TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VRK pakeitė savo sprendimą: parašų pakanka

2014 02 17 17:51
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) po pertraukos pakeitė savo sprendimą dėl referendumo - patvirtino, kad pateikta ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų.

Už tokį komisijos sprendimą pirmadienį balsavo 12 VRK narių, prieš buvo trys. Klausimas perduodamas Seimui.

"Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą perduoti parašų rinkimo lapus Seimui, pripažįstant, kad VRK yra pateikta daugiau kaip 300 tūkst. parašų, kurie reikalingi surengti referendumui", - žurnalistams po posėdžio sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Anksčiau VRK pirmadienį pirmu balsavimu nepatvirtino pažymos, kad iniciatoriai surinko 300 tūkst. 61 įstatymo reikalavimus atitinkantį parašą. Už tokį sprendimą tuomet balsavo šeši komisijos nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 7 komisijos nariai.

Balsuota ne dėl to

Pasak Z.Vaigausko, per pirmą balsavimą sprendimas buvo neigiamas, nes komisijos nariai abejojo dėl tikslaus parašų skaičius, nors pritarė, kad reikiamas skaičius yra.

"Pirmą kartą buvo balsuojama ne pakanka ar nepakanka, o dėl konkretaus skaičiaus, dėl to buvo suabejota, didžiulę abejonę komisijos nariams kėlė parašai, dėl kurių pasisakė ekspertai, kad tai dviejų žmonių ranka daryta, kai turėtų būt viena ranka. VRK priėmė sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą, ar tame nėra nusikalstamos veikos požymių" - sakė Z.Vaigauskas.

VRK sprendimo prie pastato laukė kelios dešimtys referendumo rėmėjų. Į vidų pagal sąrašą buvo įleisti tik iniciatyvinės grupės nariai. Prie VRK pastato durų budėjo policininkai, du jų buvo ir už posėdžių salės.

Liberalai žada skųsti

VRK priėmus išvadą dėl referendumo rengimo, liberalai ruošiasi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Teismo bus prašoma išaiškinti, ar referendumu siūlomos keisti Konstitucijos nuostatos nepažeidžia jau esamų pagrindinio šalies įstatymo nuostatų, kuriomis įtvirtinti Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) pagrindai. Taip pat bus prašoma įvertinti, ar siūloma referendumo formuluotė nepažeidžia Konstitucijos nuostatos, užtikrinančios nuosavybės neliečiamumą, teigiama Liberalų sąjūdžio pranešime.

"Žmonės buvo sąmoningai klaidinami nutylint tikruosius referendumo tikslus ir pasekmes. Lietuva, būdama pilnateisė ES narė, turi vykdyti savo įsipareigojimus ir, jei norime likti šioje bendrijoje, negalime žengti draudimų keliu. Tuo atveju, jeigu referendumas dėl žemės pardavimo bus rengiamas, liberalai imsis visų galimų teisinių priemonių, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl referendumo atitikimo pamatinėms konstitucinėms vertybėms. Ir toliau ginsime kiekvieno iš mūsų teisę į savo privačią nuosavybę ir laisvą pasirinkimą, kaip su ta nuosavybe elgtis", – pranešime cituojamas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.

Seimui nutarus skelbti referendumą, liberalai atskiru Seimo nutarimu papildomai svarstys galimybę kreiptis su skundu į Konstitucinį Teismą.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija teigia besilaikanti pozicijos, kad bet kokie "dirbtiniai ribojimai" į Lietuvą įsileisti užsienio kapitalo yra žalingi, o siekiai drausti žemės pardavimą "naudingi tik stambiųjų Lietuvos žemvaldžių ir finansų grupių interesams."

Apribojimai - iki gegužės

Kad referendumas būtų surengtas, tinkamais turi būti pripažinti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.

Iniciatyvinė grupė siūlė Lietuvoje surengti privalomąjį referendumą, kuriuo Konstitucijoje įtvirtintų, kad žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, taip pat numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.

Kritikai sako, kad toks referendumas gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai ir Lietuvos įsipareigojimams ES. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams, ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galioti.

Referendumo iniciatoriai teigia, kad žemės pardavimas užsieniečiams pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą, o užsieniečiai gali supirkti daug žemės, kuri Lietuvoje pigesnė nei Vakarų Europoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"