosios Britanijos", - pridūrė jis.

Vokietijoje, pasak A.Mieželio, siūlomas aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantis darbas, o tokio darbo ieškantys inžinieriai ar medikai veikiausiai įsidarbina be tarpininkų. Tačiau "Headex" regiono vadovas P.Variakojis tikina, kad Vokietijoje rastų darbo ir kvalifikuoti, ir nekvalifikuoti darbuotojai. "Vakaruose apskritai dabar trūksta nekvalifikuotų darbininkų, nes vietiniai šių darbų dirbti nenori. Jų akimis, už tai per mažai mokama. Tuo metu žmogui iš rytinės Europos toks darbas atrodo viliojantis, - kalbėjo pašnekovas. - Kitas dalykas - jau ir Rytų Europos darbininkai grįžta namo. Pavyzdžiui, olandai labai sunerimę dėl šalį paliekančių lenkų. Dažnas jų grįžta namo, nes Lenkijos ekonomika sparčiai auga ir čia atsiveria didesnės galimybės. Olandai baiminasi, kad pritrūks darbo jėgos." Lietuviams ši tendencija paranki, mat jie dar neskuba namo, o lenkai yra pagrindiniai mūsiškių konkurentai dėl emigrantams siūlomų darbų Vakarų Europoje.

Iš "deficitinių" specialistų, kurių ieškoma su žiburiu, P.Variakojis išskyrė mėsos perdirbimo pramonės darbuotojus, ypač išpjaustytojus. Jų esą trūksta visoje Europoje, Lietuvoje - taip pat. Suvirintojo specialybė irgi visada buvusi "auksinė". "Kvalifikuotus suvirintojus, gerai mokančius užsienio kalbą, turinčius reikalingus leidimus, graibsto ir lietuviai, ir vakariečiai. Jų trūko prieš krizę, trūksta ir dabar, ypač statybų sezono laikotarpiu", - pabrėžė jis.

Pasak P.Variakojo, "Headex" nelengvai Lietuvoje randa kvalifikuotų prekių surinkėjų, galinčių dirbti logistikos centruose.

Latviai Vokietijoje neįsitvirtino

Latviams Vokietija taip pat nevirto antra Didžiąja Britanija - prognozės, kad Vokietija taps latvių migrantų pagrindiniu taikiniu, nepasitvirtino. Tai interneto svetainei Diena.lv pripažino Latvijos ambasadorius Vokietijoje Ilgvaras Kliava.

"Vokietija - tai dar viena galimybė tiems, kurie Latvijoje neturi darbo arba yra nepatenkinti čionykštėmis darbo sąlygomis. Tačiau reikėtų žinoti, kad vokiečiams reikalinga kvalifikuota darbo jėga, todėl ir jų reikalavimai didesni", - aiškino ambasadorius.

I.Kliavos žodžiais, didžioji dalis latvių bedarbių - toli gražu ne inžinieriai, kurių ieško Vokietija, o eilėje, kad gautų darbą statybose, stovi rumunai, bulgarai ir lenkai.

Skaičiai

Išankstiniais duomenimis, 2011 metais iš Lietuvos emigravo 54,3 tūkst. gyventojų, tai 28,8 tūkstančio mažiau nei 2010-aisiais. Beveik pusę (44 proc.) visų išvykusiųjų sudarė 20-29 metų gyventojai. Daugiausia emigruota į Jungtinę Karalystę (47 proc. visų emigrantų), į Airiją (10 proc.), Norvegiją ir Vokietiją (po 7 proc.).

Padaugėjo į Lietuvą gyventi grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių. Pernai parvyko 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, arba triskart daugiau nei 2010 metais.

Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje gyveno 3,199 mln. gyventojų - 45,3 tūkstančio, arba 1,4 proc., mažiau negu 2011-ųjų pradžioje. Panašiai tiek žmonių (44,9 tūkst.) gyvena Marijampolėje.

Nedarbas 2011 metais Lietuvoje sudarė 15,4 proc., arba buvo 2,4 proc. punkto mažesnis nei 2010-aisiais. Tačiau ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,6 proc. punkto, o kas dešimtas jaunas (15-24 metų) asmuo tebebuvo bedarbis, nors nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje sumažėjo 2,2 proc. punkto.

Mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis pernai, palyginti su 2010 metais, pakilo 2,7 proc. ir sudarė 2042 litus, neto (po mokesčių) darbo užmokestis - 2,5 proc. ir sudarė 1592 litus. Darbo užmokestis privačiame sektoriuje padidėjo 3,3 proc. ir sudarė 1927 litus, valstybės sektoriuje - 2,5 proc. ir sudarė 2238 litus. Tačiau realus darbo užmokestis sumažėjo 1,5 proc., t. y. kainų lygis 2011-aisiais didėjo sparčiau negu darbo užmokestis.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"