TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Voveraičių didžioji kunigaikštystė

2010 08 28 0:00
Šarūno Mičiulio nuotrauka

Tokiu sąmojingu pavadinimu, darančiu užuominą į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Rusijos autoritetingas ir populiariausias savaitraštis paskelbė sensacingą straipsnį apie Lietuvos verslininkus, samdančius imigrantus voveraitėms rinkti ir išsinuomojančius Latvijoje grybingus miškus, ir apie grybų karus tarp tų samdinių bei tenykščių grybautojų.

"Šiais metais anksčiau negu paprastai Baltijos valstybių miškuose pasirodė grybų, visų pirma voveraičių. Iš Lietuvos ir Latvijos jos pateks į Lenkijos rinką, o iš ten - toliau į Vakarus. Jau keleri metai paeiliui Baltijos šalys - absoliučios voveraičių tiekimo į Europą lyderės! - rašo didžiausias Rusijos savaitraštis "Argumenty i fakty", leidžiamas milijonų egzempliorių tiražu. - Lietuvos ir Latvijos miškuose vyksta karas: vietos gyventojai kumščiais, lazdomis ir krepšiais ginasi nuo grybautojų - svetimšalių darbininkų."

50 centų už kilogramą.

Anksčiau Lietuvoje ir Latvijoje žmonės tiesiog rinkdavo grybus - sau, parduoti turguje, kartais "pagal svorį" vietinėms parduotuvėms. Bet kai Baltijos valstybės įstojo į Europos Sąjungą (ES), tie grybai pradėjo plisti Europoje - juk rinka bendra. Be to, parduodant voveraites užsienyje galima daugiau užsidirbti.

Prieita iki to, kad dabar verslūs lietuviai nuomojasi didelius grybingų miškų plotus iš privačių savininkų Latvijoje. O ten - ir ne tik ten - samdyti provincijos gyventojai renka voveraites "eksportui". Mokama jiems šykščiai - mažiau kaip 50 euro centų už kilogramą, bet kai negalima rasti darbo, džiaugiamasi nors tuo.

Kiekvienai teritorijai paskirtas savas "prižiūrėtojas", sumanesnis ūkininkas. Jis kontroliuoja paprastų grybautojų darbą, priima grybus ir atsiskaito su žmonėmis. Urmininkai iš didžiųjų miestų palaiko su "prižiūrėtoju" ryšį, kas antrą dieną siunčia mašiną derliaus paimti, o iš Rygos per Lietuvą išveža voveraites į Lenkiją. Rugpjūtį, kai kyla "grybų banga", per ES šalis važiuoja 20 tonų refrižeratoriai, pilni voveraičių!

Lietuviai organizavo pasienio verslą ir su baltarusiais bei rusais. Šie savo teritorijose renka grybus ir pristato Baltijos firmos vietiniam atstovui. Lietuviams dirbti su rusais tikrai malonu: kilogramą voveraičių perka iš jų už 40-50 rublių (maždaug 3,50-4,40 lito). O Vokietijos turguose šviežios voveraitės parduodamos po 1,30 euro už 100 gramų.

Kaip moldavai Lietuvoje grybus rinko

Kai Baltijos valstybės įstojo į ES ir didelė dalis jų darbingo amžiaus žmonių išvažiavo į Airiją, Angliją ar Skandinaviją, grybų nišą netrukus užpildė imigrantai iš skurdesnių šalių - Moldovos, Baltarusijos, Azerbaidžano. Moldavas Viktoras Koda pasakojo žurnalistui, kad atvažiavo į Latviją prieš kelerius metus. Jis turėjo leidimą dirbti, tad triūsė statybose. Tačiau prasidėjus ekonomikos krizei statybų verslas šalyje žlugo. Atlyginimas Viktorui buvo sumažintas 70 proc., todėl teko ieškotis kitų galimybių užsidirbti.

"Išgirdau, kad Latvijoje veikia viena lietuvių firma, kuri nuo liepos iki spalio samdo žmones rinkti miškuose voveraites. Ir pasisiūliau. Mūsų, daugiausia moldavų ir baltarusių, ten buvo apie keturiasdešimt. Kiekvienam žadėjo mokėti po vieną eurą už tris kilogramus voveraičių. Dalis žmonių buvo pasiųsti rinkti grybų į miškus, kuriuos lietuviai išsinuomojo iš vietinių žemvaldžių. Šie, suprantama, kiek įmanydami stengėsi neįsileisti grybautojų "iš šalies". Beje, Latvijoje labai daug miškų, aptvertų tvoromis, kur "pašaliniams įeiti draudžiama". Kiti imigrantai patys sužinodavo, kur grybingos vietos, ir traukdavo ten grobio.

Darbas buvo sunkus: per dieną geriausiu atveju pasisekdavo surinkti dešimt kilogramų voveraičių, vadinasi, užsidirbti šiek tiek daugiau kaip tris eurus. Mano tėvynainiams moldavams tai visiškai nepatiko, o baltarusiai nesiskundė. Kita rimta problema: vietos grybautojai susivokė, kas yra didžiausi konkurentai, ir pradėjo mus vaikyti - kartais net apmėtydavo akmenimis, mušdavo lazdomis.

Tačiau po metų lietuvių firma uždarė atstovybę Latvijoje ir visus samdinius perkėlė į savo teritoriją. Taip buvo net geriau, nes Lietuvos miškuose daugiau voveraičių. Beje, baltarusiai visada darbuodavosi geriau už mus, moldavus... Dienai baigiantis į sutartą vietą atvažiuodavo furgonas ir mes prikraudavome jį dėžių grybų. Paskui, kiek žinau, viskas būdavo perkraunama į lenkų mašinas ir vežama į jų fabrikus, o ten voveraitės konservuojamos ir pristatomos į Didžiąją Britaniją bei Vokietiją.

Toje firmoje dirbau dvejus metus. Išėjau, nes vieną kartą nesumokėjo už savaitę, paskui užtruko mėnesį, kitą... Žodžiu, apgavo mus, dvi dešimtis žmonių. Norėjome pasiskųsti Lietuvos valdžiai, bet apsigalvojome: kas prasidės su mumis, imigrantais?" - pasakojo V.Koda.

Miško ardytojai

Pastaruoju metu Baltijos kraštuose imta eksperimentuoti; pradėta kurti voveraičių plantacijas, auginti jas panašiai kaip pievagrybius (šie irgi aktyviai eksportuojami į Vakarus).

Dėl vienos tokios firmos net kilo ekologinis skandalas, vietinė gamtos apsaugos įstaiga skyrė jai baudas. Nevykę plantatoriai dideliuose miškų plotuose iškasė daug voveraičių su grybienomis, nesidrovėjo šeimininkauti ir nacionaliniuose parkuose bei draustiniuose, kur apskritai griežtai draudžiama net rinkti miško gėrybes!

Dar kiti bando iš miške iškastų grybienų auginti voveraites šiltnamiuose, bet kol kas jiems nesiseka sulaukti derliaus. Tokioje firmoje dirbo lietuvė Marienė kartu su baltarusiu Borisu. Tačiau jis netrukus buvo deportuotas iš Lietuvos, nes nepratęsė vizos.

"Pirmą mėnesį, kai tik ruošėme šiltnamį voveraitėms, verslininkas mums mokėjo po eurą už valandą, bet vėliau, kai suprato, kad jam nieko neišeis, visus išvarė ir pinigų neatidavė", - skundėsi Marienė.

Paprasčiau auginti triufelius

Žurnalistas paprašė Initę Danielę, mikologę (grybų specialistę) iš Latvijos gamtos muziejaus, pakomentuoti: ar iš tikrųjų voveraites galima auginti šiltnamiuose kaip pievagrybius?

"Galima! Jeigu jūsų šiltnamis keturiasdešimties metrų aukščio, po plėvele auga pušys, eglės, beržai. Esmė ta, kad voveraitės, skirtingai nei pievagrybiai, auga iš mikorizės (grybienos) - grybo micelio ir aukštųjų augalų simbiozės. Dėl šios priežasties iškasus miške grybieną ir parsinešus namo po plėvele nieko neišaugs.

Kas kita, jei turite atvirą plantaciją, kurioje auga aukštų medžių.

Prie jų galite užkasti iš miško parsineštas grybienas ir galbūt po metų kitų sulauksite derliaus. Tačiau, kiek man žinoma, tokios plantacijos - nuostolingas verslas, jos kuriamos tik dėl eksperimentų. Patikėkite, daug lengviau auginti dirbtinėje aplinkoje delikatesinius triufelius", - aiškino I.Danielė.

Vertė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"