TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VSD turės atlikti patikrinimą Genocido centre

2015 05 05 17:10
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pradėję svarstyti klausimą dėl prisipažinusių buvusių slaptų sovietų saugumo bendradarbių, valdantieji nusprendė patikrinti bylas saugantį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC).

„Mes nusprendėme kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad būtų atliktas patikrinimas, nes, kaip žinote, iki pakeičiant įstatymą visos bylos buvo VSD, dabar yra Genocido centre. VSD turi patikrinti, ar ten viskas tvarkoj, kaip buvo perduota, pagal aprašus, kai gausime patikrinimo aktą, tada spręsime (dėl slaptumo). Reikia patikrinti, ar ten tas pats, kas buvo perduota, ar yra tam tikros netvarkos“, - po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius taip pat aiškino, kad ankstesnis politinės tarybos sprendimas paviešinti prisipažinusiųjų sąrašus buvo priimtas nesusipažinus su visais dokumentais.

„Buvau susitikęs su VSD vadovu, vadovas pateikė papildomus dokumentus, kurių mes anksčiau neturėjome, tai (Aukščiausiosios Tarybos pirmininko) Vytauto Landsbergio 1990 metais kreipimasis į gyventojus, kurie bendradarbiavo su KGB, kad jie prisipažintų ir būtų lojalūs mūsų valstybei, ir aiškiai yra parašyta, kad tie žmonės nebus paviešinti. Tai mums irgi buvo tam tikra naujiena“, - sakė A.Butkevičius.

Premjeras tvirtino, jog patikrinimas LGGRTC parodys, ar prisipažinusiųjų bylos tvarkomos tinkamai.

„Bet pirmiausia Genocido centre turi būti patikrinimas, nes iš tam tikros informacijos suprantama, kad yra tam tikros netvarkos“, - sakė A.Butkevičius.

Klausiamas, kokia tai informacija, ar yra dingusios bylos, premjeras sakė: „Kai atliks patikrinimą, jus informuosime“.

Prisipažinusius buvusius slaptus sovietų saugumo bendradarbius rusai bandė susigrąžinti į įtakos zoną, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas.

Jo teigimu, pagal Valstybės saugumo departamento darbuotojų liudijimus, su buvusiais KGB bendradarbiais bandyta susisiekti.

„Liustracijos įstatyme yra pasakyta, kad yra pareiga ginti juos nuo šantažo, verbavimo ir kitokios įtakos. VSD darbuotojai taip pat tikina, kad ne kartą buvo bandoma juos (prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius) „atverbuoti“, įtaką daryti“, - antradienį BNS sakė A.Paulauskas.

Pasak jo, labiausiai tikėtina, jog veikė Rusijos saugumas.

„Be abejo, turbūt nevažiuos kokie vokiečiai, kadangi Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos veikia sutartinai ir suderintai, tai iš šių valstybių galėjo kreiptis. Bet aš manau, kad Rusijoje tie archyvai (buvusių slaptų KGB bendradarbių Lietuvoje), ir daugiau niekam jie nedalina“, - kalbėjo komiteto vadovas.

Jis teigė, kad tokių atvejų buvo fiksuota „ne vienas ir ne du“. „Žmogus kreipiasi į VSD ir pasako, kad toks kontaktas įvyko, ir jų (VSD) reikalas, kaip spręsti. Bet kad jis buvo veikiamas ir pranešė, tai faktas“, - apie bandymus susigrąžinti buvusius slaptus agentus sakė A.Paulauskas.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš porą savaičių svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu. Tuomet esą pritarta, kad tokių žmonių pavardės gali būti paskelbtos. Tačiau vėliau valdantieji nusprendė klausimą persvarstyti, sužinoję, kad prisipažinusiems buvo garantuotas slaptumas.

1990 metais Aukščiausioji Taryba buvo priėmusi nutarimą, kviečiantį „kiekvieną asmenį – buvusį TSRS valstybės saugumo komiteto informuojantį bendradarbį iki š.m. kovo 31 dienos apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams“. Tuo pačiu užtikrinta, „jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su TSRS VSK, taip pat jų šeimos bei artimieji nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei jokių kitokių Respublikos valdžios persekiojimų. Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu.“

2000 metais įsigaliojo ir vadinamasis Liustracijos įstatymas, kuris buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tai padariusiesiems garantuota apsauga, numatyta, kad prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas nustato paslapties saugojimo trukmę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo „darbiečio“ Artūro Paulausko teigimu, slaptumo žyma prisipažinusiųjų byloms baigia galioti šiemet, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turės spręsti, ar slaptumo žymą pratęsti.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"