TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VRM kardo baltarusių keliones geležinkeliu

2013 11 11 6:00
Prieš pusmetį paleidus keleivinį traukinį Vilnius-Minskas-Vilnius buvo planuota, kad muitinės ir pasienio patikra truks ne ilgiau kaip dešimt minučių, bet dabar ji kartais vyksta 1,5 valandos. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimo narys Jurgis Razma susirūpino, ar nenukentės baltarusių akyse geras Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) įvaizdis dėl lėto pasieniečių ir muitininkų darbo Vilniaus geležinkelio stotyje. Jau pusmetis į ją greituoju traukiniu Minskas-Vilnius atvykstantys Baltarusijos piliečiai neretai esą tikrinami net po 1,5 valandos.

„Atvykstantiems iš trečiojo pasaulio šalies, šiuo atveju – iš Baltarusijos, keleiviams gali susidaryti labai slogus pirmas įspūdis apie Europą, kurios langas yra Lietuva. Žmogus atsistoja ir pusantros valandos laukia čia, prie mūsų tarnybų. Tokiu atveju paneigiamas ir visas reklamuotas atvykimo greitumas - patikrinimas suryja sutaupytą laiką“, - kalbėdamas su LŽ žurnalistu piktinosi J.Razma.

Seimo narys turėjo omenyje gegužės 26 dieną tarp Baltarusijos ir Lietuvos sostinių paleistą greitąjį keleivinį traukinį, kuris sutrumpino kelionę iš Minsko į Vilnių nuo 3 valandų iki 2,5 valandos. Iš Baltarusijos sostinės traukinys kasdien išvyksta 7 val. 40 min., atvyksta - 9 val. 10 minučių.

Paleidus šį traukinį toliau įgyvendinamas Greitojo keleivinio susisiekimo geležinkelių transportu tarp Minsko ir Vilniaus projekto etapas. Ji diegiant bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ talkina kaimynų valstybinis susivienijimas „Baltarusijos geležinkeliai“.

Viena svarbiausių projekto naujovių – pakeista į Baltarusijos sostinę ir iš jos vykstančių keleivių bei bagažo patikros tvarka. Anksčiau ji buvo atliekama traukiniui važiuojant iš Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esančios Kenos gyvenvietės į Vilnių, dabar – Vilniaus geležinkelio stotyje įrengtame terminale.

Nėra nė kur apsisukti

Tikėtasi, kad patikrą iš traukinių perkėlus į Vilniaus geležinkelio stotį, ji truks ne ilgiau kaip 10 minučių, bus patogi keleiviams. Tačiau nutiko priešingai. Pirmiausia dėl to, kad, kaip dienraščiui LŽ teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Vainius Butinas, atėjo lapkritis, t. y. prabėgo penki mėnesiai, o Vilniaus geležinkelio stotyje vis dar nėra įsteigta nė vieno naujo etato pareigūnams, kurie terminale privalo atlikti patikrą.

„Naujas geležinkelio pasienio kontrolės punktas veikia nuo gegužės pabaigos. Buvo numatyti keturi etatai, tačiau juos įsteigti numatoma tik po Naujųjų metų, kai bus gautas finansavimas. O kol etatų nėra, tenka verstis iš turimų rezervų – pavyzdžiui, komandiruoti žmones dirbti Vilniaus geležinkelio stotyje iš Palangos oro uosto, Specialiosios paskirties užkardos, iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, nors katastrofiškai trūksta pareigūnų ir pačiame oro uoste", - dėstė LŽ pašnekovas.

Jis mano, kad Vilniaus geležinkelio stoties pasienio kontrolės punktui iš tikrųjų reikėtų ne keturių, o net aštuonių etatų. „Keturiems pareigūnams tikrai sunku greitai ir efektyviai aptarnauti vienu metu iš traukinio išlipusius 300 keleivių. Net ir tikrinant vieną žmogų vos po minutę ar po dvi, laiko sąnaudos yra labai didelės. O ir keleiviai spaudžiasi, grūdasi, trukdo pareigūnams atlikti savo darbą. Tačiau jei priimsime dvigubai daugiau žmonių, neaišku, kaip jie dirbs, nes dabar terminale įrengtos jau aštuonios vietos pasieniečiams, bet ten taip ankšta, kad nemanau, jog patikros laikas pagreitėtų“, - sakė V.Butinas.

Strateginio sprendimo nereikia

Seimo narys J.Razma tvirtina nusiuntęs paklausimą vidaus reikalų ministrui Dailiui Barakauskui, kodėl iki šiol neskirtas finansavimas aštuoniems pasieniečių etatams. Tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM) tik informavo politiką, kad paklausimas perduotas svarstyti Vyriausybės Tranzito komitetui. „Kuo dėtas strateginius valstybės klausimus svarstantis komitetas? - stebėjosi J.Razma. - Mano nuomone, tokį menką reikalą galima ir paprasčiau išspręsti. Ministras galėtų pasikviesti jam pavaldų VSAT vadovą ir paklausti, kaip čia yra ir ką reikėtų padaryti? Argi tokiam reikalui, nuo kurio priklauso Lietuvos ir ES įvaizdis, neįmanoma atrasti papildomo finansavimo? Ministras tikrai gali rasti lėšų perskirstydamas jas tarp programų ir išspręsti viską be Tranzito komiteto. Keturių etatų klausimas padaromas kažin kokia teorine problema. Kai tokie sudėtingi klausimai atiduodami struktūroms, kurios sprendžia strateginius dalykus, man atrodo, ne viskas gerai su ministro vadovavimo stiliumi."

Kenkia ir įvaizdžiui, ir verslui

VRM vadovybės veiksmai stebina ir „Lietuvos geležinkelius“ (LG). Andrius Petrušis, LG Keleivių vežimo direkcijos Aptarnavimo departamento direktoriaus pavaduotojas, pritarė, kad ilgai trunkanti pasienio ir muitinės patikra Vilniaus geležinkelio stotyje gadina Lietuvos valstybės įvaizdį. „Taip, ilgesnis nei keleivių lūkesčiai patikros laikas formuoja neigiamą įvaizdį, nors, remiantis Statistikos departamento duomenimis, kiekvienas Baltarusijos pilietis paslaugoms ir pirkiniams Lietuvoje išleidžia vidutiniškai per 1000 litų“, - tvirtino bendrovės atstovas.

Ir tai, anot A.Petrušio, dar ne viskas. Problemos dėl patikros Vilniaus geležinkelio stotyje gali atbaidyti baltarusius važinėti į Lietuvą traukiniais, o tai būtų nuostolinga ir pačiai LG bendrovei. „Patikros laikas gali lemti ne tik keleivių nepasitenkinimą, bet ir jų sprendimą rinktis geležinkelių transporto paslaugas. Traukinio maršrutas Vilnius–Minskas yra pelningas, tad „Lietuvos geležinkeliai“ prarastų potencialius keleivius“, - teigė LG atstovas.

Kaip sakė A.Petrušis, nors LG bendradarbiauja su įvairiomis valstybės institucijomis ir stengiasi kuo greičiau išnarplioti problemą, „kol kas sprendimas nėra priimtas“.

Ketvirtadienį LŽ paprašė, kad VRM poziciją raštu išdėstytų D.Barakausko patarėjas viešųjų ryšių klausimais Valdas Kaminskas, tačiau jis to nepadarė. Paskutinę praėjusios savaitės darbo dieną patarėjas tik paskambino dienraščio žurnalistui ir pasiteisino, kad klausimai esą nukeliavo ne ten, kur buvo siųsti, o kitais elektroniniais adresais. Todėl neva ir nespėjo į juos atsakyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"