Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

VSD ataskaita: Rusijos voratinklis raizgo iš išorės ir iš vidaus

 
2017 04 04 6:00
Rusija toliau smarkiai militarizuojasi - ji jau dabar sugebėtų per 24-48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes. AFP/Scanpix nuotrauka

Žvalgybos institucijos įvertino pavojus Lietuvai ir kaip pagrindinę grėsmę nacionaliniam saugumui vėl įvardijo Rusiją. Didžiausią ažiotažą sukėlė įspėjimas dėl išskirtinių teisių suteikimo lenkų tautinei mažumai.

Kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą vakar paskelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Toliau demonstruos raumenis

Kaip didžiausių grėsmių šaltinis nurodyta Rusija, agresyviai siekianti dominuoti regione ir pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą. „2016 metais Rusijos prezidentas stiprino savo valdžią, vis daugiau galios sutelkdamas savo rankose. Gyventojų dėmesys nuo ekonomikos krizės Rusijoje ir augančių socialinių problemų nukreipiamas vykdant agresyvią užsienio politiką. Rusija stengiasi įtvirtinti savo pasaulinę galią ir vis agresyviau kišasi į kitų valstybių vidaus ir užsienio politiką, siekdama ją paveikti sau naudinga linkme“, – tvirtinama dokumente.

Rusija toliau smarkiai militarizuojasi. Ji jau dabar sugebėtų per 24–48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes. Rusijos karinės agresijos atveju regiono valstybės turėtų galimybę efektyviai pasipriešinti tik turėdamos savo teritorijoje tokius nacionalinius ir sąjungininkų pajėgumus, kurių pakaktų savarankiškai vykdyti operacijas iki papildomų NATO pajėgų perdislokavimo į regioną.

Įspėjama, kad Rusijos karinis aktyvumas šiemet bus padidėjęs dėl rugsėjį planuojamų plataus masto strateginių Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Zapad 2017“, kurių metu, tikėtina, vėl bus simuliuojamas karinis konfliktas su NATO. „Dalis mokymų rajonų bus visiškai greta Lietuvos valstybės sienos, todėl neatmestina tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybė“, – dėsto mūsų šalies saugumo pareigūnai.

Itin aktyvi Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio rajonuose.

Šnipų priedanga – diplomato statusas

Rizikos veiksniu Lietuvai išlieka ir sisteminė Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos. Kremlius suinteresuotos plėsti įtaką šioje kaimynėje šalyje, užtikrindamas savo interesų, visų pirma karinių, apsaugą. Konflikto su NATO atveju Rusija savo įtakos instrumentus Baltarusijoje galėtų panaudoti tiek prieš Baltarusiją, tiek prieš kaimynes valstybes.

Kaip teigiama VSD ataskaitoje, su Rusija itin glaudžiai bendradarbiaujančios Baltarusijos žvalgybos tarnybos pernai vykdė aktyvią ir agresyvią veiklą prieš Lietuvą. Rusijos žvalgybos tarnybos slaptomis šnipinėjimo ir įtakos operacijomis prieš Lietuvą rėmė Rusijos užsienio politikos tikslus.

Pernai toliau fiksuotas nuolatinis Rusijos žvalgybos tarnybų karininkų, kurie į Lietuvą atvyko dirbti prisidengdami diplomatų pareigomis, lankymasis įvairiuose su tarptautiniais santykiais, politika, gynyba, ekonomika, energetika, finansais susijusiuose renginiuose.

Rusijos žvalgybos tarnybos tradiciškai rinko informaciją Lietuvos vidaus, užsienio ir ekonominės politikos klausimais, mezgė agentūrinius ryšius įvairiose mūsų šalies valstybinėse institucijose ir organizacijose, ieškojo galimybių didinti įtaką. „Dėl 2016 metais vykusių Seimo rinkimų Rusijos žvalgybos tarnybos itin stengėsi rinkti informaciją apie vidaus politikos procesus“, – rašoma dokumente.

Renka informaciją apie gynybos sistemą

Itin aktyvi Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio rajonuose, kuriuose jos siekia ne tik prasiskverbti į savivaldybes, teisėsaugos institucijas ir kitas organizacijas, bet ir mėgina paveikti vietos gyventojų nuotaikas Rusijai palankia linkme.

Vienas aktyviai verbuojančių Lietuvos piliečius, vykstančius į Kaliningrado sritį, yra Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojas Sergejus Kulešovas, prisistatantis pasienio tarnybos pareigūnu, Kaliningrado savivaldybės darbuotoju ir pan.

FST domisi visais į Rusiją vykstančiais Lietuvos gyventojais. VSD perspėja, kad didesnių žvalgybinių galimybių neturintys asmenys gali būti išnaudoti ir kitais tikslais – propagandai platinti, teritorijai ir infrastruktūrai žvalgyti, su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims arba kroviniams nelegaliai per sieną gabenti, provokacijoms ir neramumams ar kitiems aktyviems veiksmams skatinti.

Pernai nemažėjo Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumas prieš krašto apsaugos sistemą. Žvalgybos prioritetai nesikeitė, buvo renkama informacija apie Lietuvos gynybinę galią, naujos ginkluotės įsigijimus ir jos modernizavimą, NATO karinį aktyvumą Baltijos regione, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Taip pat rinkta informacija apie NATO infrastruktūrą, galimą papildomų pajėgumų dislokavimą regione.

Dauguma 2016 metais prieš Lietuvos valstybinį sektorių įvykdytų kibernetinių išpuolių (kibernetinės atakos, šnipinėjimas) yra siejami su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, jų remiamomis grupuotėmis bei pavieniais programišiais.

Propaganda liejasi laisvai

Didžiausią pavojų Lietuvos energetiniam saugumui kelia Astravo atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ir bandymai atgaivinti Baltijos atominės jėgainės („Baltijskaja“) projektą Kaliningrado srityje.

Rimtas iššūkis ir toliau yra Rusijos skleidžiama propaganda. „Pasitelkdama internetinę žiniasklaidą ir propagandinius renginius, Rusija siekė daryti įtaką Lietuvos ir užsienio auditorijai, eskaluodama tokias visuomenei jautrias temas kaip NATO pajėgų dislokavimas ar Sausio 13-oji, viešojoje erdvėje ji kaltino Lietuvą istorijos falsifikavimu“, – skelbiama VSD ataskaitoje.

Teigiama, kad pernai Lietuvoje sustiprėjo Kremliaus propagandą skleidžiančios agentūros „Rossija segodnia“, kuriai vadovauja į Europos Sąjungos nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas Dmitrijus Kiseliovas, pozicijos. Veiklą pradėjo interneto portalas sputniknews.lt lietuvių ir rusų kalbomis, toliau aktyviai veikė kitas su agentūra „Rossija segodnia“ siejamas ir Rusijos lėšomis finansuojamas propagandinis projektas baltnews.lt, kuris vykdė informacines atakas prieš Lietuvą, pasinaudodamas visuomenei jautriomis temomis, tokiomis kaip holokaustas, pabėgėliai, terorizmas, skatino etninę priešpriešą.

Tėvynainiai – ne tik rusai

Rusija aktyviai įgyvendina vadinamąją tėvynainių politiką. Savo tėvynainiais Baltijos šalyse ji laiko ne tik rusus, bet ir jai lojalius rusakalbius baltarusių, lenkų, totorių, ukrainiečių, žydų ir kitų tautybių atstovus.

Pastaraisiais metais Rusija siekė didinti savo įtaką Lietuvos totorių bendruomenei. Kremlius labai suinteresuotas, kad užsienio valstybių totorių bendruomenėms atstovautų asmenys, palankiai vertinantys Krymo aneksiją.

VSD teigimu, aukšti Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai neatsitiktinai viešai pabrėžia, kad Lietuvoje pažeidžiamos ne tik rusų, bet ir lenkų bendruomenės teisės. Rusija siekia į tėvynainių politikos darbotvarkę integruoti Lietuvoje nuolat keliamus reikalavimus suteikti išskirtines teises Vilniaus krašto lenkų bendruomenei.

Anot VSD, suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse. „Šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis“, – pažymima ataskaitoje.

VSD vadovo Dariaus Jauniškio teigimu, įspėdamas dėl „išskirtinių teisių“ vietos lenkams departamentas įvertino galimą separatizmo pavojų. „Nepamirškime istorijų, kai bandoma sukurti tam tikras teritorijas, kurios yra nepriklausomos, pačioje Lietuvoje, čia yra separatizmo pavojus. Rusija būtent ir bando išnaudoti įvairias diasporas, kurios galbūt neturi pakankamo dėmesio Lietuvoje arba mano, kad neturi pakankamo dėmesio, siekdama daryti įtaką per tą prizmę“, – aiškino jis. Kartu D. Jauniškis pridūrė, kad nemato grėsmės dėl pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis ar dvikalbių gatvių lentelių.

Saugumo perspėjimas dėl išskirtinių teisių suteikimo lenkų bendruomenei sulaukė ekspertų kritikos. Politologas Kęstutis Girnius tai pavadino visišku nesusipratimu ir pažymėjo, kad tautinių mažumų klausimas – politikų, o ne saugumo reikalas. „Vien dėl to, kad lenkams būtų suteikiamos tam tikros teisės, nereiškia, jog jas reikia suteikti rusams. Jei Maskva spaustų, būtų galima atsisakyti“, – sakė jis.

Pasirengę apsiginti

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad grėsmės Lietuvai nesikeičia. „Grėsmių lygis išlikęs toks, koks buvo pernai ir užpernai. Turime kaimyną, kurio pasirengimas atlikti vienokius ar kitokius agresyvius veiksmus visada buvo tokio lygmens. Niekas nepasikeitė, jokių naujovių čia nėra“, – sakė valstybės vadovė.

Anot D. Grybauskaitės, Lietuva pasirengusi gintis ir apsiginti. Esą tam numatyti gynybos planai, sukurtos greitojo reagavimo pajėgos ir pan.

Prezidentė nevertino ataskaitos teiginių dėl tautinių mažumų, tik paminėjo, jog Konstitucija numato, kad visi Lietuvos piliečiai yra lygūs, jų teisės ir pareigos yra vienodos.

Kremliui naudinga įtampa

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkė Rasa Juknevičienė įsitikinusi, kad kuo daugiau žmonių turi susipažinti su ataskaita ir žinoti pagrindines grėsmes šalies nacionaliniam saugumui. „Galiu visus patikinti, kad šios ataskaitos rengiamos labai kruopščiai, kiekvienas sakinys patvirtintas turima informacija. Tai nėra tik kokie nors analitiniai pastebėjimai, tai konkrečiais žvalgybiniais veiksmais surinkta informacija, kuri leidžia formuluoti būtent tokias išvadas“, – pabrėžė ji.

R. Juknevičienė atkreipė dėmesį, jog pastarojoje ataskaitoje pirmąkart paminėta, kad Rusija per 24–48 val. gali pasirengti atakai prieš Baltijos valstybes. Esą rezultatų davė pastaraisiais metais šios šalies vykdytos iš anksto neskelbtos karinės pratybos, kurių metu kariai buvo mokomi greito reagavimo. „Labai svarbu, kad iki šių metų kariniu požiūriu labai menkai užpildyta NATO teritorija – ne tik Lietuva, Latvija, Estija, bet ir Lenkija, Rumunija – būtų užpildoma. Ypač žvalgybiniais, oro gynybos pajėgumais, stebėjimu iš oro ir pan. Tačiau yra kitas dalykas – jau vykstantys procesai, kurie yra parengiamieji kariniams veiksmams, vadinamasis hibridinis karas: informacinis karas, kibernetinės atakos, įtaka politiniams procesams visose Vakarų visuomenėse ir daug kitų dalykų, susijusių su Rusijos žvalgybų veikla“, – vardijo parlamentarė.

VSD įžvalgas dėl išskirtinių teisių lenkams suteikimo R. Juknevičienė pavadino tam tikru politiniu-analitiniu vertinimu. „Kiek teko bendrauti su VSD vadovu po spaudos konferencijos, turbūt rašant šį sakinį nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, ypač tas, kuriomis Lietuva dabar kaip tik stengiasi pagerinti santykius su Lenkija. Rusijai įtampa tarp lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos yra naudingiausia. Manau, kad iš to vieno sakinio nereikia daryti didelių apibendrinimų“, – teigė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"