TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VSD: agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos tarnybos

2014 03 17 13:00
VSD identifikavo dar vieną RF ambasadoje (nuotraukoje) veikusį karinės žvalgybos karininką. Alinos Ožič nuotrauka

Intensyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, o jų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga, teigiama pirmadienį viešai paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos ataskaitoje.

Joje teigiama, kad Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių. Rusijos žvalgybos tarnybas domina Lietuvos vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkiminės kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės; Lietuvos užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika.

Taip pat rusus domina ekonomika ir energetika, strateginiai projektai, jų politinis palaikymas ar nepalaikymas, galimybės diskredituoti, Lietuvos žvalgybos tarnybos ir kitos už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos: žvalgybinė ir kontržvalgybinė informacija, santykiai su politine valdžia, veiklos galimybės, darbuotojai.

Kaimyninės šalies interesų lauke taip pat yra Lietuvos krašto apsaugos sistema: karinai pajėgumai, karinė ir strateginės svarbos civilinė infrastruktūra, karinis bendradarbiavimas su NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkais; telekomunikacijų ir kibernetinė infrastruktūra: saugumo užtikrinimo spragos, galimybės perimti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją.

Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) rezidentūros darbuotojas V.Katula prieš Lietuvos valstybines institucijas vykdė „agresyvią žvalgybinę veiklą“. Oficialiai jis užima antrojo sekretoriaus poziciją Rusijos ambasadoje Vilniuje.

Pasak VSD, V.Katula bandė verbuoti Lietuvos valstybės tarnautoją, siekdamas gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos pirmininka vimą Europos Sąjungos Tarybai. GRU darbuotojas prašė informacijos apie Lietuvos pirmininkavimo renginius ir prioritetus, asociacijos sutarčių su Rytų partnerystės šalimis galimybes, užsienio valstybinių delegacijų vizitų Lietuvoje rezultatus.

Pasak ataskaitos, GRU darbuotojas savo kontaktui neatskleidė priklausomybės žvalgybai, teigė, jog informacija reikalinga rašyti ataskaitas Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Už surinktą informaciją buvo žadamas piniginis atlygis. VSD praneša, kad V.Katulos atžvilgiu atliko „prevencinio pobūdžio veiksmus ir užkirto kelią tolimesnei jo žvalgybinei veiklai“.

Diplomatų pokalbių paviešinimas - Rusijos tarnybų operacija

„2013 m. liepos mėnesį internete paviešinti Lietuvos diplomatų pokalbiai buvo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų operacija, kuria buvo siekta diskredituoti Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Rytų partnerystės programą, sukelti įtampą Lietuvos vidaus politikoje“, - teigia VSD.

Pasak departamento, Rusijos tarnybos turi technines galimybes kontroliuoti jas dominančių Lietuvos institucijų ir asmenų pokalbius telefonu. „Pažymėtina tai, kad dalis Lietuvos telekomunikacinių paslaugų vartotojų tarptautinių pokalbių į Vakarų ar kitas užsienio valstybes yra perduodami per Rusijos telekomunikacijų operatorių tinklus. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi visas galimybes kontroliuoti iš Lietuvos išeinančius ir į Lietuvą įeinančius tarptautinius pokalbius, kurie yra perduodami Rusijos telekomunikacijų tinklais", - aiškinama ataskaitoje.

Susiformavo nacionalistinis lenkų judėjimas

Suaktyvėjus Lenkijos dešiniųjų organizacijų veiklai, Pietryčių Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus susiformavo lenkų kraštutinių nacionalistų judėjimas, taip pat skelbia VSD. „Per pastaruosius porą metų Pietryčių Lietuvoje galutinai susiformavo lenkų kraštutinių nacionalistų judėjimas“, - rašoma ataskaitoje.

VSD vertinimu, pirmine šio judėjimo atsiradimo priežastimi buvo gana stipri Lietuvos lenkų bendruomenės socialinė ir kultūrinė izoliacija, tačiau „esminį impulsą suteikė pastaraisiais metais suaktyvėjusi Lenkijos dešiniųjų organizacijų veikla ir kontaktai Vilniaus krašte“.

VSD teigia, kad šis judėjimas nekelia grėsmės Lietuvos teritoriniam vientisumui, tačiau „jo veikla ir atskiri incidentai gali stiprinti etninę įtampą Pietryčių Lietuvoje, skatinti neigiamas šalies visuomenės nuostatas Lietuvos lenkų bendruomenės atžvilgiu“.

Ataskaitoje teigiama, kad Vilniaus krašto problematiką siekia išnaudoti ir Rusija. „Kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus“, - rašoma dokumente.

Radikalų gretos negausios

Kaip teigia VSD, Lietuvoje veikiančios radikalias ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės išlieka negausios, kraštutinių dešiniųjų ideologijos yra mažiau populiarios negu daugelyje Rytų Europos valstybių.

„Jo padidinti nepadėjo nei perimama užsienio bendraminčių patirtis, nei dalyvavimas į protesto elektoratą nukreiptuose renginiuose. Grupių mažą aktyvumą skatino ir nuolatiniai kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenų tarpusavio konfliktai ir motyvuotų aktyvistų stygius“, - skelbiama ataskaitoje. Joje pažymima, kad su dešiniaisiais ekstremistais siejamų smurto išpuolių skaičius išliko mažas.

Ataskaitoje dešiniųjų grupuočių organizacijų pavadinimai nenurodomi, tik ataskaita iliustruojama antisemitinėmis pažiūromis pagarsėjusio Lietuvių tautos sąjungos vadovo Mindaugo Gervaldo (buvusi pavardė - Murza) fotografija.

Kaip teigia VSD, kraštutinių kairiųjų ideologijų populiarumas Lietuvoje, palyginus su kraštutinėmis dešiniosiomis ideologijomis, 2013 metais buvo dar mažesnis. Jų šalininkų grupės yra negausios ir nesutariančios tarpusavyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"