TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VSD operatyvinę informaciją rinko lovoje

2010 04 06 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvos teisėsaugai smūgis po smūgio - tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Lietuvos ir Suomijos aukščiausiųjų teismų nutartys lyg kortų namelį griauna Valstybės saugumo departamento (VSD) porą metų vykdytą plataus masto operaciją... buitinėje byloje.

"Su čečėnų vaikus globojusia Maliko ir Chadižat Gatajevų šeima besidorojantis VSD, t. y. demokratinėje valstybėje į civilinę bylą atvirai lendanti ir įtaką jai daranti valstybės saugumo tarnyba, nesulaukia garbių žmonių dėmesio. O juk Suomija atsisakė grąžinti Gatajevų šeimą Lietuvai, tuo siųsdama aiškią žinią, kad mes prasilenkiame su teisinės valstybės ir demokratijos logika. (...) Juk turbūt tik mūsų premjeras tiki, kad mes pagarbos žmogaus orumui ir žmogaus teisių požiūriu prilygstame Šiaurės šalims. Mano akimis, dabartinė VSD yra nusikalstama organizacija, kurios vadus reikia nedelsiant teisti, o jos politizacija ir aktyvus politinis vaidmuo apskritai naikina visas demokratijos užuomazgas Lietuvoje", - apie vis labiau stiprėjančią Lietuvoje baimės ir servilizmo atmosferą neseniai atvirai prabilo europarlamentaras profesorius Leonidas Donskis.

Įrodymai neteisėtais būdais?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) kasacinių skundų teisėjų kolegija - Aldona Rakauskienė (kolegijos pirmininkė), Vytautas Greičius, Olegas Fedosiukas - 2010 metų kovo 23 dieną, išnagrinėjusi M. ir K.Gatajevų gynėjų kasacinius skundus, panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 metų rugsėjo 25 dienos nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Sutuoktiniai buvo nuteisti ir atliko bausmę už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, iš savo pilnamečių globotinių esą prievarta - "grasindami išvežti juos atgal į dėl ginkluotų konfliktų nestabilią ir gyventojams pavojinga situacija pasižyminčią Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką" - reikalavo dirbti ir taip prisidėti prie šeimos gerovės.

LAT nutartyje atskleidžiama daugybė procesinių bylos pažeidimų - žemesnės instancijos teismai pažeidė nuteistųjų teisę į nešališką teismo procesą, nes nepagrįstai atsisakė bylą nagrinėti viešai. Taip pat konstatuota, kad Kauno apygardos teismas iš esmės pritarė ydingai situacijai, kai nuteistieji, atlikę pirmosios instancijos teismo skirtą bausmę, buvo laikomi suimti vien dėl jų padėtį bloginančiais pagrindais prokurorės paduoto apeliacinio skundo. Toks proceso organizavimas galėjo suteikti nuteistiesiems ir jų gynėjams pakankamai rimtą pagrindą manyti, kad teismas jau yra apsisprendęs tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir skirti griežtesnę bausmę, taip, tikėtina, pateisindamas bausmę viršijusį kalėjime išbūtą laiką. Atsižvelgdamas į tai, LAT konstatavo, kad buvo pažeista nuteistųjų teisė į nešališką teismo procesą.

Uždari teismo procesai leido tik apgraibomis, po kruopelytę rinkti detales apie VSD vaidmenį šioje iš esmės buitinės nesantaikos, esant ir tam tikro smurto elementų, byloje.

LAT nutartyje primenama, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK apibrėžta tvarka. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškinti, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtai gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais per baudžiamąjį procesą. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkamai vadovaujantis Operatyvinės veiklos ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, kitų įstatymų (pavyzdžiui, Operatyvinės veiklos įstatymo) nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius, atliekami proceso veiksmai. Taigi, jeigu teismo ar prokuroro sankcionuoti veiksmai vykdomi pagal Operatyvinės veiklos įstatymą ir darbą reikia tęsti pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus pagal BPK normas. Čia vis kalbama apie VSD galbūt neteisėtai darytus buitinių Gatajevų šeimos barnių slaptus įrašus, kurie tapo pagrindiniu įrodymu.

LAT nutartyje tik poroje vietų šmėkšteli VSD abreviatūra, daug dažniau kalbama tiesiog apie "teisėsaugos institucijos darbuotojus". Beje veikusius, sprendžiant iš LAT nutarties, labai neprofesionaliai. "Jeigu nukentėjusioji iš tiesų įrašus darė teisėsaugos institucijos darbuotojo duota įrašymo priemone, šis veiksmas turėjo būti įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi byloje neatsirado jokio šį veiksmą įforminančio dokumento, turėjo būti pripažinta, kad įrašas gautas ne įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti laikomas įrodymu baudžiamajame procese. Kauno apygardos teismas šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos nepašalino."

Susiklosčius tokiai situacijai reikėjo atlikti įrodymų tyrimą ir mėginti išsiaiškinti gynėjų skunduose išdėstytus prieštaravimus bei neaiškumus, galų gale skirti fonoskopinę ekspertizę, nes pirmosios instancijos teismo atliktame įrodymų tyrime buvo daug spragų, turinčių reikšmės teismo išvadoms.

Neišnagrinėti liko ir apeliacinių skundų argumentai dėl to, kad pati nukentėjusioji Seda Esimbajeva vargu ar galėjo padaryti aukštos kokybės garso įrašą mobiliuoju telefonu, įrašyti pokalbius į kompiuterinę laikmeną be išorinės pagalbos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji neminėjo apie darytus garso įrašus. Klausimas, kodėl ji nepateikė garso įrašo prokurorei, liko neišnagrinėtas.

Galiausiai byloje gausu liudijimų, kad nukentėjusieji parodymus byloje sutiko duoti įtikinti VSD darbuotojo vardu Donatas Š., taip pat prokurorės N.Oškutytės. Gatajevų globotiniai patikėjo, kad globėjai iš jų pelnosi.

Stambaus masto operacija

Šių metų pradžioje buvo paviešintas 2008 metų spalio 10 dienos Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroro Kęstučio Betingio nutarimas sudaryti ikiteisminio tyrimo grupę ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00050-08. "Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagristai įtarti, kad M. Ir K.Gatajevai, naudodami fizinį smurtą ir psichinę prievartą, vertė S.Esimbajevą įsidarbinti bei perduoti uždirbamus pinigus." Kadangi tyrimas esąs sudėtingas ir didelės apimties, tad K.Betingis nutaria į tyrimo grupę įtraukti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorę N.Oškutytę bei VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnus L.Raguckienę, D.Pravdzinską, J.Seniutą, E.Šukį, M.Baikštį, G.Surgėlą, V.Urbonavičių.

Visuomenininkas Gintautas Bukauskas tvirtina, kad inicijuojant bylą K. ir M.Gatajevams ypač aktyviai dalyvavo VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnas Donatas Šumskis. Tyrimo grupės vadovė prokurorė N.Oškutytė suteikdavo leidimą visiems (!!!) VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnams atlikti suimtųjų konvojavimo ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnų veiksmus iš VSD vadovybės pusės koordinavo pulkininkas, buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas ir VSD Kauno apygardos skyriaus viršininkas Egidijus Storpirštis.

Gatajevų gynėjai sutinka, kad šeimoje, be abejo, buvo problemų. Globojami karo našlaičiai buvo praėję "gatvės mokyklą", patyrę fizinę, psichinę, seksualinę prievartą. Ar Lietuvos valstybės institucijos turėjo suteikti socialinę paramą karo našlaičiams, ar nukreipti represines struktūras prieš našlaičių globėjus? Ar Gatajevai kėlė grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui? Ar šeimos narių kivirčai jau tapo VSD veiklos sritimi?

VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnai nukentėjusiajai Bielkis Mustijevai yra teigę, kad "teisėjai yra jų pusėje" ir VSD "niekada nepralošia savo bylų".

Lietuvoje nuteisti čečėnai Gatajevai tapo VSD politinio ir etninio persekiojimo aukomis, būtent tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl sutuoktiniai paprašė politinio prieglobsčio Suomijoje, į kurią jie iš Lietuvos pabėgo praėjusių metų spalį.

"Jie patyrė Lietuvoje politinį persekiojimą. Mes čia turėtume prisiminti daug kur minimos vienos valstybės institucijos pavadinimą, konkrečiai Gatajevai kalba apie VSD pareigūnų persekiojimą", - kovo pradžioje sakė G.Bukauskas, prisistatęs Gatajevų šeimos draugu.

"Jie minėjo, kad tapo VSD dėmesio objektu, kad abu Gatajevai, kaip ir kiti šeimos nariai, patyrė įvairaus pobūdžio priekabiavimo veiksmų. Jie teigė, kad net pirminiai kaltinimai prieš juos ir jų suėmimas buvo surežisuoti VSD, kad teismo procesas nebuvo sąžiningas ir skaidrus, kad liudininkai patyrė įvairaus pobūdžio spaudimą, kad pagrindinė liudytoja, vadinamoji Gatajevų auka, nuo pat pradžių veikė pagal VSD išduotas instrukcijas", - tvirtino Oksana Čelyševa, Suomijoje gyvenanti žmogaus teisių gynėja, nuo pradžių atidžiai stebinti Gatajevų procesą.

G.Bukauskas tvirtino nežinantis, kodėl Gatajevai sulaukė tokio saugumo tarnybų dėmesio. "Tiesą sakant, kodėl buvo mestos tokios VSD pareigūnų pajėgos šiai šeimai? Praktiškai buvo sudaryta grupė, į kurios sudėtį buvo įtraukti septyni ar aštuoni VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnai, būdavo tokių momentų, kai prokurorė N.Oškutytė suteikdavo įgaliojimus visiems Kauno skyriaus pareigūnams vykdyti vienokius ar kitokius tardymo veiksmus. Prasitariama, kad Gatajevai yra FSB (Rusijos federalinės saugumo tarnybos - red.) rezidentai Lietuvoje, bet, tiesą sakant, toks vertinimas, aš manau, yra šiek tiek juokingas", - kalbėjo G.Bukauskas.

Mėgino verbuoti?

O.Čelyševa tvirtino, jog M.Gatajevas viešai Suomijoje pareiškė, kad 2008-ųjų rugsėjį Lietuvos VSD pareigūnas mėgino jį verbuoti, tačiau M.Gatajevas atsisakė. 2008 metų rugsėjį du VSD pareigūnai jį išsivežė "pasikalbėti". Jo klausta, ar sutiktų vykti į Rusijos Federaciją ir padaryti "ką nors naudingo" Lietuvai, bet Gatjevas atsisakęs, jis teigė, kad jo karas jau yra pasibaigęs.

"Nesvarbu, ar jis būtų sutikęs, ar atsisakęs, tai buvo spąstai, pretekstas, kuris būtų sudaręs galimybę VSD surinkti visus čečėnus ir išsiųsti iš Lietuvos. Gatajevai - tik ledkalnio viršūnė", - tikino moteris.

Ji teigė, kad čečėnų ir ingušų padėtis Lietuvoje pablogėjo prieš pusantrų-dvejus metus: ėmė kilti problemų dėl leidimų gyventi pratęsimo, sulaukta pareigūnų pasiūlymų išvykti iš Lietuvos. O.Čelyševa tvirtino, esą kyla pagrįstas klausimas, kokių kontaktų VSD turi su Rusijos FSB.

LŽ M.Gatajevas, dar būdamas Lietuvoje, yra dėstęs ir tokią versiją. Jis liūdnai juokavo, kad ši byla greičiausiai vyksta dabartinio Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo prašymu: "Tikriausiai R.Kadyrovas jūsų "vėesdė" paprašė, kad ši byla būtų sukurpta - smurtas, prekyba vaikais, priklausymas FSB. Net numanau viso šio reikalo šaknis." M.Gatajevas kadaise yra nusifotografavęs kartu su čečėnų pasipriešinimo kovotojais. Po sėkmingo pirmojo karo su Rusija tokios nuotraukos su savais kovotojais buvusios populiarios ir paplitusios. Manoma, kad Rusijos saugumiečiai tokią nuotrauką ir bus aptikę. Neatmestina, kad Rusijos FSB draugiškos pagalbos gaudant "teroristą" M.Gatajevą paprašė Lietuvos VSD?

Suomiams neaišku

Kovo pradžioje Suomijos aukščiausiasis teismas kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą išaiškinimo, kaip turėtų būti taikomas Lietuvoje M. ir Ch.Gatajevams išduotas Europos arešto orderis (šiuo metu jis panaikintas - red.).

Lietuva siekė šiuos sutuoktinius susigrąžinti, kadangi jie slapstosi nuo teismo nuosprendžio vykdymo. Tuo metu patys pabėgėliai atsisakė vykti į Lietuvą, jie teigė, kad čia su jais bus susidorota. Suomijoje Gatajevai paprašė politinio prieglobsčio.

Taip suomiai jautėsi patekę į teisinę koliziją - jie turėjo vykdyti Europos arešto orderio reikalavimą, bet kiti teisės aktai draudžia išduoti asmenis, neapsvarsčius jų prašymo dėl politinio prieglobsčio. Galutinį sprendimą dėl M. ir Ch.Gatajevų Suomijos aukščiausiasis teismas paskelbs gavęs Europos Teisingumo Teismo išaiškinimą.

"Galima tik spėlioti, kodėl tyrimą atliko VSD, kurio vienas darbuotojas palaikė itin artimus intymius ryšius su viena globotinių S.Esimbajeva. Ta mergaitė šiuo metu yra nėščia, todėl manau, kad byla galutinai diskreditavo Lietuvos VSD, - komentuodama bylos tyrimą ir VSD įtaką jam sakė O.Čelyševa. - Tie itin aktyvūs VSD veiksmai, įskaitant ir įtaką liudininkams, neįtikino Helsinkio teismo, todėl visi kaltinimai, už kuriuos buvo nuteisti Gatajevai, buvo laužti iš piršto. Helsinkio teismas įvardijo vienintelį dalyką - šeimos problemas."

Ji atkreipė dėmesį, jog teismas atsižvelgė į protingumo kriterijus, kad suaugę vaikai privalo prisidėti prie šeimos biudžeto. Tokias pačias išvadas padarė ir LAT.

Kokia vieta?

Balandžio 1-ąją, balsuojant už naujojo VSD vadovo kandidatūrą, Gediminas Grina teigė: "Labai norėčiau akcentuoti, kad jeigu būčiau patvirtintas, man tikrai būtų didelis asmeninis iššūkis pereiti į šiek tiek kitokio pobūdžio veiklą. Labai norėčiau tikėtis, kad bet kokiu atveju bendradarbiavimas tarp tokių institucijų kaip VSD, Seimo ir Vyriausybės taps konstruktyvesnis kiekvieną dieną, kiekvieną mėnesį. Ir kitas dalykas, galbūt paskutinis, kurį norėčiau pasakyti, - pats svarbiausias dalykas yra institucijos vietos suvokimas. Jeigu institucijai pavyktų rasti savo vietą valstybėje, manau, problemos spręstųsi sklandžiai ir nuosekliai." Tačiau institucijos vietos paieška vargu ar bus sėkminga, neįvertinus galbūt nusikalstamos visos VSD Kauno apygardos, jos vadovo E.Storpirščio veiklos, kai operatyvinė informacija buvo renkama KGB metodais (pareigūnas Donatas Š. užmezgė su nukentėjusiąja intymius santykius), o šiai operacijai vadovavo buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D.Dabašinskas, iki šiol neatšauktas iš Lietuvos ambasados Kijeve. Visa ši saugumiečių operacija, tarytum vykdyta FSB užsakymu, baigėsi didžiuliu tarptautiniu skandalu, apjuodinusiu Lietuvos kaip teisinės valstybės reputaciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"