TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vokietijos ambasadorius: Lietuvai nereikia nuogąstauti

2012 11 15 11:04
Matthias Mülmenstädtas/wilna.diplo.de nuotrauka

Euro krizės akivaizdoje gilesnę integraciją skatinanti Vokietija nemato pagrindo Lietuvai nerimauti, jog bendros valiutos neturinčios šalys liks užribyje euro zonos šalims priimant esminius sprendimus, interviu BNS naujienų agentūrai sakė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Mülmenstädtas.

Ambasadoriaus teigimu, Berlynas laikosi pozicijos, kad ne euro zonos šalys turėtų balso teisę, jei jungtųsi prie kuriamos bankų priežiūros sistemos. Diplomatinės misijos vadovas taip pat pabrėžė, jog griežtesnės nacionalinių biudžetų priežiūros siekianti Vokietija nenori apriboti nacionalinių parlamentų vaidmens.

Plačios apimties interviu M.Mülmenstädtas teigė, kad "puikius" dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius sustiprina sutarimas dėl fiskalinės politikos. Kita vertus, jis patvirtino Berlyno pasiryžimą apkarpyti būsimą daugiametį Europos Sąjungos (ES) biudžetą, nors drastiško biudžeto mažinimo baiminasi skurdesnės šalys, tokios kaip Lietuva.

"Du greičiai" nėra Vokietijos interesas

"Suprantu susirūpinimą, bet sakyčiau, kad jam nėra pagrindo", - sakė M.Mülmenstädtas, paklaustas, ką atsakytų Lietuvos pareigūnams, nuogąstaujantiems dėl "dviejų greičių" Europos atsiradimo.

Ambasadorius priminė, jog Europos Parlamente neseniai kalbėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, jog "atnaujinta ekonominė ir pinigų sąjunga bus atvira ne euro zonos šalims", o "glaudesnė Europos pinigų sąjunga nesukurs dviejų greičių Europos, bet sąjungą su dviguba jėga".

"Taigi tokia yra mūsų politika ir pozicija. Manau, kad visos Europos šalys - euro zonos ir ne euro zonos šalys - yra labai suinteresuotos stipria Europa ir sveiku euru", - sakė diplomatas.

M.Mülmenstädto teigimu, euro neturinčios šalys nebus ignoruojamos ir sutarus dėl bendros bankų priežiūros. Ši sistema kuriama siekiant atverti galimybę į sunkią padėtį patekusiems bankams gauti lėšų tiesiai iš Europos finansinio gelbėjimo fondų.

Anot ambasadoriaus, turinčio daugiau nei 30 metų diplomatinio darbo patirtį, kuriant bankinę sąjungą Berlynas laikosi nuomonės, kad pirmenybę reikėtų teikti kokybei, o ne skubai, o didžiausią dėmesį reikia sutelkti "sisteminiams bankams ir vadinamiesiems toksiškiems bankams".

"Manome, kad euro zonai nepriklausančios šalys dalyvaus derybose dėl bankų priežiūros, o dalyvaujančios euro neturinčios šalys turi turėti tikras balsavimo teises. Norime įsteigti efektyvų priežiūros mechanizmą su Europos centriniu banku - bankams euro zonoje ir tose valstybėse narėse, kurios nori prisijungti", - kalbėjo ambasadorius.

Lietuva iki šiol atsargiai vertino galimybę prisijungti prie bankinės sąjungos, jei jame visus klausimus spręstų Europos centrinis bankas, kuriame ne euro zonos šalys nėra atstovaujamos. Tačiau pastaruoju metu derybose paramos sulaukė siūlymai, kad priežiūros klausimus spręstų speciali taryba, kurioje būtų visos šalys, nepriklausomai nuo naudojamos valiutos.

ES turi kontroliuoti nacionalinius biudžetus

Vokietijos ambasadorius teigė, kad taupymo politiką vykdžiusi ir griežtai finansus kontroliavusi Lietuva teigiamai vertinama jo šalyje: "Manau, kad mes visiškai sutariame dėl fiskalinės politikos".

Tačiau kalbėdamas apie visą ES, diplomatas pabrėžė Vokietijos siekį ES lygiu prižiūrėti, ar valstybių narių biudžetai atitinka reikalavimus dėl deficito ir skolos ribojimų, nors pats biudžetų sudarymas ir liks nacionalinė kompetencija.

"Turime sustiprinti ekonominį koordinavimą euro zonoje privalomais įsipareigojimais. Norime saistančių taisyklių, kurios užtikrintų, kad nacionaliniai biudžetai atitinka Europos taisykles", - kalbėjo M.Mülmenstädtas.

"Niekas nenori nurodinėti, kaip sudaryti nacionalinius biudžetus - tai nacionalinių parlamentų sprendimai. Biudžetas yra pamatinė nacionalinių parlamentų teisė, ir nenorime to keisti. Bet norime mechanizmo ES lygiu prižiūrėti, kad mes visi laikomės savo auksinių taisyklių dėl sveiko biudžeto", - teigė jis.

"Sakyčiau, kad nacionaliniai parlamentai nepraras nė vienos teisės, bet visi sulauktume efektyvesnės kontrolės iš ES institucijų. Taigi, visi sulauktume daugiau saugumo ir stabilumo", - kalbėjo Vokietijos ambasadorius.

Anot M.Mülmenstädto, Vokietija sutinka, kad daugiau sprendimų priimant Europos lygiu, būtina siekti skaidresnio sprendimų priėmimo proceso, numatant deramą Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį.

"Ieškoti tinkamo balanso taip pat reiškia sustiprinti subsidiarumo principą: visi Briuselio sprendimai turi būti priimti tik tais klausimais, kurie turi būti priimti Europos lygiu", - teigė jis.

ES biudžetas negali augti, kai visi taupo

Nors europinėse diskusijose, svarstant, kas efektyviau - taupymas ar skatinimas - tiek Lietuva, tiek Vokietija vieningai kalba, kad ekonomikos augimas negalimas nesutvarkius viešųjų finansų, šias sąvokas derybose dėl būsimo ES 2014-2020 metų biudžeto abi šalys naudoja skirtingai.

Lietuva, kaip ir kitos skurdesnės šalys, gaunančios paramą iš ES Sanglaudos fondų, nenori drastiškų ES biudžeto karpymų, sakydama, kad tik ambicingas biudžetas gali paskatinti ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą. Tačiau turtingesni Vakarų europiečiai, daug mokantys į bendrą iždą, pabrėžia, kad skatinant taupyti valstybes nares, karpymų negali išvengti ir ES biudžetas.

"Mūsų pozicija - ir mes čia griežti - yra tokia: vienas procentas nuo Europos šalių BVP turi būti pakankamas. Visoje Europoje nacionaliniai biudžetai karpomi, konsolidacija ir griežtas taupymas dominuoja antraštėse. Jeigu mes paprasčiausiai įleistume daugiau pinigų į sistemą, prarastume labai reikalingą spaudimą modernizuoti išlaidų dalį biudžete", - sakė Vokietijos ambasadorius Vilniuje.

Europos Komisija siūlo vieno procento ribą viršijantį daugiau nei trilijono eurų biudžetą, tačiau situaciją žinantys pareigūnai pripažįsta, kad dėl Vokietijos, Prancūzijos ir Britanijos pasipriešinimo jis turės būti apkarpytas - taigi Lietuvai teks susitaikyti su mažesne nei tikėtasi struktūrine parama ir menkesnėmis išmokomis žemdirbiams, taip pat sunku tikėtis didesnės paramos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

"Suprantame, kad šią akimirką yra labai sudėtingų problemų. Bet atsižvelgdami į patirtį praeityje, manome, kad bendromis jėgomis galime įveikti sunkumus ir rasti kompromisą", - sakė ambasadorius.

Valstybės narės dėl ES biudžeto tikisi susitarti kitą savaitę vyksiančiame ES viršūnių susitikime Briuselyje. Jame Lietuvai atstovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuva ir Vokietija turėtų skatinti ekonominius ryšius

Kalbėdamas apie dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, ambasadorius juos pavadino "puikiais", priminęs, kad Lietuvoje viešėjo Vokietijos kanclerė A.Merkel, o prezidentė D.Grybauskaitė dukart buvo Berlyne, taip pat nuolatos rengiamos Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų konsultacijos.

"Matau galimybių daugiau bendradarbiauti ekonomikos srityje, ypač profesiniame mokyme, kur galima daug ką pasiūlyti. Tai Vokietijos prekės ženklas, o geras profesinis mokymas yra viena iš priežasčių, kodėl Vokietijos ekonomika šiuo metu yra tokia stabili. Manau, tai svarbu ir Lietuvai, kur jaunimo nedarbas gana aukštas", - sakė M.Mülmenstädtas.

Ambasadorius sakė daugiau galimybių taip pat įžvelgiantis aplinkosaugoje, atliekų tvarkymo ir atsinaujinančios energetikos srityse.

Stipri ES gynybos politika nereiškia mažiau NATO

Diplomatinei misijai Vilniuje nuo 2011 metų rugsėjo vadovaujantis M.Mülmenstädtas taip pat atmetė kai kurių Lietuvos pareigūnų nuogąstavimus, kad didžiųjų Europos šalių propaguojama idėja stiprinti ES pajėgas gali susilpninti NATO ir Europos ryšius su Amerika.

"NATO ir Jungtinių Valstijų įsipareigojimai Europai yra esminiai, Vokietijai taip pat. Dirbsime kartu su NATO. Kita vertus, turime padaryti daugiau savo pačių saugumui", - sakė ambasadorius.

"Vis dar esame didžiausias ekonominis, turtingiausias pasaulio regionas. Turime visas priemones patys pasirūpinti savo saugumu. Tai reiškia gynybinių pajėgumų sujungimą, tai reiškia mūsų saugumo politikos reformą. Kai norime - o aš manau, turime - būti globaliu žaidėju, turime turėti bendrą užsienio ir saugumo, ir gynybos politiką", - sakė Vokietijos ambasadorius.

"Bet noriu aiškiai pasakyti: daugiau Europos saugumo ir gynybos politikos nereiškia mažiau NATO mums", - pabrėžė diplomatas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"