TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VSD įvardijo didžiausias grėsmes valstybei

2013 06 07 10:41
LŽ archyvo nuotrauka

Aktyviausiai ir agresyviausiai Lietuvoje bei užsienyje prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, prieš Lietuvos interesus yra nukreipta ir dalis Baltarusijos tarnybų veiklos, skelbia Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo veiklos ataskaitoje.

Joje teigiama, kad Rusijos tarnybos, naudodamos technines priemones ir kontaktus su žmonėmis, siekia rinkti informaciją, megzti ryšius Lietuvos institucijose, tam tikrais atvejais mėgina paveikti Lietuvos valstybės institucijų ir įmonių sprendimus.

Formuojamos įtakos grupės

"Vykdydamos operacijas, šios tarnybos siekia gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, ekonomiką, strateginius energetikos projektus, karines pajėgas, žvalgybos ir teisėsaugos tarnybas bei daryti įtaką politiniams, ekonominiams ir socialiniams procesams", - rašoma ataskaitoje.

Joje skelbiama, kad be tradicinių metodų prieš Lietuvą naudojama elektroninė žvalgyba, kibernetinis šnipinėjimas ir netradicinė priedanga. VSD tvirtina, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi techninių galimybių jas dominančių asmenų pokalbius telefonu kontroliuoti Lietuvoje.

Be to, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos prisideda ir prie Rusijai palankios informacijos sklaidos, įtakos grupių formavimo, koordinavimo ir palaikymo.

Prieš Lietuvos interesus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos veikia iš Rusijos teritorijos, Rusijos teritorijoje ir Lietuvoje, rašo VSD ir pabrėžia, jog Rusija Lietuvoje turi ilgalaikių politinės, ekonominės, energetinės ir informacinės įtakos tikslų, kuriuos įgyvendinti padeda šalies žvalgybos ir saugumo tarnybos.

Ataskaitoje teigiama, kad 2012 metais Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos toliau mėgino megzti kontaktus su valstybės institucijų, partijų, žiniasklaidos priemonių, mokslinių tyrimų centrų, aukštųjų technologijų kompanijų, tautinių mažumų organizacijų atstovais. Kontaktai užmezgami ne tik informacijai rinkti, tačiau ir koordinuoti bei kontroliuoti Rusijos interesams atstovaujančių organizacijų bei asmenų veiklą.

Anot VSD, ypatingas dėmesys skirtas kai kurioms etniniu pagrindu suformuotoms Seimo rinkimuose dalyvavusioms politinėms partijoms, siekta palaikyti glaudžius santykius su kai kurių ES ir NATO priklausančių šalių ambasadų darbuotojais.

VSD vertinimu, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos mėgino išnaudoti socialines, visuomenines įtampas šalies viduje, eskaluoti ir gilinti įvairių etninių grupių nesutarimus, skatinti bei palaikyti tų grupių nepasitenkinimą Lietuvos valdžia ir valstybe.

Taip pat VSD prognozuoja, kad prasidėjus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, itin sustiprės ir Rusijos žvalgybos bei saugumo tarnybų, vykdomosios valdžios institucijų dėmesys ES svarstomiems klausimams ir su jais dirbantiems asmenims.

Taip pat prieš Lietuvos interesus yra nukreipta dalis Baltarusijos ir kitų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos, teigia VSD. Vienos šalys siekia rinkti informaciją, kurią vėliau galėtų panaudoti priimdamos politinius ir ekonominius sprendimus. Kitos labiau domisi informacija, tiesiogiai susijusia su jomis.

Didžiausia grėsmė energetiniam saugumui - priklausomybė nuo "Gazprom"

Pasak VSD ataskaitos, didžiausią grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia priklausomybė nuo Rusijos dujų koncerno "Gazprom", o gamtinių dujų sektorius yra pažeidžiamiausia šalies energetikos sritis.

"Ypatingą grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia šalies priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo Rusijos Federacijos "Gazprom" ir jo diktuojamų dujų kainų bei tiekimo sąlygų. Gamtinių dujų sektorius yra pažeidžiamiausia Lietuvos energetikos sritis, nes Lietuva išlieka techniškai ir ekonomiškai priklausoma nuo "Gazprom"", - rašoma VSD dokumente.

Pasak departamento, problemos dėl dujų kainos ir jų atsargų kaupimo išliko svarbios nepaisant pernai vykdytos Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus reformos ir su ja susijusių projektų.

VSD pažymi, kad Rusija skiria "ypatingą dėmesį Lietuvoje vykdomiems strateginiams energetikos projektams".

"Tarp didžiausią susidomėjimą keliančių klausimų - ES trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimas, suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, Visagino AE projekto perspektyvos. Tvirtinama, kad minėti projektai kelia grėsmę šių valstybių "energetiniam saugumui", nors labiau tikėtina - jų interesams Baltijos regione", - teigiama ataskaitoje.

Pasak departamento, atominių jėgainių Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje statybos ir planuojamų dujų infrastruktūros projektų Karaliaučiaus srityje "ekonominis pagrįstumas ir projektų inicijavimo mechanizmas yra abejotinas". VSD teigimu, šiuo projektai plėtojami norint paveikti Lietuvoje vykdomų energetinių projektų įgyvendinimą.

"Manipuliuodama energetinių išteklių kainomis ir derybiniais paketais, Rusija siekia kuo ilgiau išlaikyti Lietuvą ir kitas šalis energetinėje priklausomybėje nuo jos išgaunamų energijos išteklių tiekimo. Tikėtina, kad artimiausiu metu Rusija sieks toliau trukdyti rastis alternatyviems energijos išteklių tiekėjams", - teigia departamentas.

Auganti grėsmė - kibernetinės atakos

VSD ataskaitoje dėmesys atkreipiamas ir į kibernetinį saugumą - pažymima, kad kibernetinės ataskaitos "yra sparčiai auganti grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui".

"VSD kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos identifikavo Lietuvos valstybės institucijų, verslo kompanijų ir privačių asmenų kompiuteriuose išplitusį užsienio valstybėje sukurtą kompiuterinį virusą, skirtą šnipinėti. Jis plinta per vartotojų naudojamas išorines duomenų laikmenas (USB atmintines, kompaktinius diskus ir pan., taigi jos taikiniu gali tapti kompiuteris net ir be interneto prieigos) ir elektroniniu paštu", - rašoma ataskaitoje.

"Virusas iš užkrėsto kompiuterio siunčia ten esančius duomenis ir naudojamus slaptažodžius šnipinėjimo programos valdytojui ir leidžia jam nuotoliniu būdu stebėti ir valdyti užkrėstą kompiuterį", - sako Lietuvos žvalgybininkų ataskaitoje.

Kraštutinių dešiniųjų veikla naudojasi užsienio valstybės

Kraštutinių dešiniųjų organizacijų veikla, anot VSD, naudojasi užsienio valstybių remiamos bei koordinuojamos visuomeninės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, siekdamos bloginti Lietuvos kaip demokratinės valstybės įvaizdį.

Šių organizacijų ir žiniasklaidos atstovai reguliariai skleidžia klaidingą informaciją apie dešiniojo ekstremizmo populiarėjimą visuomenėje, o valdžios pareigūnus kaltina tokios ideologijos palaikymu, ir tokie veiksmai yra prieš Baltijos valstybes nukreiptų informacinių bei ideologinių kampanijų dalis, rašoma ataskaitoje.

VSD taip pat tvirtina, kad Lietuvoje veikiančios kraštutines politines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės yra negausios ir neįtakingos, tačiau jų organizuojamos viešos akcijos ir kontroversiška retorika dažnai sulaukia daug Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos dėmesio.

Anot VSD, 2012 metais Lietuvos kraštutinių politinių ideologijų šalininkai, siekdami populiarinti savo idėjas, itin dažnai akcentavo sunkią valstybės ūkio padėtį - dėl to buvo kaltinama politinė santvarka, ekonomikos modelis ir vykdoma socialinė politika.

Ataskaitoje teigiama, kad kai kuriose kitose Europos valstybėse tokios propagandos kampanijos buvo sėkmingos ir padidino kraštutinių politinių ideologijų populiarumą, bet Lietuvoje taip neįvyko ir per 2012 metų Seimo rinkimus kraštutinių politinių ideologijų šalininkai nelaimėjo nė vieno mandato.

Be to, VSD atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais Europoje stiprėjo kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų ideologijų šalininkų priešprieša. Panašios tendencijos pernai buvo ir Lietuvoje, tačiau jos nepasireiškė smurto atvejų augimu. Politiškai motyvuoto smurto lygis, palyginti su kitomis Rytų Europos valstybėmis, išliko žemas, teigia VSD.

Vertindamas tarptautinio terorizmo grėsmę Saugumo departamentas sako, jog pernai ji išliko maža, netiesioginė, tačiau neatmeta "vienišo vilko" taktiką pasirinkusių asmenų keliamo pavojus, kai ekstremistinės ideologijos paveikti asmenys planuoja ir vykdo teroristinius išpuolius savarankiškai. Pasak ataskaitos, dažniausiai tokie asmenys yra nežinomi teisėsaugai, jie nepalaiko ryšių su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar ekstremistų grupuotėmis, todėl užkirsti kelią jų veiklai yra itin sunku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"