TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vos gimęs buvo pasmerktas mirti

2014 07 01 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams patyrė fiasko. Kad paaiškėtų tai, kas ir taip buvo nuspėjama, teko išleisti 13,5 mln. litų valstybės iždo lėšų.

Gerą pusmetį politikų ir paprastų žmonių protus jaukusio referendumo finalas - apgailėtinas. Sekmadienį išreikšti savo nuomonės dėl Konstitucijos pataisų prie balsadėžių atėjo skandalingai mažai - vos 15 proc. - rinkėjų. Pasyvumo priežastys - kaip ant delno tiek referendumo rengėjams, tiek politikos procesus analizuojantiems ekspertams.

Skaičiuojant ir sekmadieninį balsavimą, nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengta 12 referendumų, penki jų pripažinti įvykusiais.

Data niekuo dėta

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, referendumo rezultatus lėmė tikrai ne jo data, o jam pateikti painūs klausimai bei svarbiausių politinių jėgų nepritarimas. Be kita ko, įtakos turėjo pačių iniciatorių elgesys. Anot VRK vadovo, renkant parašus referendumui dauguma žmonių pasirašinėjo labiau “emociškai nei apgalvotai”, tačiau atėjus laikui pareikšti savo valią jie pasielgė atsakingai.

“Didžiausias rinkėjų būrys priėmė sprendimą balsuoti kojomis - iš viso neatėjo į referendumą”, - pažymėjo Z. Vaigauskas. O ir iš atėjusiųjų prie balsadėžių “skandalingai mažai” pritarė pateiktiems klausimams. “Gaila, kad diskusija dėl referendumo klausimų prasidėjo taip vėlai. Geriausia būtų buvę, jei į VRK būtų patekę jau gerai išdiskutuotos nuostatos”, - sakė jis.

Z. Vaigauskas apgailestavo, kad pačiai VRK įstatymai nenumato galimybės taisyti referendumui teikiamų klausimų. „Dėl jų turime labai daug pastabų, tačiau galime pataisyti tik kalbą. Pasekmes matote - 15 proc. rinkėjų“, - kalbėjo komisijos pirmininkas. Jo nuomone, apklausa nebūtų pavykusi net ir tuomet, jei ji būtų vykusi kartu su rinkimais. Iš 2,5 mln. balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių balsuoti sekmadienį atėjo 380 tūkstančių.

Sąmoningas pasirinkimas

Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, referendumo rezultatai nieko naujo neatskleidė. “Visi klausimai jau išspręsti įstatymu dėl žemės saugiklių. Taigi, matyt, žmonės atitinkamai reagavo“, - menką rinkėjų aktyvumą vakar komentavo valstybės vadovė.

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, balsavimas parodė visuomenės sąmoningumą. „Ji suvokė, ko iš tiesų siekta tokį referendumą organizuojant ir keliant tokius klausimus. Žmonės suprato, kad nėra prasmės užsispyrusiai siekti to, kas būtų žalinga Lietuvai - pažeisti įsipareigojimus Europos Sąjungai ir netekti to, ką turime“, - teigiama premjero komentare. Be to, pasak A. Butkevičiaus, visuomenę tikriausiai paveikė ir tas faktas, kad dar iki referendumo buvo suskubta įtvirtinti saugiklius, kurie užkirstų kelią spekuliacijoms žeme.

„Galiu pasakyt tik paprastą išvadą: pagrindinis neįvykusio referendumo rezultatas - sveiko proto pergalė“, - menką rinkėjų aktyvumą vakar įvertino Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Pasak jo, “nedalyvauti tokio isteriško pobūdžio akcijose yra ne mažesnis pilietiškumas, nei dalyvauti rinkimuose“.

Referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Julius Panka įsitikinęs, kad renginį sužlugdė netinkamai parinkta data. “Vasaros vidurys nėra pats palankiausias laikas referendumui”, - teigė jis. J. Panka mano, kad jei referendumas būtų vykęs kartu su rinkimais, rezultatai būtų buvę kitokie. Dar viena nesėmės priežastis, anot jo, valdžios gąsdinimai, esą neleidę užsieniečiams Lietuvoje įsigyti žemės būtume išmesti iš ES.

Pasigedo politinių diskusijų

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, atsakomybę dėl žlugusio referendumo pirmiausia turėtų prisiimti patys jo iniciatoriai. Anot jo, visą mėnesį, kai buvo paskelbta agitacijos kampanija, beveik nieko nevyko.

“Tad kitokio rezultato ir nebuvo galima tikėtis. Atrodo, jog iniciatoriai, tikrai daug pastangų dėję rinkdami parašus, stengdamiesi, kad referendumas įvyktų, pritrūko pastangų tolesnei veiklai”, - LŽ sakė politologas. Kita vertus, anot A. Krupavičiaus, šio referendumo patirtis parodė, kad Lietuvoje politinės diskusijos vyksta labai sunkiai. “Matyt, dėl daugelio priežasčių. Svarbiausia, kad politinės partijos ir jų lyderiai nenori aptarinėti nemalonių klausimų, dėl kurių sprendimai gali būti priimami sunkiai ir būtinos pastangos įtikinti visuomenę”, - pabrėžė ekspertas.

Vis dėlto, jo nuomone, būtų galima pasakyti komplimentą dabartinei Seimo daugumai, kad ji išdrįso rengti šį referendumą. A. Krupavičius nemano, kad jei referendumas būtų sutapęs su prezidento rinkimais, rezultatas būtų buvęs kitoks. “Žinoma, aktyvumas būtų didesnis, tačiau ir balsavusiųjų prieš būtų buvę gerokai daugiau”, - sakė politologas.

„Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume - tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai suformuluoti netinkamai, tiek dėl to, jog pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi“, - nesėkmės priežastis aiškino politologas Ramūnas Vilpišauskas. Anot jo, pasyvumą taip pat lėmė referendumo laikas, nes daug žmonių šiuo metu atostogauja ar savaitgalius praleidžia ne namuose, bei didelės dalies piliečių menkas domėjimasis politika ir pozicija nedalyvauti jokiuose balsavimuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"